Į restauruotą kriptą – unikalus dokumentas

Šią vasarą užbaigus restauruoti grafų Tiškevičių koplyčią senosiose miesto kapinėse, į ją sugrįš ne tik grafų šeimos sarkofagai bei karstai – naujai įrengtoje ekspozicijoje bus pristatyti unikalūs daiktai bei dokumentai, tarp jų – ligi šiol niekur neeksponuota Darbėnų žydų bendruomenės užuojauta, pareikšta 1891 m. gegužės 26 dieną, mirus pagrindiniam Kretingos dvaro valdytojui Juozapui Tiškevičiui.

Pasaulinio garso sionisto pavardė

Kaligrafiška rašysena oficialia tuometine valstybine rusų kalba parašyta užuojauta, pasak Kretingos muziejaus istorikų Juliaus Kanarsko ir Donato Butkaus, labai emocionali ir išraiškinga – joje pasiremta Biblijos ir Talmudo išmintimis. Užuojautą pasirašė anuomet stipriai sutelktos Darbėnų miestelio žydų bendruomenės šviesuoliai – 16 jos narių, tarp jų yra 2 rabinų, seniūno parašai.

„Įdomu ir tai, jog matosi mokytu žydu save prisistačiusio Aiz...(vardas toliau neįskaitomas) Vulfsono pavardė. Visai galimas faktas, jog tai yra Darbėnuose 1856 m. gimusio ir augusio Davido Volfsono, pasaulinio garso sionizmo veikėjo, Izraelio vėliavos ir valiutos pavadinimo – šekelio autoriaus tėvas ar jo giminaitis“, – kalbėjo D. Butkus.

Jo žodžiais, užuojauta nežinomais keliais po karo pateko į Kretingos muziejų, buvo saugoma fonduose ir ilgą laiką nebuvo aktuali, nes ekspozicijas nuolat peržiūrėdavo „glavlitas“. „Sovietų laikais eksponuoti tokio dokumento negalėjome, tačiau suprasdami tikrąją vertę, patikimai jį saugojome“, – tvirtino D. Butkus.

Muziejininkas sakė, jog daugybė vertingų eksponatų sukaupta privačiose kolekcijose, – kai ką Kretingos muziejui pavyksta susigrąžinti, tarkim, pernai – grafienės Sofijos Tiškevičienės dienoraštį iš jų palivarko Židikuose, kur grafai buvo laikinai pasitraukę.

Sensacingas archeologų atradimas

Istorikas Julius Kanarskas parodė unikalų dokumentą – Darbėnų žydų bendruomenės užuojautą, mirus grafui Juozapui Tiškevičiui.

J. Kanarsko žodžiais, užuojautos bei grafienės Sofijos dienoraščių kopijas jau šį rugpjūtį ketinama eksponuoti atnaujintoje kapinių koplyčioje: „Kriptos prieangyje bus įrengti 6 stendai, supažindinantys su koplyčios istorija, bus patalpintos grafų asmeninių daiktų nuotraukos, trumpi jų gyvenimo aprašymai ir velionių karstuose aptiktų įkapių aprašai“, – tvirtino istorikas.

Kriptos gilumoje už stiklo pertvaros bus sugrąžinti grafų Sofijos bei Juozapo Tiškevičių, taip pat jų 5-erių mirusios anūkės Marijos ir neatpažintos moters sarkofagai, kurių atradimas prieš kelerius metus tapo istorine sensacija – šie buvo užmūryti toje pačioje kriptoje, betono postamentuose, ant kurių sustatyti mediniai karstai. Šių koplyčioje būta trijų: vienas – tuščias, o kituose dviejuose – grafų sūnaus Kazimiero ir marčios Užutrakio kunigaikštytės Jadvygos Sviatopolk-Četvertinskos Tiškevičienės palaikai.

Archeologams atvėrus aptiktus sarkofagus, grafo Juozapo įkapėse buvo aptiktas vienas iš dviejų kapų plėšikų neaptiktų kardų bei masyvus sidabro kryžius, o grafienės karste – vestuvinis jos žiedas. Sarkofagų viršus papuoštas prašmatniomis porceliano gėlėmis-vainikais.

Sugrąžins sarkofagus ir karstus

„Iš pradžių įkapes galvojome sugrąžinti į karstus, bet vėliau nusprendėme jas perkelti į muziejų, į grafų Tiškevičių kambarį, kur dabar kabo šeimos portretai. Ten turėtų atsirasti ir Darbėnų žydų užuojautos bei Sofijos dienoraščio originalai“, – kalbėjo J. Kanarskas.

Grafo J. Tiškevičiaus sarkofagas yra išvežtas restauruoti į Gintaro Kazlausko, restauratoriaus iš Kėdainių, atkūrusio ir Kretingos bažnyčios statytojų didikų Chodkevičių giminės sarkofagus, dirbtuves. Lėšų – 34 tūkst. eurų – jo restauracijai skyrė Kultūros paveldo departamentas, prisidedant Kretingos rajono savivaldybei. Grafo Juozapo sarkofagą turėtų atkurti iki šio birželio, tada eilė ateitų Sofijos sarkofagui – darbai kainuos 32 tūkst. eurų.

Visi 6 restauruoti ir ne sarkofagai bei karstai turėtų sugrįžti į ankstesnę savo amžinojo poilsio vietą – koplyčią, kurią 1893-aisias pastatė paskutinysis Kretingos grafas Aleksandras Tiškevičius.

Raudono mūro koplyčią-kriptą projektavo Palangos ir Salantų bažnyčių statytojas švedų kilmės architektas Karlas Eduardas Strandmanas.

Atkūrė autentišką aplinką

Pernai grafų Tiškevičių koplyčią-kriptą buvo pradėta sistemingai restauruoti, – ligi tol buvo nesėkmingų bandymų, po jų pastatas visvien puvo, nes nebuvo atlikta pamatų hidroizoliacija.

Kretingos muziejaus iniciatyva, gavus lėšų – 213,5 tūkst. eurų – iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo, atkurta autentiška koplyčios aplinka su laiptais abipus pastato bei atraminėmis jų sienelėmis.

Kriptoje dar tebevyksta apdailos darbai. Juos užbaigus, čia bus sugrąžinti sarkofagai ir karstai, o prieangyje įrengta ekspozicija.

Pasak restauracijos darbus vykdančios bendrovės „Pamario restauratorius“ darbų vadovo Valdemaro Montvydo, ligi šiol tebuvo išlikęs tik pylimas, o dabar baigiama sugrąžinti pirmykštį koplyčios vaizdą.

„Išorėje beliko įrengti tik akmeninę nuogrindą aplink koplyčią bei fasado mūro apdailą, o viduje – nudažyti sienas. Kriptos grindys jau apšiltintos ir išbetonuotos, jas išklosime plytelėmis – mūro imitacija. Už stiklo pertvaros, dešinėje pusėje, bus paliktas vienas postamentas, kad lankytojai matytų, kur sarkofagai buvo paslėpti. Sienas dažysime šviesiai, – dažniausia kriptose dominuodavo balta spalva“, – tvirtino V. Montvydas.

Kriptą apšvies natūrali šviesa iš lauko, nes joje išlikę arkiniai langai, kuriuos anksčiau aklinai užstodavo pylimas.

Koplyčios viršutinė dalis taip pat ištinkuota, – dabar joje atliekami apdailos darbai. Muziejininkai čia ketina įrengti sakraliojo meno ekspoziciją, vyktų meno darbų parodos, įvairūs renginiai, edukacinės programos.

Projekto pabaiga sutartyje numatyta 2018-ųjų spalį, tačiau V. Montvydas patikino, jog darbus užbaigs šios vasaros vidury.