Šventosios nameliai – nepajudinami: savininkai į pajūryje stovinčius būstus įsikibo nagais

Šventojoje kelių kilometrų ilgio pajūrio ruože priekopėje ir jūros pakrantės pušynuose iš viso yra pabirę apie 880 medinių vasarviečių.

Vyriausybė iš savininkų ketina išpirkti tik tuos namelius, kurie patenka į Baltijos pajūrio juostą, ir valstybinės reikšmės miško plotuose.

Namelių dar liks daug

Suskaičiuota, kad arčiausiai jūros pakrantės ir valstybiniame miške yra 260 namelių, kuriuos ir norima paimti visuomenės poreikiams, jų savininkams atlyginant pagal rinkos vertę.

Tai padarius vėliausiai po trejų metų laikinieji statiniai būtų nugriauti.

Anot Vyriausybei šį klausimą pristačiusio aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, dabar laikinų medinių statinių užimta pajūrio juostoje esanti priekopės teritorija būtų atverta visuomenei.

Tačiau net jeigu Vyriausybė ir įgyvendintų šiuos ketinimus, Šventojoje vaizdas iš esmės nepasikeistų, nes šioje kurortinėje gyvenvietėje ir toliau liktų apie 600 sovietmetį menančių vasarviečių.

Verslininkai sukėlė abejonių

Tačiau atrodo, kad bus sudėtinga pasikėsinti net ir į pajūrio juostoje esančius laikinus statinius.

Vyriausybės ryžtą prislopino išpirkti ketinamų namelių savininkų skundai, todėl vakar buvo nuspręsta susilaikyti nuo sprendimų.

Didžiąją dalį visuomenės poreikiams ketinamų paimti laikinųjų statinių – 146 namelius valdančio sveikatingumo centro „Energetikas“ direktorė Gintautė Matulevičiūtė sakė apie tokį Vyriausybės ketinimą sužinojusi tik prieš kelias dienas, tad prašė duoti laiko susipažinti su rengiamais teisės aktais.

Medinių namelių, kurie tapę Šventosios simboliu, atsikratyti nelengva net ketinant juos paimti visuomenės poreikiams.

Verslininkė ministrams siūlė visuomenės poreikiams paimti tik teisiškai neįregistruotus namelius.

Anot jos, visos jų turimos vasarvietės patenka į pajūrio juostą ir valstybinių miškų plotus, tačiau visi šie nameliai turi teisinę registraciją, yra įtraukti į Nekilnojamojo turto registrą, o vasarą yra eksploatuojami ir nėra apleisti, nes bendrovė kasmet investuoja į jų remontą.

G.Matulevičiūtės teigimu, šiuos namelius aptarnauja 20 žmonių, kurie, įgyvendinus Vyriausybės planus, netektų darbo.

Išsigando galimų pasekmių

Į šį „Energetiko“ vadovės pareiškimą sureagavęs premjeras Saulius Skvernelis nurodė į diskusiją dėl namelių paėmimo visuomenės poreikiams įtraukti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuri turėtų įvertinti galimus verslo praradimus.

Be to, dėl galimų teisinių pasekmių turėtų nuomonę išdėstyti ir Teisingumo ministerija, nes namelių savininkai nurodė, kad yra investavę nemažai lėšų, o vasarviečių kompleksus valdančios įmonės juos įtraukė į savo verslo plėtros planus.

Pagal Nekilnojamojo turto registro vertinimą, visuomenės poreikiams ketinamų paimti namelių vidutinės rinkos vertė svyruoja nuo 4000 iki 12 200 eurų.

Apskaičiuota, kad išpirkti 260 namelių prireiktų 1,740 mln. eurų.

Kartu su dokumentų parengimu tai valstybei atsieitų kiek daugiau nei 2 mln. eurų.

Tačiau įvertinus verslo praradimus ir realias investicijas numatyta kompensavimo suma gali gerokai išaugti.

Medinių namelių, kurie tapę Šventosios simboliu, atsikratyti nelengva net ketinant juos paimti visuomenės poreikiams.

Vasarvietes įteisino teismas

Savininkai į šalia jūros esančius laikinuosius statinius yra įsikibę nagais – mat jie suteikia viltį ateityje vietoj palaikių medinių vasarviečių jūros pakrantėje pasistatyti vilas.

Palangos savivaldybę yra užplūdę prašytojai jų nameliams suteikti adresus. Gavę neigiamą atsakymą jie savo tikslą bando pasiekti per teismus.

Kai kuriems tai pavyksta. Štai prieš metus bendrovių „Durpeta“, Renavo durpyno ir dviejų asmenų apeliacinius skundus išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas pripažino, kad jiems priklausantys mediniai poilsio nameliai daugiau nei prieš 50 metų buvę pastatyti teisėtai.

Ieškovai teismui nepateikė nė vieno tiesioginio dokumento, įrodančio, kad šalia Šventosios uosto krantinės esantys 36 mediniai nameliai buvo pastatyti teisėtai.

Teismas rėmėsi tik 15 namelių statybą 1968 metais leidžiančiais tuomečių valstybės institucijų susirašinėjimais.

Iš jų paaiškėjo, kad daugiau nei prieš 50 metų buvo nutarta Šventojoje pastatyti per 70 laikinų statinių stovyklavietę durpių pramonės darbuotojų poilsiui. Tačiau nei projektų, nei statybos leidimų, nei objektų atidavimo eksploatuoti aktų ieškovai nepateikė.

Nameliai virs kotedžais

Teismas nusprendė, jog pateikti archyviniai įrodymai leidžia daryti prielaidą, kad tokie dokumentai iš tiesų buvo, tik jie nėra išlikę.

Remdamasis tuo teismas pripažino juridinę reikšmę turintį faktą, kad visi šie mediniai nameliai buvo pastatyti teisėtai ir valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti.

Dabar „Durpetos“ įmonė jau baigia rengti detalųjį planą, kuriuo keičiama žemės naudojimo paskirtis iš komercinės į rekreacinę ir apie visus namelius formuojamas maždaug 90 arų žemės sklypas.

Tiesa, ši teritorija į pajūrio juostą nepatenka.

„Tai reiškia, kad šioje vietoje niekas nebeuždraus atlikti namelių rekonstrukcijos, juos paverčiant dviejų aukštų poilsiui skirtais privačiais kotedžais, kuriuos dalimis bus galima pardavinėti poilsiautojams.

Daugiabučiais virtusių kotedžų savininkai savo sklypą galės apsitverti ir šioje vietoje žmonės prie uosto krantinės neprieis“, – tokią šios teritorijos ateitį prognozuoja Palangos savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Žydrūnas Žvirblis.