Susitarė dėl krantinės

Susitarė dėl krantinės

Suskystintų dujų terminalo statybos įgauna realų pagreitį. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos ir AB „Klaipėdos nafta“ vadovams pasirašius bendradarbiavimo sutartį pastaroji bendrovė iškart žada pradėti rengti dokumentus darbų rangos konkursui.

„Prasideda konkretūs suskystintų dujų (SGD) terminalo statybų darbai, nes dar šiandien pradėsime ruoštis konkursui terminalo statybų rangovui išrinkti. Pagrindinis mūsų tikslas – iki 2014 m. pabaigos pastatyti SGD terminalą. Tai strateginis visos valstybės projektas, todėl visi nesutarimai privalo būti išspręsti“, - sakė Rokas Masiulis, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius pasirašęs sutartį su KVJU direkcijos vadovu Eugenijumi Gentvilu.

„Abi įmonės norėjo ir siekė pasirašyti šią sutartį. Tačiau rezultatą pasiekėme, kai išsprendėme visus nesklandumus. Pagrindinė nesusikalbėjimo priežastis buvo, kaip traktuoti du skirtingus įstatymus: neseniai priimtą SGD terminalo ir jau 16 metų galiojantį KVJU įstatymą. „Klaipėdos nafta“, nepažeisdama SGD terminalo, finansuos statybas, o KVJU direkcija, nepažeisdama Uosto įstatymo, kompensuoja statyboms išleistus pinigus. Pasirodo, visas problemas galima išspręsti genialiai paprastu būdu“, - po sutarties pasirašymo džiaugėsi E. Gentvilas.

Sutarties pasirašymą stebėjęs Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius Žadėjo, kad ministrų kabinetas kitą pirmadienį patvirtins tvarką, kaip per artimiausius 20 metų bus garantuojama KVJU direkcijos grąža į šią specifinę krantinę. „Šios tvarkos nebuvimas ir buvo viena pagrindinių šių dviejų įmonių nesutarimo priežasčių“, - pripažino A. Kubilius.

Šiuo sprendimu labai džiaugėsi E. Gentvilas, kuris iki tol stebėjosi, kaip vienai valstybės kontroliuojamai įmonei, „Klaipėdos naftai“, investicijos bus kompensuojamaos, o kitai įmonei, KVJU direkcijai, ne. „Į Klaipėdą atvykęs premjeras šiuos būgštavimus išsklaidė ir viską sustatė į savo vietas,“- sakė E. Gentvilas.

Jis paaiškino, kad Vyriausybė įsipareigojo kompensuoti krantinėms ir kitai infrastruktūrai išleistas lėšas. „Mūsų pagrindinės pajamos – uosto rinkliavos. Kadangi į SGD terminalą atplauks tik dideli dujovežiai, bet jų bus mažai, tai ir pajamų gausime mažiau. Todėl tas negautas pajamas Vyriausybė kažkokiu būdu turės grąžinti“, - aiškino Uosto direkcijos vadovas.

Savo ruožtu R. Masiulis tikisi, kad uostui lėšų iš biudžeto neteks skirti. „Mes juk mokėsime Uostui už terminalui reikalingos krantinės nuomą. Be to, rinkliavas mokės ir dujovežiai. Tuo pačiu svarstome galimybę į Klaipėdą atplukdytas suskystintas dujas mažesniais bunkeravimo tanklaiviais, kaip kurą, plukdyti į Šiaurės ir Baltijos jūrose esančius tanklaivius. Rinkliavas mokės ir tie tanklaiviai“, - vylėsi R. Masiulis.

Nei jis, nei E. Gentvilas dar negalėjo pasakyti, kiek gali kainuoti terminalo statybos. „Į tai atsakys konkurso dalyviai, kurie pateiks savo pasiūlymus“, - slapukavo R. Masiulis.

Buvo skelbta, kad terminalui gali tekti skirti per 300 mln. litų. Už šias lėšas bus statoma krantinė pietinėje KVJU dalyje ties Kiaulės nugaros sala, gilinamas ir platinamas laivybos kanalas pačiame uoste, bei įplauka į uostą. Neatmetama galimybė, kad gali tekti net perstatyti molus.

SGD terminalas veikti turi pradėti 2014 m.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder