Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė.

Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas.

Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu.

Savo pirmąją knygą „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“ pristato jos autorė Monika Žąsytienė.

Knygos atsiradimo istorija

Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Muziejininkė kalbėjo, kad šiandien sinagoga atgimsta – į Švėkšną užsukę žmonės jau mato pokyčių.Knygos autorė pasakojo, kad  medžiaga buvo renkama ir kaupiama įvairiuose aplankuose kompiuteryje. „Man pačiai kilo klausimas: o kam aš  kaupiu medžiagą, jei neketinu niekam rodyti?

Ėmiausi darbo, taip atsirado knyga, pasakojanti apie Švėkšnos žydų bendruomenės gyvavimo  etapus – iki Antrojo pasaulinio karo bei katastrofą, ištikusią karo metais“, – pasakojo Monika Žąsytienė. 

„Knyga buvo parašyta greitai. Rašiau naktimis, nes dienomis reikėjo eiti į darbą. Kartais vienam faktui patikrinti prireikdavo daugiau laiko, negu visam skyriui parašyti.

Knygoje yra daug nuorodų, išnašų, kurios paliudija, kad ne pats autorius tai sugalvojo“, – dalijosi knygos rašymo įspūdžiais autorė.Svarbi tema – emigracijaMonika Žąsytienė kalbėjo, kad jos knyga nepretenduoja tapti istoriniu veikalu, joje pasakoja apie Švėkšnos miestelio raidą, žydų bendruomenės kūrimąsi, emigraciją nuo XIX a. pabaigos iki XX a. pradžios.

„Emigracijos temai atskleisti pasirinkau kelių šeimų istorijas, tačiau tai jokiu būdu neatskleidžia emigracijos masto, konkrečių skaičių. Rinkdama medžiagą ir tikslindama faktus, susipažinau su daugybe žmonių, kurie yra susiję su Švėkšna.

„Ypač daug rašant knygą man davė pažintis su švėkšniškiu Naftaliu Zivu ir jo žmona Hana. Didžiausią nuostabą sukėlė tai, kai Naftalis prakalbo lietuviškai. Buvo nekalbėjęs lietuviškai nuo pat 1945-ųjų. Net jo namiškiams tai buvo didžiulė staigmena.

Su jo žmona Hana susirašinėjame jau dvejus metus“, – pasakojo muziejininkė.Kaip sekėsi rašyti?„Klausiau savęs, kodėl aš tą darau, kodėl to ėmiausi? Turėjau daug informacijos, o kai pradedi, tai reikia ir pabaigti. Renkant informaciją pavyko užmegzti ryšius su daugeliu žmonių.

Atsiliepė žydų šeimų nariai: prof. Wilfred Stein, Jerry Shapiro, David Newman, Eric Goldsmith, Howard Kramer, Esther Rechtshafner. Bendravau su holokaustą išgyvenusių asmenų šeimų nariais Shirlei Press, Melanie Segal, Shulamit Shpungin. Surinktą informaciją reikėjo sutvarkyti.

Dėkoju leidyklos darbuotojams, kurie nuveikė didelį darbą, kad gražiai būtų sukomponuotos nuotraukos ir kitos iliustracijos. Jų knygoje yra 80 iš įvairių Lietuvos ir užsienio muziejų, archyvų bei duomenų bazių.

Norėjosi, kad būtų malonu knygą paimti į rankas“, – atviravo Monika Žąsytienė.Knygos leidybą finansavo VšĮ „Geros valios fondas“, Kultūros paveldo departamentas bei Šilutės rajono savivaldybė.

Projektą įgyvendino Šilutės Hugo Šojaus muziejus.

Po pristatymo niekas neskubėjo skirstytis, uždavė daugiau klausimų knygos autorei, linkėjo, kad rašytų ir toliau.  

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder