Kadetų mokyklą skandina bendrabutis

Kadetų mokyklą skandina bendrabutis

Beveik dešimtmetį pūstas Juodkrantės jūrų kadetų mokyklos burbulas subliūško. Šiemet pagrindinėje mokykloje likus vos 27 mokiniams kilo grėsmė įstaigos egzistencijai. Dėl katastrofos mokyklos vadovė kaltina Neringos valdžią, iki šiol nesuremontavusią bendrabučio. Neringos meras ragina kritiškiau pasižiūrėti į save.

Prieš dešimtmetį Juodkrantės pagrindinėje mokykloje mokėsi per 100 moksleivių. Neringos valdžia, norėdama išsaugoti šią švietimo įstaigą ir pritraukti daugiau vaikų, nutarė įsteigti specializuotą jūrų kadetų rengimo centrą, į kurį moksleiviai atvyktų iš visos Lietuvos.

Prieš 7 metus, 2006-aisiais, įkurtoje L. Rėzos jūrų kadetų mokykloje kursantams buvo dėstomos ne tik bendrojo lavinimo, bet ir jūrinės disciplinos. Kursantai įgydavo jūrlapių bei bendrojo laivų pažinimo, laivavedybos, buriavimo pagrindus. Čia vaikai buvo mokyti pagal seniai kadetus ugdančios britų mokyklos "Royal Hospital School" metodiką.

Viktoras Senčila, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius, apgailestavo, kad gali sužlugti gera idėja. "Tačiau nesiimu vertinti, kas galėtų būti dėl to kaltas, nes neturiu pakankamai informacijos", - sakė V. Senčila.

BAZĖ. Šią poilsiavietę kariškiai vadina karine baze ir oro erdvės stebėjimo ir kontrolės postu.

Neturi bendrabučio

Geriems norams nebuvo lemta išsipildyti. Mokykla netapo populiari, o joje besimokančiųjų skaičius kasmet mažėjo. Šiemet visoje mokykloje liko vos 27 vaikai. Šį rugsėjį skambiai pavadintos Juodkrantės L. Rėzos jūrų kadetų mokyklos jungtinėje pirmokų-ketvirtokų klasėje mokosi 13, penktokų-aštuntokų klasėje - 14 kursantų. Vyresni Juodkrantės vaikai važiuoja į Nidos mokyklą. Jei per šiuos mokslo metus niekas nepasikeis, kitąmet Juodkrantėje gali likti tik pradinė mokykla.

Mokyklos vadovė Aldona Elena Grigalionienė įsitikinusi, kad mokykla būtų populiaresnė, jei turėtų galimybę apgyvendinti iš kitų šalies vietovių atvykusius vaikus.

"Mes neturime bendrabučio, todėl vaikams nėra jokių galimybių Juodkrantėje nakvoti. Nors mums skirtas žemės sklypas prie Gintaro įlankos, tačiau neaišku, kada ten prasidės statybos. Taip pat skirtas ir pastatas, tačiau jis apgriuvęs ir reikalauja remonto. Tačiau visos procedūros vyksta taip lėtai, kad joms pasibaigus to bendrabučio niekam nebereikės", - dūsavo mokyklos direktorė.

Jos teigimu, kadetų mokykla turi būti skirta ne Juodkrantės, o visos Lietuvos vaikams. A. E. Grigalionienė pasakojo, kad kasmet sulaukdavo norinčiųjų mokytis kadetų mokykloje klausimų - kur gyvens moksleiviai?


"Būtent dėl bendrabučio stygiaus mūsų mokykla sulaukė tokio likimo. Juk vaikai iš Kretingos ar Klaipėdos nevažinės kiekvieną dieną į Juodkrantę ir atgal. Sulaukėme pasiūlymo kursantus apgyvendinti žiemą ištuštėjusiuose poilsio namuose. Tačiau jie pritaikyti šeimų poilsiui, todėl kambariuose yra tik dvigulės lovos, o pagal higienos normas vaikus galime guldyti tik atskirai", - pasakojo A. E. Grigalionienė.

LŪŠNA. Šioje lūšnoje negalėtų gyventi net ir užgrūdinti spartiečiai.

Kariškiai atsiėmė

Iki šio rudens keliolika Juodkrantės L. Rėzos jūrų kadetų mokyklos kursantų glaudėsi buvusioje kariškių poilsio bazėje, skambiai vadinama Lietuvos karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radiolokaciniu postu. Antrajame šio pastato aukšte gyveno ir keli tėvų globos netekę vaikai. Dar pernai kariškiai perspėjo, kad pastatą norėtų naudoti savo reikmėms, todėl pasiūlė vaikų gyvenimui surasti kitas patalpas.

Šiame vos kelis šimtus metrų nuo jūros nutolusiame statinyje, buvusiose sovietinėse kareivinėse, 1999 metais už kelis milijonus litų buvo įrengta poilsiavietė karininkams. 2006 m. kariškiai pagal panaudos sutartį perdavė patalpas Neringos savivaldybei. Šioji puoselėjo viltis čia įrengti kadetų mokyklos bendrabutį iš kitų šalies vietovių mokytis atvykstantiems vaikams.

Tačiau šį rudenį kariškiai patalpas atsiėmė. Tik kokią veiklą jie čia ketina vykdyti, sužinoti nepavyko. Kariuomenės vado atstovo Skomanto Povilionio ilgame atsakyme nepavyko rasti nieko konkretaus.

PERSPEKTYVOS. Jei kitą rudenį situacija nepasikeis, ši moderni mokykla liks pradinė.

"Postas Juodkrantėje yra naudojamas Lietuvos oro erdvės nuolatiniam stebėjimui bei kontrolei. Stebėjimo poste sumontuota radiolokacinė technika, kuri yra dalis Lietuvos ir bendros NATO oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos. Poste nepertraukiamai budi Lietuvos kariai, kurie perduoda stebėjimo duomenis Oro erdvės kontrolės centrui ir NATO Bendro valdymo ir pranešimų centrui. Pagal šią informaciją virš Baltijos valstybių yra valdomi NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai. Posto teritorijoje įrengtose mokymo klasėse ir laboratorijose Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos kariai tobulina įgūdžius, vykdo radiolokacinės technikos techninės priežiūros darbus. Juodkrantėje dislokuoto posto teritorijoje taip pat vykdomos kovinio šaudymo iš priešlėktuvinių raketinių sistemų RBS-70 pratybos, posto administraciniame-techniniame pastate apgyvendinami pratybose dalyvaujantys kariai. Tai vienintelė vieta (kranto dalis) Lietuvoje, kuri atitinka kovinio šaudymo iš aukščiau minėtų raketinių sistemų keliamus reikalavimus", - rašoma atsakyme.

Tas S. Povilionio minimas oro erdvės stebėjimo postas yra įrengtas ant kopagūbrio, aptvertas tvora ir visą parą saugomas. O statinys, kuriame gyveno vaikai - visai kitoje vietoje.


"Tikrai būtume visi tilpę. Juk viso pastato niekuomet iš jų neprašėme. Būtume išsitekę antrajame aukšte", - rypavo Juodkrantės mokyklos vadovė.

Neturi pastogės

Kartu su kadetais karininkų poilsiavietėje gyvenę "Aušros žvaigždės" globotiniai vasarą išvyko iš Juodkrantės ir šiuo metu glaudžiasi nuomojamame būste Klaipėdoje. Šie vaikai lanko Klaipėdos ugdymo įstaigas.

Zita Matulionytė, vaikų globos namų "Aušros žvaigždė" vadovė, iki šiol tiki, kad Neringos savivaldybė tesės pažadus ir jie grįš į Kuršių neriją.

"Kol kas mums žadėjo padėti sumokėti nuomą už būstą Klaipėdoje. O kada grįšime į Neringą, nežinia", - sakė ji.

Pernai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsisakė buvusios poilsiavietės Juodkrantėje ir šis statinys, Vyriausybės nutarimu, buvo perduotas Neringos savivaldybei. Tačiau jame iki šiol gyventi neįmanoma. Pastatas sukiužęs, stogas keliose vietose įgriuvęs, pro plyšius švilpia vėjas. Kada šie griuvėsiai bus paversti visų taip laukiamu bendrabučiu - neaišku.

Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas "Vakarų ekspresui" paaiškino, kad su šiuo pastatu kol kas nieko nebus daroma.

"Dabar rengiamas detalusis visos teritorijos planas. Aplinkui labai daug įvairių interesų, kuriuos šiuo dokumentu tikimės suderinti. Planas dar tik rengiamas, svarstymui su visuomene dar nebuvo pateiktas. Šis statinys gali būti naudojamas tik vienai paskirčiai - "Aušros žvaigždės" globotiniams ir kadetų mokyklos kursantams. Svarbiausia, kad būtų kur gyventi, o gyventojų tikrai nepristigsime", - ramino A. Vyšniauskas.

"Viską lemia vadovai"

Darius JASAITIS, Neringos savivaldybės meras

Vaikų mažėja ne tik Juodkrantėje, tai visos Lietuvos problema. Tačiau mokyklos konkuruoja tarpusavy, kažką daro. Todėl įvairūs pašnekėjimai, kad nėra to, trūksta ano, skamba nerimtai. Lietuvoje yra ne viena mokykla, turinti puikius bendrabučius, tačiau juose gyvena vos trys vaikai. Todėl ne bendrabučiai lemia ugdymo įstaigos patrauklumą. Mano manymu, viską lemia pedagogai ir išsilavinimo kokybė. Jei mokyklos diplomas atvertų geriausių gimnazijų ar universitetų duris, neatsigintume norinčiųjų mokytis kadetų mokykloje. Tačiau net ir Švietimo ministerijos vadovai mus ragina liautis fantazuoti ir pažvelgti į problemą realiai. Juk Juodkrantėje pragyvenimas nėra labai pigus, be to, čia vaikai turėtų gyventi be tėvų. Ar mes tikrai garantuotume tokį užimtumą, kad jie visą dieną turėtų ką veikti? Todėl kol kas tenka tik pasyviai laukti, gal pradės grįžti į užsienius išvažiavę tėvai ir parsiveš vaikus.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder