Valdininkai nesutaria - nežinia tęsiasi

Valdininkai nesutaria - nežinia tęsiasi

Neringoje toliau bruzda griauti pasmerktų statinių savininkai. Jau kitą savaitę "Nidos seklyčios" savininkai teismo sprendimu privalės pradėti griauti stiklinį priestatą, o štai Juodkrantėje esančio statinio savininkai niekaip negali rasti išeities iš metų metus trunkančio status quo. Pasirodo, jog dėl to kaltos ragais susirėmusios tarnybos.

Po straipsnio apie "Nidos seklyčią" į redakciją kreipėsi panašaus likimo ištikti Juodkrantėje, L. Rėzos g. 26A, stovinčio namo savininkai. Jie teigė, jog dėl valdininkų nesutarimų jiems irgi gali tekti imtis griovimo darbų.

Bijo griovimo

Nors teismas dar 2012-aisiais nusprendė, jog vienas iš minėtu adresu stovinčių ir nebaigtas statyti statinys turi griūti, Vyriausybė pažadėjo, jog bus sudarytos sąlygos taikos sutarčiai. Turėjo būti rastas kompromisas, kad nenukentėtų nei teritorijos savybės, nei namą prieš kelerius metus pradėję statyti jo savininkai.

2015-aisiais Vyriausybės nutarimu patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų rengimo pradžia, buvo nurodyta suderinti valstybės ir savivaldybių, fizinių ir juridinių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo, veiklos plėtojimo ir kt.

Trims minimo statinio bendraturtėms atstovaujantis Algirdas Drevinskas "Vakarų ekspresui" teigė, jog reikalavimas nugriauti statinį teismo buvo sustabdytas, kol Aplinkos ministerija patvirtins naują Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Nors planas jau parengtas, už šios teritorijos saugojimą atsakingi Kultūros paveldo departamentas (KPD) ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) surėmė ragus, planą atsisakoma derinti ir dėl to jis neteikiamas Vyriausybei.

"Jau dvejus metus laukiame, kol Aplinkos ministerija Vyriausybei pateiks tvarkymo planą. Baiminamės, kad teismas gali pasakyti, jog piktnaudžiaujame savo teisėmis, nes niekas nieko nedaro ir netenkina, o tada jis gali tenkinti Statybos inspekcijos ieškinį ir priimti nutartį statinius griauti", - sakė A. Drevinskas ir pažymėjo, jog dėl to teismų karuselė, ko gero, suktųsi ilgai.

GRĖSMĖ. Nuotraukos viduryje matomo nebaigto statyti namo savininkai baiminasi, jog dėl valdininkų nesutarimų jie gali užrūstinti teismą, kuris pastatą lieps nugriauti. Savininkų nuotr.

Anot vyro, ginčas tarp KPD ir VSTT vyksta dėl to, jog neva pastaroji įsiterpia į departamento kompentenciją ir į tvarkymo planą prirašo įvairių smulkių nuostatų, kurios turėtų būti kitame, specialiajame, plane.

Šiuos ir kitus teiginius vyras išdėstė ir rašte Vyriausybei, kur prašoma rasti išeitį iš šios situacijos.

Valdininkai taikos neranda

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėja Vitalija Valantiejienė tvirtino, jog tarnyba, remdamasi įstatymu, ėmėsi koreguoti minimą planą. Esą su L. Rėzos g. 26A namo savininkais siekiant sudaryti taikos sutartį buvo rastas kompromisas - jie sutiko nuardyti du pastatus jungiantį balkoną, taip pat uždengti įvažiavimą ir kt.

Pasak vedėjos, konfliktas kilo dėl to, jog Kultūros paveldo departamentas nuėjo tuo keliu, kad viskas turi likti kaip buvo, nepaisant net teismo sprendimo griauti statinius.

"Mūsų planuotojai suvokia, tokia ir tarnybos pozicija, kad jei siekiama sudaryti taikos sutartį, visos šalys turi eiti ir daryti tam tikrus veiksmus, kad būtų kuo mažesnis nuostolis teritorijai ir kad būtų ištaisytos padarytos klaidos", - sakė V. Valantiejienė.

Tačiau šiuos reikalus kuruojančio KPD Panevėžio skyriaus vedėjas Arūnas Umbrasas sakė, jog konfliktas kyla dėl to, jog VSTT nori nebegaliojančioje teritorijos planavimo schemoje numatytos situacijos.

"Yra bandymai vėl prikelti panaikinto planavimo dokumento nuostatas ir pratęsti jų gyvavimą toliau. Kyla klausimas, kam Vyriausybė išvis pavedė keisti tą planavimo schemą ir tvarkymo planą. Atsakymas aiškus - pasikeitė aplinkybės, teisinis reguliavimas ir reikalavimai", - departamento poziciją dėstė A. Umbrasas.

Jis teigė, jog ginčas kyla dėl to, jog VSTT rengiant tam tikrus dokumentus kišasi ne į savo kompetencijos dalykus - jai nėra suteikta teisė nustatyti apribojimus ar reikalavimus kultūrinių draustinių atžvilgiu, ką neva bandoma padaryti.

"Nuo 2015-ųjų iki dabar niekaip neparengiamas tinkamas planas, kad būtų galima išspręsti šį konfliktą. Į tvarkymo plano nuostatas peržengiant kompetencijos ribas ir toliau keliamos nuostatos, kurios gilins konfliktus. Dėl to ir kitos institucijos atsisako derinti tokias nuostatas", - sakė A. Umbrasas ir pridūrė besitikintis, jog naujoji Vyriausybė ir ministrai priims griauti žadamų statinių savininkams aiškų sprendimą.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder