Šiam sprendimui neprieštarauti žada ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovo konkursą laimėjęs bei tarnybą nuo sausio turintis pradėti miškininkas Albertas Stanislovaitis.
„Visuose nacionaliniuose parkuose urėdija tvarkosi – manome, kad ta išimtis buvo nereikalinga, ir dabar tai suderinsime. Urėdija vykdys ūkinius reikalus, o tvarką vis tiek nustatys parkas. Manome, kad bus tik geriau. Miškas būtų prižiūrimas pagal tas pačias taisykles, kurias kelia parkas, tik tiek, kad urėdija yra techniškai pajėgesnė, turi reikalingą techniką. Tai absoliučiai nesusiję su kokiu nors poveikiu aplinkai ar kuo nors kitu“, – BNS sakė K.Trečiokas.
Jis patvirtino, kad šiuo metu jau parengtas ir baigiamas derinti Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo miškai būtų perduodami Kretingos urėdijai. Projektas Vyriausybei turėtų būti teikiamas kitų metų pradžioje.
Ministras teigia nesutinkantis su Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) atstovų Lietuvoje anksčiau išsakyta kritika, kad perdavus miškus urėdijoms, prioritetas bus teikiamas komercinei veiklai, o ne aplinkai išsaugoti.
„Tikrai nesibaiminu – šioje vietoje tikrai nepakenks niekam“, – sakė K. Trečiokas.
Tuo metu A. Stanislovaitis BNS tvirtino, jog visiškai nesvarbu, kuri tarnyba rūpintųsi miškais, nes viskas esą priklausys nuo to, ar kokybiškai bus parengtas miškotvarkos planas.
„Svarbu, ne kas tvarko, o kaip. Jeigu šiems miškams bus parengtas tvarkymo planas, projektas, jo laikomasi, tai faktas, kuriai institucijai priklausys girininkas, tikrai nebus lemiamas. Todėl sakyti, kad perdavimas yra tragedija, negaliu, kaip ir negaliu sakyti, kad tai bus gėris, nes dar nežinau principų, klausimų. (...) Įleisti ten pjūklų ir pjauti viską iš eiles negalima, bet neįvertinti priešgaisrinės saugos irgi negalima“, – BNS sakė būsimasis VSTT vadovas.
Anot jo, jei parko miškus vis dėlto būtų nuspręsta perduoti urėdijai, parkas vis tiek dalyvaus urėdijai priimant sprendimus dėl miško tvarkymo.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis yra išreiškęs nuomonę, jog valstybė apie bet kokias valdymo permainas UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąraše esančioje Kuršių nerijoje privalo informuoti šią tarptautinę organizaciją, nes tai numato Pasaulio paveldo konvencija.
„Mano supratimu, būtų korektiškiausia sprendimus pirmiausia suderinti su Pasaulio paveldo centru, ar jie čia neįžiūrės kokių nors neigiamų dalykų, nes urėdija yra pelno siekianti organizacija. Kuršių nerijos atveju pritaikius pelno siekimą, aplinkos apsaugos funkcija nueis į antrą planą. Toks pavojus yra“, – BNS šių metų rugpjūtį sakė R. Pakalnis.
Šių metų balandžio 25 dieną Kuršių nerijoje kilo didžiulis gaisras, per kurį išdegė 117,6 hektaro miško.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistai, vadovaudamiesi aplinkos ministro patvirtinta žalų skaičiavimo metodika, nustatė, kad žala gamtai dėl išdegusių kalnapušių siekia 45 mln. litų.
Po šio įvykio dėl netinkamai įgyvendintų gaisrų prevencijos priemonių KNNPD vadovei Aušrai Feser skirtas papeikimas, tuometinė VSTT vadovė Rūta Baškytė neteko pareigų, kai liepą nebuvo pratęsta jos kadencija.
Aplinkos ministerijos darbo grupė tuomet parengė rekomendacijas svarstyti KNNPD miškų perdavimą urėdijoms, tačiau projektas iki šiol nebuvo parengtas.
Į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą Kuršių nerija buvo įtraukta 2000 metais.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą