Užribio žmonės nėra palikti vieni

Nors, sugriežtinus karantiną, asmenims viešose vietose nebeleidžiama būriuotis, tačiau šio reikalavimo vis dar nepaiso miesto benamiai ir jų sėbrai: be apsauginių kaukių jie sėdinėja nedideliais būreliais ant suolų skvere, parkuose, autobusų stotelėse, tuo keldami nerimą prošal praeinantiems pavieniams kretingiškiams.

Jie – gamtos žmonės

Kretingoje taip ir nespėjus pastatyti nakvynės namų, kuriuose šiandieną galimai ir būtų pasirūpinta tais varguoliais, Kretingos rajono savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė sakė, kad šiuo metu mieste, jos žiniomis, nėra žmonių, kurie išvis neturėtų, kur prisiglausti.

„Jie glaudžiasi vieni pas kitus, nežinome tokių, kurie gyventų gatvėje. Jų tikrai nepaliktume be priežiūros.

Mūsų miesto varguoliai yra labai solidarūs, jie kažkaip pasirūpina patys vieni kitais, kad turėtų, kur peržiemoti. Ačiūdie, kad šiemet žiema nebuvo šalta“, – kalbėjo D. Blagnienė.

Motinos Teresės seserys, kaip buvo ligi šiol, dėl karantino paimtų iš gatvės benamių pas save priglausti nebegalėtų. Tačiau, patikino skyriaus vadovė, į juos dėl šios problemos niekas nesikreipė, išskyrus vieną pilietį iš Druskininkų.

Šis atvykęs į Palangą pasižmonėti, tačiau, prasidėjus karantinui, nebeturėjęs pinigų grįžti. „Nupirkome traukinio bilietą iki Vilniaus, o iš ten – autobusu namo“, – pasidalijo D. Blagnienė.

Jos žodžiais, yra problema, kad benamiai asmenys nenori riboti savo laisvės – nenori valdiškų namų, ligoninės, nes ten privalo laikytis tvarkos.

„Kai prieš kelerius metus vyravo šalta žiema, buvome numatę pritaikyti vieną skyrių Salantų ligoninėje benamiams apgyvendinti, bet jie pasakė – patys ten ir važiuokite. Uždaryti jie ilgai neišbūtų, – tai gamtos žmonės“, – tvirtino pašnekovė.