Kultūros paveldo specialistai sako, kad pirmieji kapai ant šios kopos atsirado dar 18 amžiuje. Čia buvo laidojami jūros grąžinti skenduoliai. Vėliau – 19 amžiaus pabaigoje – pradėti laidoti ir Karklės, kuri tuomet buvo mažas žvejų kaimelis, gyventojai.
Karkliškiai tikina, kad jūra kasmet nuplauna vidutiniškai po metrą kopos, todėl per pusšimtį metų jos kraštas jau priartėjo prie pat kapų.
„Šitos kapinės yra išskirtinės tuo, kad yra vienintelės ant jūros kranto, jos turi savo istoriją, yra paskelbtos kultūros paveldo kapinaitėmis. Aš manyčiau, kad ne tik Karklės gyventojams jos yra svarbios“, – sako Karklės seniūnaitė Rasa Bučienė.
Laisvūnas Kavaliauskas, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio inspektorius, teigia, kad nuolat bendrauja su pajūrio regioninio parko direkcija, o šie ramina, kad tas procesas pakankamai ilgas ir greitai kapinių nenuplaus.
„Tačiau aš manau, kad reikia jau šiandien galvoti, ar yra galimybė jas išgelbėti“, – sako L. Kavaliauskas.
Karkliškiai sako dėl kapinaičių išsaugojimo kreipęsi į visas atsakingas institucijas, atsirado net siūlančių patiems kopos papėdę tvirtinti rieduliais. Tačiau specialistai sako, kad su jūra juokauti ir tokių darbų imtis be mokslininkų rekomendacijų negalima.
„Yra įvairių nuomonių. Kartais kaip tik yra pateikiama priešinga nuomonė, kad įrengus tokius akmenų ruožus gali būti ir neigiamas poveikis – tiesiog gali būti nuplaunama“, – sako Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius.
Jis teigia, kad mokslininkai jau atlieka pajūrio krantų būklės analizę. Vėliau parengs naują krantotvarkos programą, kurioje ir turėtų būti nurodyti būdai, kaip tvirtinti kapinaičių kopą.
Karkliškiai viliasi, kad tai neužtruks dešimtmečius ir dar bus ką ant tos kopos saugoti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą