2021 m. kovo 2 d. 19:59 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Uolus rūšiavimas - misija neįmanoma?

(54)

Uolus rūšiavimas - misija neįmanoma? nuotrauka, foto

TARŠA. Blogiausia, kai žmonės patys bando ardyti buitinę techniką ar elektronikos prietaisus, išrinkdami tik tas dalis, kurias galima parduoti - šitaip teršdami aplinką kenksmingomis medžiagomis.

© Redakcijos archyvo nuotr.

Nuo šių metų vartotojams turi būti sudarytos sąlygos atsikratyti nebereikalingų, bet aplinkai kenksmingų atliekų. Jas privalo priimti prekybos vietose, kuriose prekiaujama tokiomis prekėmis, net ir nieko neperkant. Tačiau žmonės skundžiasi esą jų, nešinų senais televizoriais ar kitais rakandais, prekybos centruose niekas išskėstomis rankomis nelaukia. "Vakarų ekspreso" žurnalistų atliktas nedidelis eksperimentas patvirtino, kad noras rūpintis aplinka dar vertinamas skeptiškai.

Kur išmesti elektros lemputę - juk ji sudaryta iš stiklo ir metalo? Ar galima į plastiko konteinerį mesti tušinukus? O aliumininius dangtelius nuo grietinės, jogurto? Tokie klausimai kamuoja tik pačius uoliausius rūšiuotojus. Tačiau tokių tikrai yra ir jų daugėja.

Atliekų surinkėjai ramina, jog bet kurios antrinės atliekos dar kartą perrūšiuojamos, tad net ir suklydus didelės tragedijos nebus. Tačiau kai plastikui skirtame "varpelyje" jie aptinka briedžio kojas, atsidūsta, jog rūšiavimo kultūra pas mus dar nėra toli pažengusi.

Vargo vakarienė

Besirūpinantieji gamta žino, kad į buitinių atliekų konteinerius negalima mesti dujošvyčių lempų, nebeveikiančios elektros ir elektroninės įrangos, baterijų bei akumuliatorių, padangų. Tačiau žmonės skundžiasi, kad norint civilizuotai atsikratyti senų buities prietaisų nėra lengva.

"Turėjau seną DVD grotuvą ir nusprendžiau jo atsikratyti tvarkingai - susiradau internete, kur surenka buitinę techniką. Pirmą kartą nuvažiavau į degalinę Kretingos gatvėje. Stovi tas aptvertas ir užrakintas konteineris, o informacijos, ar kur nors ieškoti skylės, ar palikti prietaisą šalia jo - nulis. Kitą dieną pabandžiau nuvežti į parduotuvę "Senukai", kuri irgi buvo nurodyta kaip tokių atliekų surinkimo vieta. Informacijos centre dirbanti mergina grotuvo iš manęs nepaėmė, o liepė pačiam nunešti ir išmesti į konteinerį, esantį lauke už prekybos centro. Pėdinau gerą kelio galą, kol radau tą konteinerį, bet jis buvo už tvoros, o vartai užrakinti. Netekau kantrybės ir pakišau aparatą po tvora. Tačiau ar tai ne tas pats lyg būčiau jį išmetęs į paprastą konteinerį?" - situacija stebėjosi klaipėdietis Martynas.

"Dabar rūšiavimo mechanizmas organizuotas labai formaliai, neatsižvelgiama nei i kontekstą, nei į žmonių poreikius, nei į jų įpročius. Tarsi norint užsidėti pliusiuką prieš kažką, kas to reikalauja. Atrodo, kad valdininkai, nesugebėdami patys normaliai organizuoti proceso, perkelia atsakomybę ant žmonių, apeliuodami į jų sąžinę ir atsakomybę gamtai", - dabartinę situaciją vertina uolia rūšiuotuoja save vadinanti klaipėdietė Indrė.

Moteriai labiausiai pikta dėl to, kad uoliai rūšiuojant atliekas tenka jas tinkamai sutvarkyti - išplauti, tam eikvojant vandenį, tačiau mokestis už buitines atliekas tokiems žmonėms nė kiek nesumažėja, nors tokių šiukšlių jie išmeta kelis kartus mažiau.

"Rūšiuotų atliekų surinkimas ir tolesni procesai dotuojami, jas perdirbus ir pajamos gaunamos, tai gal gali kas paaiškinti, kodėl žmogus, rūšiuodamas atliekas ir sukurdamas joms pridėtinę vertę turi mokėti didžiulius pinigus ir dotuoti tuos, kurie nerūšiuoja? Tokiu keliu einant niekada nesukelsime žmonėms noro rūšiuoti atliekas, nes tai yra didžiulis vargas ir jokios paskatos", - įsitikinusi Indrė.

"Meskit į šiukšlinę"

"Vakarų ekspreso" žurnalistai nusprendė patys įsitikinti, ar iš tiesų Klaipėdoje sudarytos visos sąlygos atsikratyti nebereikalinga elektronikos įranga. Paėmėme iš klaipėdiečių šeimos seną nebeveikiantį televizorių ir nuvežėme į tą pačią parduotuvę "Senukai".

Kadangi televizorius sunkus, pirmiausia nuėjome pasiteirauti, kur jį būtų galima išmesti. Kartu prigriebėme redakcijoje gulėjusias kelias perdegusias dienos šviesos lempas.

"Lempą norite išmesti? Tai meskite į šiukšlinę prie prekybos centro, kam reikės - išsirinks", - nustebo prie įėjimo mus sustabdžiusi jauna apsaugos darbuotoja.

Kai primygtinai paaiškinome, kad tokių lempų negalime mesti į bet kokią šiukšliadėžę, nes jos yra kenksmingos, apsaugos darbuotoja tik pagūžčiojo pečiais. Galiausiai ji leido įsinešti nebedegančią lempą į parduotuvę. Tiesa, prieš tai ant jos uždėjusi antspaudą, kad išeidami neišsineštume naujos.

"Bandykite, bet viena moteris jau bandė priduoti tokias lempas, niekas iš jos neėmė", - keistais žmonių įgeidžiais stebėjosi apsaugos darbuotoja.

Tačiau, matyt, ji buvo tiesiog prastai informuota, nes su perdegusia lempa nuėjus į skyrių, kuriame jomis prekiaujama, pardavėjos nė nemirktelėjusios sutiko iš mūsų paimti tą balastą. Beje, be jokių problemų su tokiomis pačiomis lempomis pavyko atsisveikinti ir prekybos centre "Gulbė". Lempas paėmusi pardavėja jas išmetė į specialiai tam skirtą kartoninę dėžę.

"Prašo kartais žmonės tokios paslaugos, bet dažniausiai tuomet, kai ateina pirkti naujos lempos ir atsineša seną pavyzdį", - lakoniškai komentavo pardavėja.

Kai "Senukuose" pasiteiravome, kur būtų galima išmesti seną televizorių, darbuotojos pasiūlė patiems nuvežti jį už prekybos centro, kur išduodamos prekės. Esą ten ir rasime specialiai tam skirtą konteinerį. Dar patikino, kad konteineris tikrai neužrakintas.

Apvažiavę visą prekybos centrą pagaliau aptikome ryškiai oranžinės spalvos konteinerį, ant kurio užrašyta, jog į jį galima mesti seną buitinę techniką bei elektronikos prietaisus. "Ja pasirūpinsime tinkamai", - žadama.

Bet įmesk, kad gudrus, nes konteineris visgi buvo užrakintas. Neliko nieko kito - tiesiog palikti seną televizorių šalia konteinerio, ant sniego.

Geriausiai - baterijos

Asociacijos EEPA, kuri organizuoja Lietuvoje baterijų bei elektroninės įrangos surinkimą iš gyventojų, direktorius Giedrius Mikulskas patikino, kad konteineriai privalo būti užrakinti, mat kitu atveju jų turinį ištampytų "metalo ieškotojai".

"Tiesiog rekomenduočiau kreiptis į prekybos centrų darbuotojus ir jie tikrai turėtų priimti seną buitinę techniką ar elektronikos prietaisus. O jei prašo patiems nunešti iki konteinerio - turėtų jį atrakinti. Žinoma, veikia žmogiškasis faktorius - vieni darbuotojai labiau rūpinasi aplinka, kiti mažiau. Tačiau, jei žmogus labai nori atsikratyti senų rakandų, tikrai ras kur juos padėti. Galiausiai stambesnė buitinė technika - šaldytuvai, viryklės - iš namų yra surenkama nemokamai", - komentavo G. Mikulskas.

Jo vadovaujama asociacija Lietuvoje yra įsteigusi 100 vietų, kur galima išmesti buitinę techniką, ar elektronikos prietaisus.

Pasak G. Mikulsko, kol kas geriausiai veikia senų baterijų surinkimo sistema. Joms išmesti yra įrengta 6 tūkst. specialių dėžučių, kurias galima rasti daugelyje prekybos centrų. Vien per praėjusius metus surinkta kone 200 tonų senų baterijų, kai į rinkąšalyje patenka 700 tonų.

OPERACIJA "TELEVIZORIUS". Didžiulio seno televizoriaus atsikratymo akcija užtruko ne tiek ir ilgai - kiek daugiau nei pusvalandį.

Tačiau suradę specialiai tam skirtą konteinerį negalėjome televizoriaus į jį įdėti, mat šis buvo užrakintas, nors prekybos centro darbuotojai tikino priešingai. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Vadinasi sistema tikrai veikia, daugelis žmonių įsisąmonino, kad baterijų negalima mesti bet kur. Yra tik viena bėda, kad iš tų dėžučių kiti įsigudrina vogti senas baterijas. Kam? Sunku pasakyti, matyt, kažkas jas superka. Nors Lietuvoje jų niekas neperdirba, vežame į užsienį", - pasakojo G. Mikulskas.

Kur kas prasčiau renkamos įvairios kenksmingos lempos - jų pernai Lietuvoje surinkta tik 8 tonos.

"Pavojingų lempų negalime taip pat surinkinėti, kaip baterijų, nes jos dūžta. Todėl tam skirtos dėžutės paprastai yra prie pardavėjų, kad jos pačios atsargiai lempas sudėtų. Gal šis metodas žmonėms nėra patogus? Nėra taip paprasta ir su buitine bei elektronine technika, nes tai stambios atliekos", - paaiškino G. Mikulskas.

Perrūšiuoja rankomis

Bendrovės "Ekonovus" Klaipėdos regiono vadovas Antanas Gudelis yra įsitikinęs, kad rūšiavimo kultūra nesikeis tol, kol žmonės nepajus apčiuopiamos naudos.

"Jei antrines žaliavas rūšiuojantiems žmonėms mažėtų mokestis už buitines atliekas, tai uoliai darytų daugelis žmonių. Dabartinė sistema žmones labai piktina, todėl nenuostabu, kad ir į antrinių žaliavų konteinerius jie primeta bet ko", - pasakojo A. Gudelis.

Geriausiai klaipėdiečiai rūšiuoja stiklą. Kur kas prasčiau sekasi rūšiuoti plastiką ir popierių. Šioms antrinėms žaliavoms skirtuose konteineriuose randama daugiausia buitinių atliekų.

"Vieną kartą plastikui skirtame "varpelyje" aptikome nupjautas briedžio kojas. Matyt brakonierių darbas. Bet kodėl metė į plastikui skirtą konteinerį, juk kanopos - ne plastikas?", - vieną nutikimą prisiminė A. Gudelis.

Visos surinktos antrinės žaliavos dar kartą perrūšiuojamos. Bendrovė "Ekonovus" Klaipėdoje tai daro rankiniu būdu. Išrūšiuotas stiklas išvežamas perdirbti į Kauną, plastiką perdirba Vokietijoje ir Nyderlanduose, dalį - Lietuvoje, dalis popieriaus keliauja į "Klaipėdos kartono" fabriką, kitą perdirba Vokietijoje.

"Jei reikėtų išgyventi tik iš antrinių žaliavų - verslas būtų nuostolingas. Klaipėdoje antrinių žaliavų surenkama per mažai, kad atsipirktų darbo sąnaudos", - pripažino A. Gudelis.

Jo bendrovė kas mėnesį Klaipėdos mieste ir rajone surenka maždaug po 50-60 tonų antrinių žaliavų. Antrines žaliavas Klaipėdoje surenka ir bendrovė "Specialus autotransportas".

"Rūšiuoja gana gerai"

Arvydas PIEPALIUS, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro analitikas
Atliekų rūšiavimas yra vykdomas ne dėl kažkieno užgaidos ar asmeninės naudos. Koks yra rūšiavimo tikslas? Kad būtų švaresnis kiemas, šalis, planeta. Tai yra kiekvieno sąmoningo žmogaus pareiga. O klaipėdiečiai jau rūšiuoja gana gerai. Kalbant apie tobulą rūšiavimo sistemą nereikėtų pamiršti, kad visoje Lietuvoje, tuo pačiu ir Klaipėdoje, ji dar tik kuriama. Naujoji atliekų tvarkymo sistema Klaipėdos apskrityje veikia nuo 2008 metų, o teisės aktai numato, kad europietiškas rūšiavimo normas turime pasiekti iki 2020 metų.
Norintiems rūšiuoti Klaipėdoje tikrai niekas netrukdo. Sąlygos čia netgi geresnės nei daugelyje kitų šalies miestų. Dar daugiau rūšiavimo galimybių atsiras šią vasarą. Uostamiestyje ir visose Klaipėdos apskrities savivaldybių teritorijose yra statomos didžiųjų ir žaliųjų atliekų priėmimo aikštelės. Į jas gyventojai ir įmonės galės atgabenti ir išrūšiuoti baldus, visą buitinę techniką, antrines žaliavas, mišrias statybines ir griovimo atliekas, naudotas automobilių padangas, medieną, mišrias komunalines atliekas, o taip pat buityje susidarančias pavojingas atliekas - akumuliatorius, baterijas, dienos šviesos lempas, dažus, klijus, dervas, šarmus, rūgštis, tirpiklius, vaistus, atliekas turinčias asbesto, šiltinimo medžiagos ir kita.
Kaip paskatinti žmones dar labiau rūšiuoti? Jei vien pristatysime daugiau rūšiavimo konteinerių, situacija nepagerės. Pagrindinis veiksnys yra žmogus. Todėl reikia keisti įstatymus, kurti skatinimo sistemą, šviesti žmones, mokyti nuo darželio ir mokyklos, kaip daroma Vokietijoje, Japonijoje, Švedijoje. Bet dauguma šių klausimų yra Seimo ir Vyriausybės kompetencijoje. O tiems, kurie jau rūšiuoja, galima tik padėkoti - jie yra kultūringiausia ir sąmoningiausia mūsų visuomenės dalis.

Ar žinote, kad ...

Sąvartyne atliekos išlieka nesuirusios ilgą laiką:
* popierius - 2 metus;
* konservų dėžutės - 90 metų;
* plastiko pakuotės - 200 metų;
* stiklainiai, buteliai - 900 metų.
Tinkamai nerūšiuotos ir į bendrą šiukšlių konteinerį išmestos pavojingos buitinės atliekos kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir žmogaus sveikatai - įspėja specialistai. Pavyzdžiui, sunkieji metalai, kurių yra automobilių tepalų pakuotėse ir panaudotuose akumuliatoriuose, gali pažeisti žmogaus nervų sistemą, inkstus, kai kurie iš jų - sukelti ir vėžinius susirgimus.

Informacija

Abejojant, kur ką reikėtų mesti visą informaciją galima rasti puslapyje www.kratc.lt.
Kovo 4 d. Klaipėdos savivaldybėje vyks akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, dienos šviesos lempos ir baterijos bei akumuliatoriai. Taip pat iš užsiregistravusių gyventojų bus nemokamai surenkamos netinkamos naudoti padangos (ne daugiau kaip po 2 vnt. iš gyventojo, reikės pateikti asmens tapatybę tvirtinantį dokumentą). Registruotis galima šiandien ir rytoj el. paštu [email protected] arba telefonu 8 5 206 09 01.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

to RK

2013-02-27   10:26

IP: 86.100.101.209

už ką moka centro ir kitų "zonų" gyventojai :) taip sau , 'laisva valia " patys sumanė :) ar ne dabartinė liberalų valdžia prie to prisidėjo ? Ir ar ne nuo šių metų jie turi papildomų išlaidų ? :)

Taip , taip girdėjau , kad ruošiasi liberalai visus Klaipėdos kiemus apmokęsdinti :)

to gal

2013-02-27   10:04

IP: 78.61.89.161

Kiemai Klaipėdoje dar neapmokestinti :) Tik ruošiamasi juos apmokestinti.

to RK

2013-02-27   09:59

IP: 86.100.101.209

Atsiprašau , bet pradedu abejoti tamstos adekvatumu :) jūs paskaitykite ką rašo klaipėdiečiai apie transporto "pigimą" ir pagerėjusį susisiekimą . Rimkų gyventojai iš vis liko be susisiekimo ir po 19 val keliauja namo pėstutute , tik nerašykite apie vaikščiojimo naudą .
Gal pasidomėkite ne skandinavų praktika , o pasidomėkite gyvenančių klaipėdiečių realybė.

Nusivyliau liberalų šaukliu :) ir dar kartą įsitikinau , klaipėdiečiai jums nerūpi .

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

Akimirkos iš Vasario 16-osios minėjimo Palangoje nuotrauka, foto

Antradienį šventėme Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Palangos kultūros ir jaunimo centras kvietė Signatarų...

Utrių kalnas atgijo: prie keltuvo stoviniavę, vėliau smagiai leidosi pirmieji žiemos sporto...

Utrių kalnas prisipildė pramogautojų emocijų nuotrauka, foto

Du mėnesius trukęs idėjų teikimas dėl Dalyvaujamojo biudžeto – baigėsi. Per šį...

Dalyvaujamajame biudžete – 43 Klaipėdos rajono gyventojų idėjos nuotrauka, foto

Būtingėje, pačiame Palangos miesto savivaldybės pakraštyje, netoli Lietuvos-Latvijos sienos, tvarte šieną rupšnojančiam...

Vienintelį jautį Palangos miesto savivaldybėje siūlo pavadinti Šarūnu nuotrauka, foto

FNTT sulaikė Kauno termofikacinės elektrinės savininką Rimandą Stonį nuotrauka, foto

Kriminalai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) sulaikė vienu iš turtingiausių Lietuvos verslininkų...

Įstatymo pataisa: patelių šeimininkai turės apsispręsti nuotrauka, foto

Gyvūnai, Siekiant sustabdyti neplanuotą gyvūnų augintinių dauginimąsi, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme siūloma...

Nuo koronaviruso mirė vilos „Auska“ direktorius nuotrauka, foto

COVID-19, Vakar (2021-03-01) įvyko skaudi netektis. Eidamas 54-uosius savo gyvenimo metus, neįveikęs pandemijos...

Jolanta Blažytė: Stop like‘ų tironijai. Stop Sodomai ir Gomorai nuotrauka, foto

Nuomonės, Lietuvoje netikėtai ir neregėtai įvyko neplanuotas sprogimas. Tik sprogo ne ...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...