Palangos meras: kopose viešbučių ir restoranų nebus

Palangos meras kategoriškas – kopose niekada neleis viešbučių, restoranų ar kitokių statybų. Anot architektų, prieš porą metų to buvo itin siekiama. Dabar teigiama, kad Palangoje svarbiausia išlaikyti kurorto tapatybę – atkurti senovines vilas, išsaugoti šimtametes pušis, o statybos galimos tik nepažeidžiant kultūros paveldo reikalavimų ir statant unikalius prie gamtos pritaikytus statinius. 

Vienoje televizijos laidoje neseniai buvo parodyti vaizdai iš vieno populiariausių Ispanijos kurortų. Viešbučiai ant jūros kranto, kilometrus besidriekiantys privatūs paplūdimiai. Ir taip atrodo daugybė kurortų prie jūros. 

O taip iš paukščio skrydžio atrodo populiariausias Lietuvos kurortas Palanga: kilometrus palei jūrą besidriekiantys pušynai, balti paplūdimiai ir jokių daugiaaukščių statinių. 

Pajūrio architektai sako, kai kurie verslininkai ne kartą siekė, kad Palangos paplūdimiuose atsirastų viešbučių ir restoranų. 

„Buvo tokių minčių, kad statysime 16-20 aukštų viešbučius ant kopų ir bus taip, kaip Ispanijoje. Labai ryžtingai buvo to siekiama“, – nesenus įvykius prisiminė Klaipėdos regiono architektų tarybos pirmininkas Edmundas Andrijauskas. 

Palangos architektas Donatas Rakauskas teigia, kad reikia gerbti šią vietą. „Jei joje nieko nebuvo ir buvo tuščia vieta, graži, tai jei tu joje statai, tai padaryk, kad ji būtų geresnė negu buvo“, – svarstė architektas.

Tačiau Palangos meras kategoriškas: kurortas niekada nebus toks, kaip daugybė kitų. 

„Mes esame unikalūs tuo, kad neleidome ir niekada neleisime užstatyti paplūdimio. Tai unikaliausias dalykas. Tai pastebi ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir iš užsienio atvykę turistai. Jiems tai unikalu. Pasaulis vis labiau modernėja. Viduržemio kurortai, kuriuose praktiškai viskas yra paplūdimiuose, neturi jokio žavesio“, – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Prasideda Palangos Kurhauzo medinės dalies atgimimas © Organizatoriai

Anot specialistų, Palangą būtina išsaugoti tokią, kokia yra. Su senovinėmis XIX a. vilomis ir grafų Tiškevičių palikimu – Kurhauzu. Sudegusi medinė dalis turėtų būti pradėta restauruoti jau kitą savaitę. Daugiau nei milijoną kainuosiantys darbai medinę Kurhauzo dalį pavers dar vienu kultūros objektu kurorte. Įkurtuvės Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje, esančioje medinėje kurhauzo dalyje planuojamos 2020-aisiais. 

„Yra keletas laikotarpių, kurie iki šiol atsispindi Palangoje. Tai mes ir suvokiame kaip Palangą. 

Pirmas laikotarpis – tai žvejų kaimelis, kurio pastatų, siekiančių dar XIX a. pabaigą, turime Birutės gatvėje. Antrasis laikotarpis – tai Felikso Tiškevičiaus Palanga – Kurhauzas. Kurortinė Palanga, kuria mes visi džiaugiamės“, – pasakojo E. Andrijauskas.

Palangos Vytauto gatvė. Dešinėje – Tiškevičių rūmai iš pietinės pusės, apie 1905 m. Fotografavo Paulina Mongirdaitė. Tado Grinevičiaus kolekcija © Kretingos muziejus

Ne ką mažiau svarbu išsaugoti ir kitą kurorto unikalumą – šimtametes pušis. Apie 80 proc. Palangos sudaro parkas. 

„Šiuolaikiniai veidai – šiuolaikinės Palangos viešbutis ir SPA galėtų vadintis šiuolaikinės architektūros dalimi ir Palangos vizitine kortele. Kai išsaugomos šimtametės pušys ir tada ateina investuotojas ir nori greitai viską iškirsti ir pastatyti „dėžę“. Kai architektas įkomponuoja statinius ir jie pranyksta toje gamtoje, čia yra vizitinė kortelė“ , – sakė Palangos meras Š.Vaitkus. 

Nekilnojamojo turto ekspertės Ievos Kaštaunaitės nuomone, kalbant apie šiuolaikinių pastatų meninę vertę, tai būtų „Eglės“ apartamentai: „Tai šiuolaikinis, tam tikram klientui skirtas ekskliuzyvinis projektas, bet džiugu kad tokių atsirado Palangoje.“ 

Anot Palangos mero, miesto vizija – ekologiškas kurortas. Žadama jame sodinti dar daugiau pušų ir kurti naujus parkus.