Bylos medžiagoje nurodoma, jog "Viremidos investicijoms" priklauso trys poilsio nameliai (jų liekanos) Juodkrantėje, kurie stovi ant iš valstybės išnuomotos žemės adresais Miško g. 10, 12, 15. Sovietmečiu šioje vietoje veikė pionierių stovykla.
Po kurio laiko NŽT "Viremidos investicijoms" pranešė, kad prieš laiką nutrauks sklypų Miško g. 10 ir 12 nuomos sutartis, mat Neringos savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas Savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas, kuriame minėti žemės sklypai patenka į miškų paskirties žemę, todėl šie sklypai gali būti naudojami tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai vykdyti.
Verslininkai dėl tokio valdininkų sprendimo kreipėsi į teismą, tačiau pernai gegužę Klaipėdos apygardos teismas tenkino NŽT priešieškinį ir ne tik paliko galioti nuomos sutarčių nutraukimą, tačiau nuomininkus dar įpareigojo pašalinti likusias poilsio namelių liekanas bei sutvarkyti teritoriją.
Teismas išaiškino, jog dar 2010-aisiais įsigaliojo teismo sprendimas panaikinti 2002 metų Neringos savivaldybės tarybos priimtą detalųjį planą, leidusį rekonstruoti esamus statinius žemės sklype - tam prieštaravo Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas.
Kadangi ši žemė buvo pažymėta kaip miškų ūkio, joje įregistruoti dar 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pastatyti statiniai ir paskirtis neatitiko žemės naudojimo paskirties. Tokiu atveju UAB "Viremidos investicijos" sklypus neva naudodama ne pagal paskirtį ir ilgą laiką išvis jų neeksploatavusi pažeidė nuomos sutarties punktus, todėl nuomos sutartis nutraukiama pagrįstai. Tokio sprendimo nepakeitė ir aukštesnės instancijos teismas.
Tačiau naujai į šiuos nuo praėjusių metų trunkančius ginčus pažvelgęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šiek tiek užstojo investuotojus. Pastarieji prašė pripažinti nuomos sutarčių nutraukimą negaliojančiu ir atmesti minėtą priešieškinį, dėl kurio "Viremidos investicijos" buvo įpareigotos sutvarkyti teritoriją.
Nors LAT nurodė, jog investuotojų išsinuomotuose žemės sklypuose esantys pastatai turėjo būti likviduoti dar anksčiau priimtais dokumentais, kad ginčo sklypuose negali būti rekonstruojami ar statomi nauji statiniai, neskirti miško ūkio veiklai, pripažinta ir valstybės klaida: pasirodo, jog pakeitus bendruosius planus liko galioti nuomos sutartys, kuriose nurodytas kitas žemės naudojimo būdas, ir niekas iš valdininkų nesiėmė to pakeisti.
Be to, paaiškėjo, jog viena nuomos sutartis galioti turėjo nustoti dar pernai, o kita - šių metų rugpjūtį, tad LAT nurodydamas, "jog šioje byloje turi būti siekiama, kad priimtu teismo sprendimu nebūtų sukeltas kitas ginčas", patenkino "Viremidos investicijų" ieškinį ir nuomos sutartis paliko galioti.
Sutartis pripažinus likusiomis galioti LAT privalėjo atkeisti ir žemesnės instancijos teismo sprendimą verslininkus įpareigoti nugriauti buvusių poilsio namelių liekanas ir sutvarkyti teritoriją, o šį klausimą spręsti pagal nuomos sutartį. Beje, joje nurodyta, kad nuomininkas prieš perduodamas sklypą jį vis tiek privalo sutvarkyti.
Beje, "Viremidos" įmonių grupė šiuo metu turi bylinėtis ir dėl Klaipėdoje, Liepų gatvėje esančio sklypo, kuriame vietoje buvusios katilinės jau buvo pradėjusios statyti biurų kompleksą. Panaikinti šio sklypo nuomos sutartį paprašė Generalinė prokuratūra, o teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė statybas. Pagal prokurorų reikalavimus, be aukciono sklypą įsigijusi įmonė jį gali naudoti tik pagal pirminę buvusių statinių paskirtį - t. y. katilinei ir sandėliams.
TEISMAS išaiškino, jog dar 2010-aisiais įsigaliojo teismo sprendimas panaikinti 2002 metų Neringos savivaldybės tarybos priimtą detalųjį planą, leidusį rekonstruoti esamus statinius žemės sklype.
"Google Street View" nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą