Šimtametės palangiškės sveikinimas per karantiną atrodė pribloškiančiai: prireikė ir technikos pagalbos

Karantino metu įsigaliojęs draudimas lankytis namuose pas svetimus žmones Palangos merą Šarūną Vaitkų privertė pasukti galvą, kaip pasveikinti 100 metų jubiliejaus sulaukusią palangiškę Adelę Čižauskienę.

Lapkričio mėnesį kitą šimtametę kurorto gyventoją Kazimierą Grigienę sveikinęs meras išsisuko jubiliatei gėlių įteikęs per langą. Šį kartą padėtį apsunkino tai, kad A.Čižauskienė gyvena daugiabučio namo antrajame aukšte.

„Laiptinėje prie durų gėlių puokštės juk nepaliksi – tai būtų nepagarba žmogui. Atsisakyti ilgametės tradicijos sveikinti šimtamečius – negražu. Laukti kol pasibaigs karantinas, taip pat nėra išeitis, nes dar nežinia kiek tai dar užtruks“, – svarstė meras.

Palangos vadovas per antrojo aukšto langą palangiškę pasveikinti sugalvojo į pagalbą pasitelkęs miesto komunalininkų autobokštelį, kurį pusvalandžiui išsinuomavo iš asmeninių lėšų už 21 eurą.

Pagal visus saugumo reikalavimus Š.Vaitkui teko užsidėti ir statybininko šalmą. Pakilus iki antrojo aukšto jo laukė langą pravėrusi pasipuošusi šimtametė, kuri tokiu mero vizitu buvo labai nustebinta.

Meras guviai senolei paaiškino, kad karantino metu negali pas ją užeiti pro duris.

„O jūs į vidų lipkite pro langą“, – į svečius merą kvietė A.Čižauskienė.

Š.Vaitkus jubiliatei įteikė gėlių puokštę, šakotį ir raštišką mero sveikinimą. Keletą minučių dar pasišnekučiavus autobokštelis miesto vadovą nuleido ant žemės.

Net ir 10 minučių netrukusi neįprasta sveikinimo ceremonija pritraukė tuo metu pro šalį ėjusius praeivius, kurie linkėjimus šimtametei siuntė savo plojimais.

Garbingo jubiliejaus sulaukusi A.Čižauskienė gimė Marijampolės apskrityje. Į Palangą persikėlė gyventi 1954 metais. Iš tremties grįžusį ir pasiligojusį vyrą senolė palaidojo dar 1975 metais. Nuo to gyvena viena.

Jos abi dukros jau yra pensininkės. Viena gyvena Klaipėdoje, kita – Kaune. Palangiškė turi tris anūkus, kurie jau sukūrė savo šeimas ir močiutę pradžiugino proanūkiais.

Šimtametė yra šviesaus proto ir didelės pagalbos dar nereikalauja. Jai sunku yra tik tvarkyti butą, todėl 2 valandas per savaitę tai padaro Socialinių paslaugų centro darbuotoja. Ji nupirkusi atneša ir maisto produktų, tačiau valgyti gaminasi pati Adelė.

Visą gyvenimą ji įvairiose kurorto viešojo maitinimo įstaigose ir poilsio namuose dirbo virtuvės šefe, tad suktis prie puodų ji yra įgudusi. A.Čižauskienė dirbo iki 76 metų. Būtų dirbusi dar ilgiau, bet prieš daugiau nei 20 metų panaikino jos darbovietę.

„Nenormalus tas šimtametės gyvenimas – draugai išmirė, senųjų kaimynų nebėra, jaunesniems aš nerūpiu. Tad viena ir leidžiu dienas prie televizoriaus. O ką daugiau darysi, kai dabar net išeiti kur nors negali“, – telefonu pasakojo senolė.

Anksčiau ji daug skaitydavo, tačiau dabar knygą pasiima rečiau, nes, kaip ji sakė, „akelės jau pasibaigė“. Tačiau Adelė sakė, kad veiklos namuose jai užtenka, nuobodžiauti netenka ir dienos pralekia greitai.