Visi minėta technika didžiausią naudą duoda policijai, tačiau prievolė ją pirkti ir mokėti už išlaikymą tenka miestui. Anksčiau bent dalį eksploatacijos išlaidų Klaipėdos savivaldybė padengdavo gaudavusi pinigų nuo surinktos iš baudų sumos, o dabar neteko ir jų. Todėl svarstoma galimybė išlaikymo naštą krauti ant valstybės ar policijos pečių, o neišsipildžius šiam variantui - atsisakyti viešųjų erdvių stebėjimo paslaugų.
Tiesa, 2012-aisiais taip tikrai neatsitiks, bet kitąmet gali laukti radikalios permainos. O dabar aišku viena - mokėti nenorėtų niekas - nei vietos, nei centrinė valdžia, nei policija, nors visi dievagojasi, kad paslaugos išties yra naudingos.
Dėl matuoklių nusiderėjo
Prieš kelerius metus Klaipėdos gatvėse buvo pastatyta 15 stacionarių greičio matuoklių, jie kainavo per 1,3 mln. litų, vėliau nebyliųjų greičio tramdytojų gretas papildė dar trys įrenginiai. Visų jų išlaikymas kainuoja apie pusę milijono litų per metus.
Pagal susitarimą, dalis iš pažeidėjų surinktos sumos iki šių metų atitekdavo miestui, tačiau šiuo metu jam palikta tik prievolė skirti pinigus eksploatacijai, o nauda - nubraukta.
"Iki šiol gaudavome 40 proc. šios sumos, o dabar, pasikeitus teisės aktams, negausime nė cento. Kodėl? Ten, Vilniuje, mūsų niekas niekada neklausia, priima sprendimus, ir tiek. Tiesa, žadėtos kompensacijos, bet sumos - "kapeikos": padengs gal apie 10 proc. mūsų išlaidų, - sakė uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas. - Miesto biudžetui šiemet sumažėjus apie 20 mln. litų, pusė milijono litų matuoklių išlaikymui atrodo nemaži pinigai."
Tiesa, su matuoklius įrengusia bendrove "Technologinių paslaugų sprendimai" pavyko suderėti, jog per 2012 metus jiems už paslaugas bus sumokėta 300 tūkst. litų.
"Vis tiek bandysime ieškoti, kam perduoti išlaikymą. Gal policijai, gal valstybei. Tai aptarsime su kitą savaitę į Klaipėdą atvykstančiu vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu", - kalbėjo A. Šulcas.
Apie pusę milijono litų kasmet tenka mokėti ir vaizdo stebėjimo kamerų tinklą už 5,5 mln. Lt įrengusiai ir jį prižiūrinčiai bendrovei "Fima". Ji, pasak A. Šulco, į kalbas apie paslaugos kainos mažinimą net nesileidžia, tad net svarstoma galimybė su ja sutartį nutraukti. Nepaisant nesutarimų, "Fima" savo sutartinius įsipareigojimus vykdo.
"Šiemet mokėsime. 2012 - pereinamieji, o kitais metais teks imtis radikalesnių priemonių. Gal net atsisakyti šių paslaugų", - teigė už savivaldybės turto valdymą atsakingas vicemeras.
ATEITYJE. Svarstant ateinančių metų viešosios tvarkos programą dėl sumažinto biudžeto žadėta išjungti pusę mieste veikiančių kamerų, bet šiemet visos jos veiks. Tačiau 2013 metais gali neveikti nė viena.
Jis sakė, kad šiuo metu už kamerų išlaikymą sumokama suma miestui naudinga tik dėl to, kad įdarbinami neįgalieji, stebintys kamerų fiksuojamus vaizdus.
Policija - "basa"
Viena aišku jau dabar - uostamiesčio policija įsipareigojimo atsiskaityti su paslaugos teikėjais tikrai neperims.
"Kalbos apie tai su miesto valdžia nebuvo, o jeigu ir būtų, turime atsakymą į visus klausimus - mes neturime finansinių resursų šiai funkcijai užtikrinti.
Ir taip, palyginti su praėjusiais metais, sumažintas biudžetas darbo užmokesčiui, šiemet jau negausime pajamų už apsaugos paslaugas", - bėdas dėstė Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas.
Baudos - į bendrą katilą
Vidaus reikalų ministerijos (VRM), kurios galva kitą savaitę atvyksta į Klaipėdą, pozicija šiuo klausimu taip pat nežada nieko gero - jie mokėti taip pat nesiruošia.
"Ministerijai norima primesti tai, ko ji niekada nedarė - mokėti už matuoklių ar kamerų išlaikymą. Kreipiamasi ne tuo adresu", - sakė VRM atstovė.
Institucijos atstovai pabrėžia kompensacijas savivaldybėms, kurios "tikrai nelygios "kapeikoms" - joms šiemet numatyta skirti beveik 60 mln. litų.
Praėjusių metų pabaigoje įsigaliojęs 2012 metų valstybės biudžeto sandaros pakeitimo ir papildymo įstatymas numato, kad iš baudų surinkti pinigai plauks į bendrą katilą - šiuo atveju į Policijos departamentą, kuris savo biudžetą valdo savarankiškai. Kaip valdo - prisiminkite B. Ivanausko žodžius.
Teisės aktų pakeitimuose taip pat pripažįstama, jog pokyčiai iš savivaldybių atims dalį biudžeto pajamų, o žadėtieji beveik 60 mln. litų kompensacijomis pavirs koreguojant gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią savivaldybėms.
Matuokliai - puikus dalykas
Praėjusiais metais miesto gatvėse greičio matuokliai užfiksavo 2 507 pažeidėjus, didžioji jų dalis greitį viršijo 20-30 kilometrų per valandą daugiau nei leistina. Pažeidėjų kasmet mažėja.
Dėl įrenginių efektyvumo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis net neabejojo.
"Statistika iš dangaus nenukrito, yra stebėjimai, analizės. Matome, kad vietose, kuriose anksčiau netrūkdavo avarijų su lengvesnėmis ar sunkesnėmis pasekmėmis, pastačius matuoklius įvykių labai sumažėjo arba visai išnyko.
PRIEŽASTIS. Savivaldybė už greičio matuoklių išlaikymą mokėti nenorėtų dėl to, kad nuo šių metų negaus dalies pinigų, kurie gaunami surinkus baudas iš pažeidėjų.
Be to, matuoklių užfiksuoti vaizdai padeda nustatyti ne tik pažeidėjus, bet ir tirti eismo įvykius - tokių pavyzdžių turime ne vieną. Kartais duomenys tampa net svariais ikiteisminių tyrimų įrodymais", - pasakojo Kelių policijos viršininkas.
Anot jo, saugumas gatvėse turėtų būti visų - ir policijos, ir savivaldybės - reikalas.
"Saugumui taupyti nereikia"
Pernai mieste su veikiančių kamerų pagalba nustatyta apie 3 tūkst. įvairių pažeidimų.
"Jų nauda yra dvejopa: visų pirma, matome nustatytų pažeidimų statistiką, antra - ten, kur yra kameros, žmonės jaučiasi saugiau, nes ten nusikaltimų sumažėjo.
Pažiūrėkite į gyventojų atsiliepimus - jie tik teigiami, kamerų norima dar daugiau, klaipėdiečiai yra nurodę net konkrečias vietas, kur jų reikėtų", - sakė Klaipėdos apskrities VPK Prevencijos poskyrio viršininkas Kazimieras Sinkevičius.
"Jeigu prioritetas - kažkas kita, o ne žmonių saugumas, tai nėra ką komentuoti, gyventojų gyvybės pinigais nevertinamos. Būtų tikrai neprotinga atsisakyti šios paslaugos", - teigė pareigūnas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą