Palanga iškuopė tonas poilsiautojų paliktų šiukšlių

Palanga iškuopė tonas poilsiautojų paliktų šiukšlių

45 tonos – tiek šiukšlių praėjusį savaitgalį Palangoje paliko į kurorto atidarymo šventę atvykę poilsiautojai. Šie kiekiai nustebino tvarkos prižiūrėtojus, esą tokių apimčių gegužę nėra buvę. Skaičiuojama, jog savaitgalį Palangoje apsilankė apie 200 tūkstančių poilsiautojų.

prastą vasaros savaitgalį iš viešųjų Palangos erdvių paprastai išvežama apie 7–8 tonos atliekų, tad praėjusio savaitgalio kiekiai stulbinantys.

Anot Palangos mero Šarūno Vaitkaus, komunalininkai kurortą švarina dirbdami kaip bitės, nes apimtys yra tiesiog neįsivaizduojamos.

„Praėjusį savaitgalį buvo išvežtos 45 tonos atliekų, tokių apimčių nėra buvę. Be abejo, tai paskatino oras, buvo masė žmonių. Palanga turi 25 km paplūdimių, paliekama plastmasinių ir kitų šiukšlių. Šis kiekis išvežtas iš pajūrio bei miesto bendrųjų erdvių – gatvių, skverų. Buvo labai didelis antplūdis“, – pasakojo Š.Vaitkus.

Meras tikino kaskart gatvėje išvydęs besidarbuojančius Palangos komunalinio ūkio darbuotojus jiems spaudžiantis ranką, esą šie žmonės dirba itin sunkų darbą, jau 5 ryto laisto gėles, kurių šiemet kurorte pasodinta 80 tūkstančių sodinukų. Prižiūrėtojų darbai tęsiasi visą dieną, ir lietuje, ir kaitroje. „Palangos komunaliniame ūkyje“ iš viso dirba 120 žmonių.

„Aš galvą lenkiu prieš tuos žmones, einu spaudžiu ranką, apskritai, kai nėra, kas dirba, dirbti tokį darbą yra pasiaukojimas. Vakare reikia surinkti šiukšles iš paplūdimių, kai būna koks 28 karščio. Koks bebūtų oras, 4 ryto reikia išvalyti miestą, yra ir nekultūringų poilsiautojų, visokių privažiuoja, ir infrastruktūra sulaužoma, turime reaguoti. Vien paplūdimius ir priekopes išvalyti yra nerealu, tai daroma tiek technika, tiek ir rankomis“, – pasakojo Š.Vaitkus.

Gelbsti ir pagalvės mokestis

Burnojantiems, jog Palanga yra įsivedusi 1 euro pagalvės mokestį nuo kiekvieno žmogaus, Š.Vaitkus atkerta, kad tie pinigai naudojami miestiečių ir miesto svečių gerovei. Pernai buvo surinkta 600 tūkstančių eurų pagalvės mokesčio.

„Iš tiesų Palangai kartais yra priekaištaujama, kad štai įsivedė pagalvės mokestį. Bet iš kur reikia kurortui išgyventi, jei neturėsime pajamų? Ką Palanga gauna – nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos mokesčius, gyventojų pajamų mokestį. Mūsų biudžetas sudaro 19 mln. eurų, iš jų 60 procentų skiriama švietimui, 20 procentų kultūrai, dešimt procentų miesto tvarkymui. Kas lieka, dešimt procentų, mes už juos negalėtume net gatvės sutvarkyti.

Už ką atliekas išvežame? Kas apmoka? Apmoka visas miestas, biudžetas, gyventojai, jos juk pasilieka mieste, turime turėti papildomų pajamų. Pagalvės mokesčio tiesiogiai atliekų išvežimui naudoti negalime, tačiau galime panaudoti infrastruktūrai – įrengėme fontaną, galime pirkti gėles. Dažniausiai naudojame tam, kad grįžtų lėšos atgal – vykstame į turizmo parodas, skiriama dalis skrydžių viešinimui, dotuojame Palangos oro uosto skrydžius, pavyzdžiui, į Londoną, kitąmet bus nauja Vokietijos kryptis. Norime, kad šios išlaidos duotų grąžą“, – kalbėjo Š.Vaitkus.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder