Kalviams - kalvių akibrokštas

Kalviams - kalvių akibrokštas

Garsiausi Klaipėdos ir kai kurių kitų miestų kalviai jaučiasi apvogti savo kolegų - viena uostamiestyje bei rajone veikianti kalvystės įmonė reklamuojasi potencialiems klientams rodydama ne savo meistrų darbų nuotraukas ir sustoti net neketina, nes yra įsitikinusi nedaranti nieko nederamo.

Į kasmetinę Klaipėdoje organizuojamą statybų parodą užsukęs kalvio gizeliu anksčiau dirbęs Nikolaj Gorčiakov buvo nemaloniai nustebintas.

Stabtelėjęs parodoje prie armėnų kalvių kiemelio, apstatyto paprastais dirbiniais, jis paėmė pavartyti ant stalo gulėjusį gražiomis nuotraukomis iliustruotą katalogėlį su itin aukštos kokybės bei dizaino darbais - vartais, balkonų bei laiptų turėklais, baldais ir kt. Akys užkliuvo už pažįstamų dirbinių.

"Ten puikuojasi Kalvių gildijos prezidento, žinomo ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų gerbiamo Lino Leščiausko darbai, taip pat Kelmės, Telšių ir kitų meistrų darbai, - sakė N. Gorčiakov. - Tokie darbai, iki kurių kokybės ir fantazijos ši armėnų kalvė dar nėra subrendusi."

Vagystė ir apgaulė

"Aš pats esu tai matęs. Labai gaila ir gėda, kad tokių kalvių atsiranda Lietuvoje. Gaila, kad tie žmonės ignoruoja pastabas. Jau kalbėjau su jais prieš metus ir dvejus. Sistema tokia - prisifotografuoja įdomiausių bei gražiausių meistrų darbų ir jais reklamuojasi taip apgaudinėdami žmones, nes nieko panašaus nepadaro", - sakė Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas L. Leščiauskas.

Anot kalvio, su šios kalvės šeimininku jis jau ne kartą yra kalbėjęs, buvo sutaręs ir dėl to, kad jo darbai iš svetimo katalogo bus išimti, tačiau jokio rezultato taip ir nesulaukė.

"Liktų tik kreiptis į teismą, bet aš asmeniškai nelabai turiu tam laiko. Turiu savo gyvenimą ir tikslus. Tiesiog tai, ką jie daro, nėra gražu. Jie klaidina žmones, nes rodo tai, ko nepadaro. Nevadinčiau jų kalviais", - sakė L. Leščiauskas.

Panašiai kalba ir klaipėdietis kalvis Dmitrijus.

"Beprasmiška šnekėtis su tais žmonėmis - jie nieko nesupranta, iškart siūlo kreiptis į teismą. O aš nenoriu", - sakė jis.

Minėtame katalogėlyje Dmitrijus teigia matęs tik vieną savo darbą, bet taip pat atpažinęs kitų savo kolegų dirbinius. Anot jo, pačios armėnų kalvės darbų jame esama gal tik dešimtosios dalies.

"Čia - gryna vagystė, jei žmogus meluoja, rodo kitiems svetimų meistrų darbus kaip savo", - neabejojo kalvis.

"Nėra uždrausta"

Tuo tarpu nesąžininga veikla kaltinamos kalvės atstovai net neabejoja, kad nieko blogo nedaro. Kataloge nurodytais telefono numeriais atsiliepę lietuvių ir rusų kalbomis kalbantys nenorėję prisistatyti asmenys tvirtino, jog šis katalogas - tiesiog nuotraukų albumas, o ne reklama, ir tai nesąs joks plagiatas.

"Lankstinuke yra nufotografuoti darbai, kokius mes galime padaryti. Mes ir nesakome, kad jie mūsų. Be to, pavyzdžiui, jeigu statytojai nufotografuoja namą ir sako, kad gali pastatyti pagal šitą projektą - tai nėra uždrausta, nors tą projektą darė ne jie. Ar ne taip?" - kalbėjo kalvės atstovai.

Abu pokalbininkai paragino kalvius kreiptis ne į žiniasklaidą, o į teismą, jeigu jie mano esantys teisūs.

"Ar tai, ką mes darom - nusikaltimas? Ar jie užpatentavo tuos darbus?" - stebėjosi meistrų nepasitenkinimą sukėlusios kalvės atstovai ir pridūrė, kad darbai jau net nebėra pačių kalvių - juk už dirbinius sumokėjo juos įsigiję žmonės.

"Turėjo kreiptis į autorius"

Laura BAŠKEVIČIENĖ, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros Juridinio skyriaus vedėja

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas teigia tai, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu, išskyrus kai kuriuos atvejus, pavyzdžiui, susijusius su mokymo tikslu. Tačiau šis atvejis į numatytas išlygas nepatenka. Jeigu minėti asmenys norėjo naudoti kitų kalvių kūrinius ar jų kopijas, turėjo kreiptis į autorius ir gauti jų sutikimą. Nepatentuoti? Autorinių darbų ir nereikia patentuoti. Įstatymas teigia, kad autoriaus teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus. Jokių reikalavimų registruoti ar patentuoti nėra.

Tokiais atvejais nėra būtina pirmiausia kreiptis į teismą. Autorius pažeidėją gali įspėti, kad buvo padarytas teisės pažeidimas, prašyti nutraukti teises pažeidžiančius veiksmus ir panašiai. Susiklosčiusią konfliktinę situaciją galima bandyti išspręsti taikiai. Nepavykus susitarti, įstatymų nustatyta tvarka galima kreiptis į teismą. Tam, kad kreiptųsi į mus, autoriai turi būti mūsų asociacijos nariai.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder