Kretingos lobis - muziejus, lankytojams atidaręs duris ir langus

Kretingos lobis - muziejus, lankytojams atidaręs duris ir langus

Kretingos muziejui 2020-ieji metai neeiliniai dėl įvairių gražių sukakčių. Prieš porą savaičių muziejui sukako 85 metai, taip pat šiemet minimos karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus 460-osios gimimo metinės ir 185-osios Kretingos dvaro puoselėtojo grafo Juozapo Tiškevičiaus gimimo metinės. Muziejus džiaugiasi ir kasmet augančiu lankytojų srautu - užsukama ne tik pažindintis su krašto istorija, bet ir turiningai praleisti laisvalaikį.

Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad galima džiaugtis restauruotais dvaro sodybos pastatais, juose įrengtomis ekspozicijomis, gausiais fondais.

"Lankytojus traukia ne tik galimybė pažinti krašto istoriją, bet ir turiningai praleisti laisvalaikį. Teikiame per 34 mokamas ir nemokamas paslaugas, žmonės turi galimybę mūsų unikaliame ir gražiame žiemos sode papietauti, atsigerti kavos. Veikia dvaro saldaininė, galima užsisakyti edukaciją ir pasigaminti karamelinių saldainių, praleisti poilsio valandėlę parke prie tvenkinio.

Pajutome antplūdį - žmonės noriai dalyvauja saldainių gamybos, duonos kepimo edukaciniuose užsiėmimuose.

Muziejus yra gyvas, aktyviai bendraujantis su lankytojais, siekiantis pasiūlyti kokybišką laisvalaikį", - džiaugėsi direktorė.

Šią vasarą buvo iškilmingai atidaryta atkurta istorinė veranda, kurioje jau vyko keletas renginių.

V. Kanapkienė skaičiavo, kad per 3 vasaros mėnesius muziejų aplankė 14 tūkstančių žmonių. Tikimasi, kad per šiuos metus iš viso bus sulaukta net 134 tūkstančių lankytojų. Pernai buvo sulaukta 131 tūkst. lankytojų.

Taip pat tikimasi, kad šiemet pavyks uždirbti 133 tūkstančius eurų specialiųjų programų lėšų. Vis dėlto be Savivaldybės paramos išsilaikyti muziejus pats negali.

"Pagal lankytojų skaičių savivaldybėms priklausančių muziejų sąraše Kretingos muziejus pernai buvo pirmoje vietoje. Lankytojų skaičius auga, bet esame pasiruošę juos priimti, nes turime daug pastatų, srautai išsiskirsto po visą teritoriją. Dvaro pastatuose veikia įvairios stacionarios ekspozicijos, taip pat lankytojams atidaroma ir Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus, kur yra grafų Tiškevičių sarkofagai, pasakojama šeimos istorija. Atvažiavę į Kretingos dvarą žmonės užsibūna - yra atstumai tarp pastatų, įdomios vietelės", - pasakojo pašnekovė.

Atnaujins žiemos sodą

Ko gero, pagrindinis traukos objektas yra žiemos sodas, kurį pamėgo vestuvininkai, krikštynų dalyviai, šeimos. Ypač savaitgaliais jame gausu žmonių. Direktorė V. Kanapkienė muziejų savaitgaliais palygino su bičių aviliu, kuris visas dūzgia.

"Vieni atvažiuoja, kiti išvažiuoja. Dažnai kavinėje net nebūna vietos prisėsti ir išgerti kavos. Geriausia muziejų lankyti trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais. Šeštadieniais dažnai atvyksta didelės lankytojų, turistų, švenčiančių žmonių grupės. Esame pastebėję, kad pas mus žiemos sode šventę vestuves, krikštynas ar gimtadienius, žmonės paskui vėl sugrįžta švęsti jiems svarbioje vietoje", - sakė direktorė.

PATOGIAU. Kitais metais tikimasi atnaujinti žiemos sodą ir pritaikyti jį negalią turintiems žmonėms.

Kretingos muziejaus nuotr.

Tikimasi, kad kitąmet žiemos sodo oranžerija pagaliau taps pasiekiama ir neįgaliesiems. Parengtas modernizavimo projektas, pagal kurį sodas bus atnaujintas, sudarant galimybę judėjimo negalią turintiems žmonėms aplankyti ne tik oranžeriją, bet ir dvaro rūmų antrąjį aukštą.

"Dar labai svarbu, kad pagaliau galėsime užtikrinti ir tinkamą mikroklimatą muziejuje - reikiamą temperatūrą ir drėgmę, vėdinimą. Dabar tai nėra sutvarkyta, dėl to žiemą yra labai šalta, o vasarą - per karšta", - sakė pašnekovė.

Vis dėlto lankytojams žiemos sodas, kol vyks darbai, neturėtų būti uždarytas.

"Darbai vyks etapais ir nemanau, kad bus uždarytas žiemos sodas. Bandysime kūrybiškai ir lanksčiai derinti remontą prie lankytojų poreikių", - patikino V. Kanapkienė.

Išgyvendino svetimkūnius

Nuo 1980 metų muziejaus direktorės pareigas einanti V. Kanapkienė teigė labiausiai besidžiaugianti tuo, kad pavyko išsaugoti visą dvaro pastatų kompleksą.

"Tai yra vienintelis išlikęs toks kompleksas pajūrio regione. Yra ne tik rūmai, bet ir pagalbiniai pastatai, pavyzdžiui, šiltnamis, kuriame yra įrengtas tradicinių amatų centras, ratinė, buvęs vandens malūnas, kuriame veikia etnografinė ekspozicija, buvęs administracinis pastatas. Tai yra svarbiausias laimėjimas. Kitas dalykas - pavyko suformuoti nuomonę, kad dvaras yra išskirtinis paveldo objektas ir jį reikia saugoti, palikti ateities kartoms", - pasakojo direktorė.

V. Kanapkienė džiaugėsi, kad metams bėgant iš dvaro istorinio parko teritorijos pavyko išgyvendinti sovietmečiu statytus svetimkūnius, nugriauti baltų plytų pastatus ir priestatus, katilinę, kurie darkė vaizdą. Dabar reprezentacinėje dvaro parko vietoje dar yra likęs sovietinis bendrabutis, kurį taip pat norima nugriauti.

"Mūsų parkas XIX amžiaus pradžioje buvo gražiausias parkas Žemaitijoje.

Mes norime, kad juo vėl būtų galima didžiuotis - atskleidėme erdves, įrengėme takus, atstatėme vieną iš fontanų - mergaitę su vandens skėčiu. Kai žmonės pamatė gražėjantį kompleksą, suprato, kokį lobį turi Kretinga.

Muziejus nėra uždara, konservatyvi biudžetinė įstaiga. Mes atidarėme visas duris ir langus lankytojams ir įžiebėme naujas šviesas senuose žibintuose. Aš tai galėčiau įvardinti kaip esminį savo darbo metu pasiektą rezultatą. Ilgai siekiau to, kad muziejaus erdvės tarnautų lankytojams, jose būtų edukacijos, o ne tik saugomi eksponatai", - akcentavo V. Kanapkienė.

Informacija

Kretingos muziejaus įkūrimo idėją subrandino ir įgyvendino aktyvus visuomenininkas, pedagogas Juozas Žilvitis. Jo iniciatyva 1935 m., pritarus Kretingos apskrities tarybai, miesto savivaldybės pastato dviejuose nedideliuose kambariuose įkurtas muziejus.
Karo metais muziejus buvo uždarytas, tačiau nepaliktas likimo valiai. Muziejaus vertybėms saugoti buvo skirtas vienas sargo etatas, kiti sargai (mokytojai) budėdavo nemokamai. Karui pasibaigus, nuo 1945 iki 1949 metų muziejaus vedėju dirbo Ignas Jablonskis. Su jo veikla sietinas antrasis muziejaus veiklos kilimo etapas. Inžinierius, kraštotyrininkas I. Jablonskis ryžtingai ėmėsi ūkinės-organizacinės veiklos: suremontavo karo metais apleistą muziejaus pastatą, įrengė eksponatų saugyklą, paruošė pirmąsias ekspozicijas. Didelis dėmesys tuo metu buvo skiriamas liaudies architektūros tyrinėjimams. Surinkta medžiaga vėliau buvo panaudota įtraukiant aprašytas senas sodybas į kaimo kultūros paminklų sąrašus ir taip išsaugant jas nuo sunaikinimo.
Naujas ir intensyvus organizacinis-kūrybinis etapas (1960-1975 m.) siejamas su žymaus Žemaitijos krašto tyrinėtojo ir propaguotojo J. Mickevičiaus vardu. Jam vadovaujant, buvo atidaryti du muziejaus filialai: Dimitravo (1964 m.) ir M. Valančiaus memorialinis muziejus (1969 m.). Muziejininkystei J. Mickevičius paskyrė 25-erius gyvenimo metus.
1977 m. muziejus persikėlė į restauruotas vienuolyno patalpas. Šį laiką galima vadinti ketvirtuoju muziejaus veiklos periodu, kuris sietinas su naujų patalpų pritaikymu muziejaus reikmėms, naujų ekspozicijų kūrimu, muziejaus struktūros papildymu ir išplėtimu. Lietuvai atkūrus valstybingumą, vienuolynas grąžintas pranciškonams, o Kretingos muziejų nutarta iškeldinti į Tiškevičių rūmus.
1992 m. muziejus persikėlė į buvusius grafų Tiškevičių rūmus. Prasidėjo naujas muziejaus raidos etapas, susijęs su naujų patalpų pritaikymu ekspozicijoms, fondų saugykloms, naujų ekspozicijų kūrimu, muziejaus struktūros pakeitimu.
Nuo 2009 m. įgyvendinamas parojektas "Kretingos dvaro sodybos paminklinių pastatų renovacija ir pritaikymas turizmui", finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų. Inicijuota daug projektų Dvaro pastatų avarinei būklei likviduoti, juos restauruoti bei pritaikyti muziejinei - turizmo funkcijai. Iš viso renovuoti 5 paminkliniai pastatai, atidarytos 6 naujos ekspozicijos: dvaro istorijos ir kultūros ekspozicija, archeologijos ekspozicija "Kretingos krašto priešistorė", numizmatikos ekspozicija, žiemos sodas (oranžerija), etnografijos ekspozicija "Saulės ratu" bei ekspozicija, skirta Kretingos krašto istorijai.
Kretingos dvaro istoriniame parke įrengtos 3 lauko ekspozicijos: dvaro parke - Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu, rūmų kieme - "Atminties takas" bei ūkvedžio namo kieme skulptoriaus Stasio Budrikio (Lenkimų k., Skuodo r.) iš akmens sukurtos skulptūros "Trimituojantis angelas", skirtas Juozui Žilvičiui, "Rūpintojėlis", skirtas Juozui Mickevičiui ir "Stogastulpis", skirtas Ignui Jablonskiui.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder