Ramučių gyvenimą išjudino bendruomenė

Ramučių gyvenimą išjudino bendruomenė

Ramučiai - Šilutės rajono kaimas, esantis už 6 kilometrų į vakarus nuo Gardamo. Iki Šilutės - 10 kilometrų. Pro kaimą prateka Tenenys, šalia - 54 hektarų ploto tvenkinys. Ramučiuose - maždaug 200 gyventojų.

Atvykę keliu iš Gardamo, slidžiu vingiu pro seną šilą lėtai riedėjome į pakalnę, pervažiavome seną tiltą per Tenenį, ir vėl į kalną - vos šlaitas su senais medžiais dingo už nugaros, atsivėrė Ramučiai su evangelikų-liuteronų bažnyčia centre. Ji buvo pastatyta 1929 metais, suprojektuota architekto Gutknechto Kurto. Pasak vietinių, per antrąjį pasaulinį karą šis Mažosios Lietuvos kaimas buvo vadinamas Tenetal, bet po karo buvo grąžintas senasis pavadinimas.

Ona Dulkienė prisitaisė niekam nebereikalingą pašto dėžutę ir savo "išradimu" atrodė patenkinta

Tarsi laukdama mūsų, prie vartų stovėjo besišypsanti senolė Ona Dulkienė, kuri Ramučius pristatė savais aspektais. "Klausite, aišku, apie bažnyčią. Evangelikai čia renkasi, du tris kartus per mėnesį iš Šilutės atvažiuoja kunigas, laiko mišias, O katalikai einame melstis į Gardamą. Norėjome, kad priimtų ir mus, juk pas tą patį Dievą, tik kitu keliu keliaujame, bet viena moteriškė griežtai nesutiko. Jau nebėra jos. Katalikų čia daug, tik nėra pašauktojo, kas šiuo klausimu rūpintųsi, tuo tarpu evangelikų - tik 7 ar 8, tačiau bažnyčia būna ir pilna - iš kitur atvažiuoja", - parodžiusi neįprastai mažytį savo namą, O. Dulkienė vis juokėsi ir dėkojo už dovanų gautą "Vakarų ekspreso" kalendorių.

Bendruomenė savo jėgomis sutvarkė prie bažnyčios buvusį šiukšlyną, privežė žemės, akmenų, pavasarį ten žydės gėlės

Tuomet it iš dangaus nukrito aštuonmetis Rokas ir pradėjo šnekėti tai, ko vaikai paprastai nešneka... "Mes pasidarėme bendruomenę", - pranešė jis. Buvo akivaizdu, kad vaikas kaimą pažįsta kaip penkis savo pirštus. O kai susipažinome su jo mama Dalia Minkevičiene, išsiprašėme, kad Rokas pabūtų mūsų palydovu. Tuo tarpu D. Minkevičienė iš karto į kalbas nesileido. "Skubu, - tarė, - jei norite, važiuokite su manimi".

Maža mūsų kelionė baigėsi dviaukščiame buvusios mokyklos pastate, kur naujoji pažįstama puolė kurti krosnį. "Šiandien kaimo žmonės repetuos, kad tik spėtų prišilti", - rūpinosi, kaip netrukus paaiškėjo, pati režisierė.

Buvusios mokyklos pastate įsikūrusi Ramučių kaimo bendruomenė "Navata". Tokią šaunią pastogę davusi Šilutės rajono savivaldybė su sąlyga, kad bus prižiūrėta. Iš tikrųjų ramutiškiams buvo gaila pastato, kad jo kam neatiduotų ar neišardytų po plytą, kaip su fermomis atsitinka. Bendruomenę prieš porą metų įkūrė keturi energingi ramutiškiai: Laima Rupainienė, Antanas Rupainis, Dalia Minkevičienė ir Virginijus Jankauskas.

Pranciškai ir Justinui Žemguliams Ramučiai atrodė apleisti, bet dabar šiek tiek "kylantys": "Turime šviesą, asfaltą, bendruomenę"

Dalia parodė, kur vyksta spektakliai - iš dviejų klasių padaryta salė su scena. "Rašėme projektą, keliame "numirusį" kaimą. Ir muzikantų, ir artistų randame", - kalbėjo trumpai, lyg bijodama pasigirti. Repetuoja Juozo Erlicko veikalą "Dideli įvykiai mažame miestelyje", kurio tema - rinkimai, valdžia, konservatoriai. "Šiuo spektakliu norėčiau parodyti paprastų žmonių požiūrį į rinkimus, į valdžios atstovus. Tai bus absurdo komedijos tipo spektakliukas", - "anonsavo" būsimą premjerą ramutiškė. Į premjeras, kitus bendruomenės renginius pavyksta prisišaukti ir aplinkinių vienkiemių gyventojus, būna, kai lūžta salė, neužtenka vietos. Iš pradžių suolus ir kėdes žiūrovai nešėsi iš namų. Tačiau būna ir kitaip: kai tėtis vaidina, vaikai žiūri, vaikai vaidina - tėtis žiūri, - kartais sunku žmones išjudinti.

Dalia Minkevičienė į Ramučius, į savo gimtinę, prieš 10 metų sugrįžo iš Šiaulių, pasiligojus tėveliams

Buvome nuvesti ir į treniruoklių salę, kur jaunimas kiekvieną vakarą renkasi. Treniruoklį padovanojo Šilutės eksmeras Arvydas Jakas, itin remiantis sportininkus, krepšinio kamuolių iš jo taip pat gavo. "Jaunimas kaip ir neteko šitos mokyklos", - atkreipė dėmesį į jautrią vietą pokalbininkė. Tačiau, anot jos, kai jaunuoliai sugalvoja diskoteką "pasidaryti", vyresnieji pabūna, pasėdi su jais.

Ramučių jaunimas padėjo ir mišką sodinti, paskui už tai bendruomenė iš girininko gavo malkų. Kaime, anot Dalios, yra žmonių, kurie negaili ir technikos be jokio atlyginimo.

"Navatos" namuose buvo surengta autorinė moksleivės Rūtos Rupainytės piešinių paroda. Yra čia ir biblioteka, ir laidojimo patalpas įsiruošė, jau du buvo pašarvoti. Iki 12 giedorių susirenka. Ir būsimam muziejui eksponatų nemažai pririnkta. Ketinama neignoruoti nė vieno istorijos tarpsnio, atsiras, sakė, vietos ir trimitams, ir būgnams, kuriuos Ramučių pionieriai paliko. Dar vienu projektu nusitaikyta į paplūdimį prie tvenkinio - tikimasi turėti ir rekreacinę zoną.

Ramučius skersai išilgai išnardęs nuovokusis Rokas, jei ne ton trobon įvesdavo, nesutrikdavo

Išskirtiniu Ramučių bruožu Dalia pavadino žmonių gerumą ir nuoširdumą: "Parodai "bileką" - jie džiaugiasi. Pas mus nėra apkalbų, per bet kokią šventę žmogus linksmas iš vidaus, gal ir "darome", kad nekristume į tą liūną, o gal kad patikėtume, jog iš tikrųjų galime padaryti. Pamatai tokių žmonių, tokių artistų "užsislėpusių". Jų yra ir tarp tų, kurie geria, vyksta kaip ir auklėjamasis darbas."

Bendruomenės pavadinimą sugalvojo nuo žemaitiško žodžio "navatni", kuris reiškia kažką keisto, nenormalaus. "Gal ir atitinkame, - juokėsi Dalia, - juk dirbame iš idėjos, nebent koks projektas dėl lėšų tam tikroms reikmėms parašomas".

Tuo tarpu Ramučių pavadinimo kilmės negalėjo pasakyti net maždaug 50 metų vietinėje bibliotekoje išdirbusi Pranciška Žemgulienė, tačiau, tikino, bibliotekos archyvuose atsakymą rastume - ji pati kaimo istoriją rašiusi; Ema Reizaitė, kuri jau mirė, daug ką jai papasakojusi, ir Jonas Burzdžius, kurio taip pat gyvųjų tarpe nebėra, daug prisiminimais padėjęs. Ir patys per abu su savo vyru Justinu Žemguliu, kuris sausio 5 dieną atšventė 80, atsiminė ne tiek jau mažai. Už Justiną, svarstė abu, kaime vyresnis gal tik Juozas Radžius - 2 ar 3 metais. Pati Pranciška Žemgulienė 2001 metais buvo įšventinta karališkąja bibliotekininke. Itin derėjo, kai fotografuojantis laikraščiui, ji apsiavė aukštakulnius. Metai nė kiek netrukdė.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder