2020 m. gruodžio 5 d. 10:33 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Išskrendantys paukščiai atvėrė ekologines žaizdas

(2)

Išskrendantys paukščiai atvėrė ekologines žaizdas nuotrauka, foto

MAŽIAU. Juodkrantėje, kur taip pat žieduojami paukščiai, šiemet drastiškai ėmė mažėti migruojančių mažųjų apuokų.

© Redakcijos archyvo nuotr.

Reklama

Didžioji paukščių migracija Ventės rage baigiasi kaip niekad anksti. Tokia žinute šią savaitę pasidalijo Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Regis, rudeninės paukščių migracijos subtilybės turėtų dominti tik ornitologus, tačiau "Vakarų ekspresui" pakalbinus patį arti 40 metų Ventėje sparnuočius žieduojantį V. Jusį ėmė aiškėti nerimą keliančios tendencijos.

"Per visą savo karjerą neprisimenu metų, kuomet didžioji paukščių migracija pasibaigtų taip anksti. Ornitologinėje stotyje dirbu nuo 1981 metų. Pernai spalį sužiedavome apie 60 tūkst. migruojančių paukščių, o šiemet - tik 11 tūkst. Tokios tendencijos priežasčių esama keletas, tačiau esminė ir svarbiausia: Lietuvoje, kaip ir visame mūsų regione, mažėja sparnuočių. Intensyvus ir vis besiplečiantis žemės ūkis daro įtaką. Aplinkos tarša. Šis ruduo labai akivaizdžiai parodė, jog su mūsų aplinka nėra viskas gerai", - komentavo ornitologas.

Beliko "trupiniai"

Prieš dvejetą metų, rudenį, paukščių žieduotojai Ventės rage galėjo džiaugtis istoriniu įvykiu: per šį migracijos sezoną buvo sužieduotas rekordinis nuo pat 1929 metų, kai ši stotis buvo įkurta, sparnuočių skaičius.

"Tiek paukščių per vieną migracijos sezoną dar niekada nebuvome sugavę: spalio antrojoje dekadoje turėjome 116 tūkst. sužieduotų sparnuočių. Ir šis skaičius didėjo. Gaudykles išmontavome tik lapkritį. Labai įdomūs metai, nes vienų rūšių sumažėjo, o kitų - gerokai padaugėjo", - pasakojo V. Jusys.

2018-aisiais buvo viršytas ankstesnis 105 tūkst. sužieduotų paukščių rekordas, užfiksuotas 2003-iaisiais. 100 tūkst. sužieduota 2002 metais. Šiemet - visiškai kitokios tendencijos.

Reklama

GAUDYKLĖS. Ventės rage į gaudykles dabar per dieną pakliūva vo keli šimtai sparnuočių, o anksčiau jų būdavo per tūkstantį.

Vytauto JUSIO nuotr.

"Pirmiausiai, šiemet labai anksti prasidėjo paukščių migracija: jau birželį ėmė migruoti varnėnai. Kitas dalykas - ankstesniais metais spalio antrojoje pusėje mes sužieduodavome tūkstantį paukščių per dieną, o dabar belikę "trupiniai": į tinklus įkliūva vos keli šimtai. Net lapkričio mėnesį anksčiau sužieduodavome per tūkstantį sparnuočių. Dabar galima jau konstatuoti, jog didžioji paukščių migracija baigėsi. Pernai sužiedavome 130 tūkst. paukščių: vien rugsėjį - 30 tūkst., o spalį - 60 tūkst. Šiemet sugsėjį - 15 tūkst., spalį - 11 tūkst. Šios tendencijos kelia įvairių minčių", - tikino V. Jusys.

Anot jo, specialistai kelia versiją, jog tiesiog ėmė drastiškai mažėti sparnuočių ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione.

"Jūs atkreipkite dėmesį į vieną smulkmeną: seniau vasarą važiuojančio automobilio priekinis stiklas būdavęs nusėtas uodais ir nespėdavai jungti valytuvų, o dabar nieko panašaus nebėra. Priežastis - vis intensyvėjantis žemės ūkis ir naudojami įvairiausi chemikalai. Tad mažėjant vabzdžių populiacijai ima trūkti maisto ir paukščiams. Kuo mažiau maisto, tuo mažiau paukščių mūsų kraštuose peri. Kitas dalykas - nykstančios natūralios sparnuočių veisimosi buveinės. Kertami miškai, laukai šimtais hektarų užsėjami rapsais, iškertami pakelių krūmynai, pakelės nušienaujamos. Modernizuojant žemės ūkius, statant naujus pastatus, griaunant tvartus taip pat naikinamos buvusios plunksnuočių perėjimo vietos", - teigė ornitologas.

Reklama

Jis užsiminė ir apie galimą natūralią priežastį, kodėl šiemet į Ventėje išstatytus tinklus bei gaudykles pakliuvo mažiau migrantų.

"Gal ir vėjas nepalankus vyravo. Mums palankus pietvakarių-pietų vėjas, nes tada paukščiai lekia į tinklus. O jei vėjo kryptis kitokia, jie atskrenda iki Ventės švyturio ir nulekia į Rusnę", - svarstė gamtininkas.

Klimato kaita

Paklaustas, ar pastebi sparnuočių elgesyje kokių nors pokyčių, tendencijų dėl globalinio klimato atšilimo, ornitologas žodžių į vatą nevyniojo.

"Žinoma. Šaltų žiemų nebeturime. Prieš keliolika ar keliasdešimt metų išvysti varnėnus žiemą buvo tikra sensacija, o dabar - normalu. Kitas dalykas - vis dažniau Lietuvą, kaip žiemojimo vietą, pasirenka migrantai iš šiaurės. Tai irgi byloja apie klimato pokyčius", - teigė jis.

Juodkrantėje sparnuočius žieduojanti Ligita Pareigienė "Vakarų ekspresui" sakė pritarianti kolegos iš Ventės įžvalgoms.

"Pas mus, Juodkrantėje, yra tokia specifika: čia labai dažnai į tinklus įkliūva ir sužieduojami mažieji apuokai. Tai - migrantai iš šiaurės: Suomijos, Latvijos. Pernai rudenį sužiedavome per 100 šių pelėdinių paukščių, o šiemet - vos apie 40. Priežastys? Manau, kad tai susiję su klimato atšilimu. Galimai apuokai nebeturi poreikio migruoti į pietus, nes ir gimtinėje žiemą jiems gerai. Ir tikrai galiu pasakyti, jog ta migruojančių sparnuočių mažėjimo tendencija yra tikra, o ne tik prielaidos. Šiuos faktus regime ir Juodkrantėje", - teigė pokalbininkė.

Neringos fenomenas

Reklama

Iki šiol paslaptingu reiškiniu laikoma paukščių migracija yra ne tik mokslininkus dominanti jų darbo sritis, bet ir emocinis užtaisas pirmiausiai Kuršių nerijos lankytojams. Mat žemyne, ypač - miestuose, jau spengia tyla, medžiuose nebesigirdi giesmininkų, tik vis dar migruojantys varnėnai akimirkai kitai nutūpę į lajas pagyvina aplinką savo čirškėjimu.

Kuršių nerijoje - kitaip. Patekus į šį pusiasalį rudenį galima tarsi persikelti laiko tiltu ir bent akimirkai sugrįžti į vasarą. Migruojantys sparnuočiai lekia per neriją, tad ypač saulėtomis ir mažiau vėjuotomis dienomis patenki, tarsi į paukščių turgų: migrantai nutupia medžių šakas, keliauja pajūriu, ilsisi, maitinasi, ir šie garsai bei vaizdai tampa ryškiu kontrastu rudens tylai.

Ornitologai pažymi, jog migruojantiems paukščiams Lietuvos pajūris yra tarsi dangaus greitkelis. Patraukę iš šiaurės pietų link, prie Klaipėdos jie pasiskirsto: trečdalis skrenda per Ventės ragą, o net du trečdaliai - per Kuršių neriją. Šie srautai dažniausiai susijungia Karaliaučiaus srityje, prie pirmosios pasaulyje paukščių žiedavimo stoties Rybačio (Rasytės) kaimelyje.

Tad nuo rutinos, triukšmo ir darbų pavargę didmiesčių gyventojai turi progą ne tik išgirsti vasaros giesmių, bet ir pamatyti žadą atimančių vaizdų. Danguje virš jūros, kopų nenutrūkstamai teka tiršta paukščių upė: apskaičiuota, kad per dieną virš Kuršių nerijos gali praskristi net apie 3 mln. sparnuočių. Norint išvysti šį vaizdą būtina žinoti ir tai, kad paukščiai aktyviausiai skrenda nuo 8 iki 13 valandos. Beje, turi būti giedra ir pūsti pietų, pietvakarių krypčių vėjai.

Belieka tikėtis, kad šis gamtos reiškinys dėl įvairių su žmogaus veikla susijusių priežasčių nepraras savo žavesio ir ateityje.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

To ezys

2020-10-22   22:40

IP: 78.62.160.103

Jums gal su teksto suvokimo blogai? "Prieš dvejetą metų, rudenį, paukščių žieduotojai Ventės rage galėjo džiaugtis istoriniu įvykiu: per šį migracijos sezoną buvo sužieduotas rekordinis nuo pat 1929 metų, kai ši stotis buvo įkurta, sparnuočių skaičius.". Darykit išvadas: ne praeiti, o prieš dvejetą metų. Kai į valdžią atėjo žalstiečiai, tai ir užteko, matyt, tų dviejų metų, kad rapsais apsodintų ir chemikalais užnuodytų.

ezys

2020-10-22   21:12

IP: 172.69.190.32

praeiti metai - rekordiniai, o siais metais jau "misku kirtimas, rapsai, klimato kaita ir t.t)" na atleiskit, bet kaip tai imanoma?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

Palanga kalėdiniu laikotarpiu taps pasakų miestu nuotrauka, foto

Artėjant gražiausioms metų šventėms miestai ir miesteliai pasidabina įvairiausiomis dekoracijomis, tūkstančiais lempučių,...

Palanga, lapkričio 18 d. (ELTA). Buvusios Seimo poilsinės „Viešnagė“ teritorijoje Palangoje pradedama...

Į poilsio namus Palangoje investuoja 15 mln. eurų: išsaugos ir išplės pušyną nuotrauka, foto

Aplinkos apsaugos departamentas, tęsdamas akciją „Lašiša 2020“, primena, kad nuo spalio 16...

Nuo rytojaus draudžiama limituota lašišų ir šlakių žvejyba nuotrauka, foto

Kretingos rajono savivaldybės administracija pradeda projektą, kurį įgyvendinus bus modernizuota maždaug 40...

Kretingoje bus atnaujinta apie 40 proc. gatvių šviestuvų nuotrauka, foto

Šiauliuose Kalėdų eglė įžiebta paslapčia nuotrauka, foto

Lietuva, Šiauliuose pradėjo tvyroti kalėdinė atmosfera – praeivių akis jau džiugina ir švenčių...

COVID-19: Ligoninėse gydomas 1981 žmogus, 147 iš jų – reanimacijoje nuotrauka, foto

COVID-19, Ligoninėse gydomas 1981 COVID-19 pacientas, 147 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį pranešė...

Ir vėl liūdnas rekordas: užsikrėtė 2848 žmonės nuotrauka, foto

COVID-19, Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2848 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė...

Pervedė 400 eurų, o susisiekti nebepavyksta nuotrauka, foto

Kriminalai, 2020-12-04 į Klaipėdos m. PK kreipėsi 1993 m. gimusi moteris, kuri pranešė,...

Lietuva, Paskelbta prieš 5 min.

COVID-19, Paskelbta prieš 1 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...