Ką gero padarė valdžia? (13)

Nuveiktų darbų geriausias vertintojas yra klaipėdiečiai. Jų „teismui“ ir teikiu savo ataskaitą.

Pavyko nuveikti nemažai smulkesnių ir svarbesnių gyventojams darbų, bet daug kur viešoje erdvėje lieku „už kadro“, kad nepakenkčiau bendram reikalui. Mat esu savarankiška savivaldybės tarybos narė, nepriklausau valdančiajai liberalų koalicijai ir esu nepatogi, nes viešinu nesprendžiamas problemas, pasisakiau komiteto, tarybos posėdžiuose ir teikiu siūlymus kaip jas spręsti.

Vienas rimčiausių mano darbų miesto bendruomenės labui yra tai, kad pavyko, tvirtinant miesto 2013 metų biudžetą, įtraukti du mano teiktus pasiūlymus. Siūliau, kad 2013 m. viršplaninės biudžeto pajamos būtų skirtos langams pakeisti lopšelyje-darželyje „Linelis“, „Du gaideliai“ ir „Berželis“; būtų sutvarkytas švietimo įstaigų teritorijų apšvietimas.

Priimtas 2013 m. vasario 28 d. Klaipėdos miesto taryboje protokolinis sprendimas „Dėl švietimo įstaigų aplinkos teritorijų apšvietimo programos patvirtinimo“ yra politinis startas šiai įsisenėjusiai problemai spręsti.

Šios problemos išsprendimas iki galo yra mano įsipareigojimas miesto bendruomenei. Džiaugiuosi, kad esu ne viena, dirbu kartu su ikimokyklinio ugdymo įstaigų tėveliais. Nes ir šis sprendimas gimė, kai į mane kreipėsi vaikų lopšelių–darželių ugdytinių tėveliai, jog įstaigų teritorijos neapšviestos, jas nuolat nusiaubiamos ir nuostolius dengia tėveliai. Saugos tarnybos, kurioms kasmet iš biudžeto skiriama 2,3 mln. Lt už apsaugą, šią paslaugą atlieka tik iš dalies ir nekokybiškai, nes įrengtos kameros tamsoje nieko nefiksuoja. Tai pripažino ir savivaldybės administracija, parengusi išsamų atsakymą į mano paklausimą „Dėl švietimo įstaigų teritorijų ir turto apsaugos“. Paklausime prašiau paskaičiuoti, kiek kainuotų biudžetui sargų etatų grąžinimas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų aptvėrimas ne žemesne kaip 1,5 m. aukščio tvora, sutarčių peržiūrėjimas su saugos tarnybomis. Optimaliausias sprendimas išanalizavus visus variantus buvo įstaigų apšvietimo sutvarkymas.

Kartu su ikimokyklinių ugdymo įstaigų tėveliais pernai įdėjau daug pastangų (net iki viešo konflikto su savivaldybės administracijos direktore), kad būtų pakeisti iš viršplaninių biudžeto lėšų supuvę langai lopšeliuose–darželiuose „Žiburėlis“, „Papartėlis“ ir „Dobiliukas“ .

Miesto savivaldybės taryboje beveik visus sprendimus rengia administracija. Nėra tradicijos, kad sprendimų projektus rengtų tarybos nariai, tik vienas kitas. Pabandžiau. Labai sunkiai sekasi prasiveržti pro administracijos „teisines užkardas“, tik keletui rengtų sprendimų projektų pavyko gauti pritarimą ir kolegų palaikymą.

2012 m. kovo 29 d Savivaldybės taryba pritarė mano savarankiškai parengtam ir teiktam sprendimo projektui, kad būtų suvienodintos įstatymuose ir Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose vartojamas sąvokas pramogų, lošimo namų (kazino) ir kiti lošimų organizavimo įstaigoms. Iki šių nuostatų priedo pakeitimo lošimo organizavimo verslas turėjo galimybę dviprasmiškam nuostatų taikymui, t.y. pasinaudoti dvigubai mažesniu tarifu.

Parengiau sprendimo projektą, kad sumažinti gyventojams rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą tarifą, pakeičiant administravimo parametrą - bendrąjį plotą į pagrindinį (gyvenamąjį). Administracija jos pasiūlymą atmetė, bet Tarybos sprendimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri analizavo ir pateikė pasiūlymus dėl rinkliavų už atliekų tvarkymą parametrų bei sukauptų lėšų pertekliaus galimo panaudojimo. "Ne visi darbo grupės pasiūlymai man buvo priimtini. Buvo patvirtintas darbo grupės pasiūlymas nuo 2013 metų šią rinkliavą mažinti iki 10 procentų, įsitikinusi yra per mažas. Bet ledai pralaužti ir darbą šioje srityje reikia tęsti. Nes visa šios rinkliavos esmė – atliekų kiekis sumažėjo, o jų susikaupimo norma, kuria remiantis visi klaipėdiečiai apmokestinti, yra neperskaičiuojama.

Labai „originalius atsakymus“ parašė KRATC-as, kai paprašiau ataskaitų, registro žurnalų kopijų, kur fiksuojama, kiek komunalinių atliekų atvežama į sąvartyną, parašė: „kam Jums to reikia?“. Prie šio klausimo dar grįšiu.

Darbai likę „už kadro“

Praėjusių metų vasarą į mane kreipėsi Žolynų gatvės bendruomenė, kuri beveik trejus metus kovojo su savivaldybės administracija dėl žemės sklypo Kretingos g. 78 ir jo gretimybių detaliojo plano sprendinių. Bendruomenė visus tuos metus „kovėsi“, kad išsaugotų esamus vertingus želdinius, ąžuoliukų giraitę ir aplinką vaikų laisvalaikiui. Jie jau buvo parengę medžiagą teismui, nes jų niekas negirdėjo, aiškino, kad tai menkaverčiai krūmokšniai ir pan. Įsigilinau, ėmiausi iniciatyvios ir problemą išsprendžiau, padedama padoraus ir atsakingo savivaldybės administracijos darbuotojo. Ačiū jam. Bendruomenė negalėjo patikėti, įvyko stebuklas.

Ko nepavyko padaryti?

Esu Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) tarybos narė ir bandžiau padėti šio verslo atstovams maršrutiniams taksi. Į mane kreipėsi Varpų, Liubeko, Smiltelės gatvių daugiabučių namų savininkų bendrijų atstovai dėl miesto valdžios vykdomos viešojo transporto maršrutų pertvarkos, taip vadinamo maršrutinių taksi integravimo į bendrąją viešojo transporto sistemą. DNS bendrijos „Ražuva“ atstovai akcentavo, kad jiems labai patogus yra 7 -asis maršrutinis taksi. Gyventojų tarpe jis buvo labai populiarus ir jie šia paslauga mielai naudojosi. Tokią nuomonę išreiškė ir kiti Klaipėdos miesto ir Tauralaukio, Mazūriškių, Klipščių, Slengių, Triušelių, Svajonių kranto gyventojai. Jie surinko šimtus parašų, kad palikti gyventojams patogų, pasiteisinusį 7-ąjį maršrutą: Varpų g. - Tauralaukis - Mazūriškiai. Gyventojai organizavo ir piketą.

Aš rašiau paklausimus ir gyventojai klausė, kodėl naikinami du rentabilūs, galintys rinkoje konkuruoti 7-asis ir 2-asis maršrutai. Kodėl taip trimituojant apie būtiną visų maršrutinių taksi integravimą į vieningą transporto sistemą, išimtys net penkeriems metams buvo padarytos 6, 8, 9 ir 10 maršrutų maršrutiniams taksi?

Kodėl nepavyko pasiekti rezultato? Todėl, kad savivaldybės tarybos nariai, išrinkti tiesioginiai atstovauti gyventojų viešąjį interesą, jie net nesvarstę koncepcijos projekto, perdavė šios koncepcijos įgyvendinimą vienasmeniškai vykdyti savivaldybės administracijos direktorei.

Tai labai ydinga praktika. Buvo bandymų tokių pavedimų daugiau perduoti direktorei, tačiau pavyko įtikinti kolegas, tarybos narius nepraktikuoti tokių įgaliojimų perdavimo vienaasmeniam įgyvendinimui.

Ką artimiausiu laiku ketinu nuveikti kaip savivaldybės tarybos narė?

Sausio mėn. Savivaldybės tarybos posėdyje teikiau sprendimo projektą „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimo „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti tvarkos“ pakeitimo.

Paprastai kalbant, siūliau kolegoms atšaukti patvirtintą rinkliavą, kad miesto centre už automobilių stovėjimą reikia mokėti ir daugiabučių namų kiemuose, siūliau palikti galiojusią tvarką, kad mokėti reikėtų tik už automobilių stovėjimą gatvėse ir aikštėse. Valdančiosios daugumos priimtas sprendimas dėl kiemų apmokestinimo senamiestį paliks kaip dykvietę (dūsta ir verslas, ir gyventojai), o motulė „Maksima-Akropolis“ klesti. Gyventojai guodėsi, kad net vaikai į svečius nebeatvažiuoja, užsidarinėja senamiestyje kavinukės, parduotuvės, žmonių nebeliko. Liūdniausia, kad ir apčiuopiamos finansinės naudos ši rinkliava neduoda, surinktos lėšos eina tik aparatų ir kontrolierių išlaikymui.

Konsultuojuosi su teisininkais ir padedant mano visuomeniniams patarėjams rengiu medžiagą administraciniam teisimui, kad būtų panaikintas šį sprendimas. Užduotis tikrai nelengva, išstudijavome visą paketą įstatymų, nes vietinė rinkliava yra savivaldybės preoregatyva – galima ir „orą apmokestinti“. Tai artimiausias mano veiklos uždavinys.

Informacija

“Vakarų ekspresas“ paskelbė A. Šulco, N. Istominos, V. Grubliausko, V. Bernoto, Z. Šličytės, S. Budino, N. Čapo, A. Razbadausko, V. Čepo, A. Banionienės, A. Vaišvilos, V. Vareikio ir L. Petraitienės išpažintis. M. Žilys ir R. Taraškevčius į „Vakarų ekspreso“ prašymą pažvelgė formaliai ir savo 2012 m. darbų ataskaitą pažadėjo paskelbti tik balandžio mėnesį, esą to reikalauja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos reglamentas. Lina Skrupskelienė ir Julija Pliutienė prisipažino dirbančios vos du mėnesius, todėl neturinčios kuo pasigirti. O Ivanas Romanovas atsakė, kad apie tarybos narių darbus turi spręsti rinkėjai (o skaitytojai – ne rinkėjai?). Primename, kad Taryboje yra 31 narys. Likusieji 11 nepateikė jokio atsakymo.