"Daugelis stebisi, kodėl mes kaminų nesusprogdinome, o ardome po vieną plytą. Žmonės šneka, esą mums plytų labai reikia", - juokavo bendrovės "Bega" Technikos ir technologijos direktorius Laimonas Rimkus.
Jis pabrėžė, kad ardomi kaminai neturi jokios išliekamosios vertės.
"Sovietinis reliktas, anksčiau priklausęs "Klaipėdos kartonui". Mūsų bendrovė, siekdama panaudoti uosto teritoriją, įsigijo iš "Klaipėdos kartono" senus statinius. Ta žemė, kur stovi kaminai, yra valstybinė. Mes ją turime pritaikyti uosto paskirčiai", - pasakojo L. Rimkus.
Pasak jo, atlikus kaminų ekspertizę buvo nustatyta, kad plytos jau buvo pradėjusios dūlėti, vietomis buvo atsiradę įtrūkimų. Pasenusios plytos atitrūkdavo ir krisdavo ant žemės, keldamos pavojų praeiviams. Ant žemės prie kaminų nuolat mėtėsi plytgalių. L. Rimkus minėjo, kad jūrinėje aplinkoje po 50 metų plytos pradeda dūlėti.
Abu kaminai buvo po 100 metrų aukščio.
Sprogdinti būtų nesaugu
Kaminus ardo A. Gridino bendrovės aukštalipiai.
"Sprogdinti negalėjome dėl to, kad toje teritorijoje esantys gruntas nėra tvirtas. Pakenktume kitiems šalia esantiems pastatams. Dabar ant kamino palipa po 3-6 aukštalipius, ardo po vieną plytą ir meta jas žemėn", - pasakojo "Begos" atstovas.
Sudužusios plytos neišmetamos lauk. Jos sumalamos ir pagaminama smulki skalda.
Iš pradžių buvo svarstoma galimybė tą skaldą panaudoti teniso kortams, tačiau paaiškėjo, kad ji per aštri. Tad nuspręsta ją naudoti keliams, šaligatviams, aikštelėms tiesti. Iš kaminų plytų pagaminta skaldelė klojama kaip pagrindas, ant kurio liejamas asfaltas.
Atstoja bokštus
"Klaipėdos energijos" atstovai apie 5 jiems priklausančius kaminus kalba labai pagarbiai ir vadina juos miesto puošmena.
"Klaipėdos energijos" Gamybos departamento direktorius Vilius Buinevičius pasakojo, kad per 100 metrų aukščio kaminai tarnauja kaip žaibolaidžiai. Du kaminus išsinuomojo mobiliojo ryšio bei belaidžio interneto paslaugas teikianti bendrovė ir prisitvirtino ant jų savo antenas.
"Nereikia papildomai statyti gremėzdiškų bokštų. Be to, raudonais ir baltais dryžiais nudažyti kaminai - miesto puošmena", - džiaugėsi V. Buinevičius.
Visi jie statyti sovietiniu laikotarpiu 1969-1988 metais. Visus projektavo leningradiečiai.
Pats aukščiausias, net 150 metrų aukščio, kaminas stovi Lypkiuose. Jis buvo pastatytas vėliausiai - 1988 metais. Kadangi kasmet keitėsi gamtosaugos reikalavimai, didėjo ir kaminų aukštis.
Į vidų nusileidžia su lopšiu
Šiemet buvo perdažytas Danės gatvėje stovintis 120 metrų aukščio kaminas. Viršuje jo skersmuo - 4,8 metro, o apačioje - per 20 metrų.
"Kasmet atliekame išorines kaminų apžiūras. Pritvirtintomis kopėčiomis palipame iki pat viršaus, ten yra apžvalgos aikštelė. Yra tekę ir pačiam lipti. Žinoma, jausmas įdomus, kai žvelgi į Klaipėdą iš taip aukštai. Tačiau net užsilipus ant paties aukščiausio taško galima jaustis pakankamai saugiai, kaminas stovi stabiliai", - prisiminė V. Buinevičius.
Kas 5-eri metai atliekama kaminų vidaus apžiūra. Specialiame lopšyje susėdę specialistai leidžiasi į kamino vidų. Pasišviesdami prožektoriais jie apžiūri, kaip išsilaikiusi vidinė kaminų apdaila.
Daugelis kaminų yra gelžbetoniniai, o iš vidaus jie padengti rūgščiai atspariomis plytomis.
"Kaminkrėčiai suodžių nevalo"
"Iš mūsų kaminų kaminkrėčiai suodžių nevalo", - juokėsi "Klaipėdos energijos" atstovas. Kadangi deginant dujas ir mazutą suodžių nėra daug, jos visos sukrenta į kamino apačioje esančia angą, o iš ten iškratomos į mašinas.
Žinia, pastaruoju miesto architektai svarsto, kad toje Danės gatvės vietoje, kur stovi "Klaipėdos energijos" elektrinė, būtų galima įrengti gyvenamąjį kvartalą. Tuomet galbūt tektų nugriauti ir ką tik perdažytą kaminą.
"Teko girdėti kalbų apie planuojamą ponų kvartalą ir apie planus nugriauti elektrinę. Bet oficialių žinių niekas nesuteikė. Gaila būtų kamino. Jis dabar jūreiviams kaip švyturys, orientyras, kad Klaipėda jau netoli", - kalbėjo romantiškai nusiteikęs V. Buinevičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą