Jūrinio paveldo programa dar tik rengiama

Jūrinio paveldo programa dar tik rengiama

Žmonės, pamatę, kad kokioje nors uosto krovos kompanijoje yra pjaustomi seni sovietiniai kranai ar kitokie įrengimai, neretai skambina į redakcijas prašydami pasidomėti, ar nenaikinami paveldosaugos objektai.

Atrodytų, einant 23-iesiems atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metams tokių klausimų neturėtų kilti. Visos vertybės registruotos, įmonių vadovai tai žino, tad nėra pagrindo nerimauti. Deja.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas sako, kad ir šiomis dienomis yra pagrindo nerimauti dėl jūrinio paveldo objektų. Paaiškėjo, jog tik neseniai buvo suburta darbo grupė, turinti parengti jūrinio kultūros paveldo tyrimų programą. Šis darbas jau pradėtas ir iki kovo 1-osios tokia programa turėtų būti parengta.

Pasirodo, rimto saugotinų vertybių uoste sąrašo Klaipėdos paveldosaugininkai neturi. Žinoma, atskiri objektai, pavyzdžiui, P. Lindenau laivų statykla AB "Klaipėdos laivų remontas" nuomojamoje teritorijoje, kai kurie laivai, yra įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Šiandien jau ir pokariniai objektai įgyja tam tikros vertės. Kai kuriems jų jau 50 metų, ir jie įdomūs kaip technikos objektai. Darbo grupės nariai jau diskutavo ir apie krantinėse esančius kranus, įvairius navigacinius ženklus. Pasak L. Kavaliausko, reikėtų bandyti išsiaiškinti, kur yra seniausi objektai.

SUOMIJOJE. Kotkos uoste seni kranai tiesiog stovi krantinėje prie jūros muziejaus.

"Kuo objektas senesnis, tuo jis vertingesnis. Reikia pripažinti, kad fiziškai nesame apžiūrėję reliktų, esančių kompanijų teritorijose. Būtų labai gaila, jeigu būtų supjaustyti seniausi likę kranai", - sakė L. Kavaliauskas.

"Vakarų ekspreso" žiniomis, vienoje iš uosto kompanijų šiuo metu kaip tik yra pjaustomi seni kranai. Ar jie turi kokios nors vertės, sunku pasakyti. Žinia, kompanijai iš tokios technikos naudos maža, o ją juk reikia dar prižiūrėti, tad ir skubama kuo greičiau atsikratyti.

Iki šiol prisimenama sunaikinto bakeno istorija. 2008 m. sausio 15 d. minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 85 metų sukaktį, buvo nugriautas seniausias Klaipėdos navigacijos įrenginys - bakenas, buvęs Švyturio gatvėje. Tai buvo vienintelis Lietuvoje likęs bakenas. Jis - technikos (kniedytas) ir jūrinio paveldo objektas. Bakenai orientavo į Klaipėdos uostą įplaukiančius laivus. XIX a. viduryje - XX a. pradžioje jie buvo vaizduojami oficialiame Klaipėdos herbe.

L. Kavaliausko teigimu, minėtą tyrimų programą dar turėtų patvirtinti Klaipėdos miesto taryba. O kas bus daroma toliau, nežinia. Pasak specialisto, kai bus programa, tada paaiškės, kokių tyrimų reikia. Kai kur gali reikėti archeologinių tyrimų, kitur gali pakakti tiesiog užfiksuoti objektą.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder