2020 m. spalio 24 d. 14:40 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Dykai triūsiantis japonas sukūrė dievišką dovaną

(6)

2018-08-13, 15:40

Alvydas Ziabkus, lrytas.lt

Dykai triūsiantis japonas sukūrė dievišką dovaną nuotrauka, foto

© Lrytas.lt fotomontažas

Reklama

Didžiausią Europoje japoniškąjį sodą Kretingos rajone kuriantis garsus meistras Hajime Watanabe kasmet čia praleidžia po 6 mėnesius. Už savo triūsą neprašydamas uždarbio japonas Lietuvoje dirba jau 10 metų.

Mažučių kaime, netoli Darbėnų miestelio, atsiradusį japoniškąjį sodą H.Watanabe vadina savo kūdikiu.

„Tai – paskutinis projektas mano gyvenime, todėl čia noriu panaudoti viską, ką aš žinau. Paskutinis darbas turi vainikuoti visą mano karjerą“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo 72-ejų japonas, kuris įvairiose pasaulio šalyse yra sukūręs per 150 sodų.

Į Lietuvą atvedė klaipėdietis

Atrasti tolimą Lietuvą H.Watanabe padėjo klaipėdietis Rokas Vaičius, kuris prieš šešerius metus žuvo automobilio avarijoje.

Susižavėjęs japonų kultūra lietuvis išmoko japonų kalbą, o nuvykęs į Japoniją pradėjo mokytis auginti bonsus, studijuoti japoniškojo sodo kūrimo meną.

Taip klaipėdietį likimas suvedė su H.Watanabe, kuris Japonijoje vadovavo kraštovaizdžio konstruktorių kompanijai „Angyo Ueki“. Pripažinto japoniškųjų sodų kūrėjo asistentu R.Vaičius dirbo keletą metų.

Reklama

Tarpininkaujant klaipėdiečiui H.Watanabe nedidelį japoniškąjį sodą suprojektavo Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose.

Kai Mažučių kaime 16 hektarų dirbamos žemės įsigijęs palangiškis gydytojas Šarūnas Kasmauskas pradėjo fantazuoti čia įkursiąs japoniškąjį sodą, juo patikėjo tik R.Vaičius ir patarė prašyti H.Watanabe pagalbos.

Sudomino neįprastas dydis

Tiktai atsitiktinumas lėmė, kad 2005 m. garsus japonų meistras sutiko atvykti į Mažučių kaimą.

Tuo metu H.Watanabe buvo gavęs užsakymą Londono karališkajame Bakingamo rūmų sode sukurti vos 3 arų japoniškojo sodo kampelį.

Bet jį suprojektavus karališkosios šeimos planai, matyt, pasikeitė ir šis sumanymas nuslopo.

Kitų užsakymų neturėjusį japoną sudomino lietuvio užmojis kurti net 16 hektarų ploto japoniškąjį sodą.

Reklama

„Įprastai japoniškieji sodai nėra dideli. Dažniausiai jų plotas siekia apie 10 arų, o prie gyvenamųjų namų – vos 30 kvadratinių metrų.

Man savotišku iššūkiu tapo milžiniškas numatyto sodo dydis. Buvo aišku, kad tokios galimybės Japonijoje niekada neturėsiu“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo H.Watanabe.

V. Ščiavinsko nuotr.

Uraganas meistrų neišgąsdino

Pasižiūrėti, koks darbas jam yra siūlomas Lietuvoje, japonas su savo specialistų komanda iš Ispanijos atvyko 2005 metų sausio pradžioje, čia siaučiant uraganui „Ervinas“. Apžiūrinėdami audros košiamus Žemaitijos dirvonus jis sustiro į ožio ragą.

„Jau buvau išsigandęs, kad atšiaurioje šalyje pirmąją dieną gamtos stichijos jėgą patyrę japonai apsisuks ir išvažiuos.

Reklama

Bet jie jau kitą dieną laukuose pradėjo planavimo darbus“, – prisiminė Š.Kasmauskas.

H.Watanabe sužavėjo sklypo šeimininko suteikta visiška laisvė – 16 hektarų lauke daryk ką nori.

Š.Kasmauskas turėjo tiktai vieną pageidavimą – kad čia kuriamas sodas būtų panašus į prieš 350 metų įkurtą garsųjį Kioto karališkąjį sodą Kacura Rikju (Katsura Rikyu).

Pasiūlymas sutapo su svajone

„Kai sulaukiau šio pasiūlymo, man buvo per 60 metų, pradėjau pensininko gyvenimą.

Mano sena svajonė buvo Europoje sukurti tris didelius sodus, o senatvėje važinėti po juos su žmona ir leisti laiką.

Šarūno pasiūlymą kurti šį sodą įvertinau kaip savo svajonės įgyvendinimo pradžią“, – pasakojo japonas.

Reklama

Skrisdamas namo jis lėktuve suplanavo, kaip turėtų atrodyti sodas Lietuvoje, o po to per 3 dienas nupiešė jo planą.

H.Watanabe suprato, kad Mažučių kaime laukia daug darbo, čia teks dažnai atvykti. Jis įsivaizdavo, kad subūrus maždaug 30 žmonių komandą, kurios pusę sudarytų jo tautiečiai, šį projektą bus galima užbaigti per trejus metus.

Iš pradžių buvo planuojama statyti viešbutį, SPA, restoraną. Vėliau projektas nekart kito. Popieriuje pažymėti pastatai buvo nutrinami, o jų vietoje atsirasdavo kalvos.

Savo kūrinį prižiūri iki šiol

Tačiau Lietuvoje prasidėjus ekonominei krizei Š.Kasmauskas susidūrė su finansiniais sunkumais – nebeįstengė mokėti japonams net už jų darbą.

O šiems meistrams, regis, įgriso ilgos kelionės į Lietuvą, jie išvyko namo.

Liko vienintelis H.Watanabe, kuris iki šiol čia kasmet gyvena nuo balandžio iki spalio ir savanoriauja negaudamas jokio atlyginimo.

Reklama

„Buvo kilę minčių mesti šį projektą. Tačiau man įspūdį padarė Š.Kasmausko entuziazmas net labai sunkiu metu. Kai šeimininkas kasdien pats dirba juodžiausius darbus, negali likti abejingas.

Be to, šis sodas – mano svajonės įgyvendinimas. Juk sukūręs savo vaiką negali jo palikti be priežiūros“, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ šypsojosi japonas.

Paprašytas įvardyti savo profesiją vyras, nuo 19 metų kuriantis japoniškuosius sodus, aiškino, kad jo žinios apima daugelį sričių.

„Landšafto menininkas“, – sukonkretino 15 metų Lietuvoje gyvenanti ir už lietuvio ištekėjusi japonė architektė Akiko Tutlys, kuri padėjo „Lietuvos ryto“ žurnalistui bendrauti su H.Watanabe.

V. Ščiavinsko nuotr.

Pabaigos dar nematyti

Reklama

„Išaugti medžiui, kad atsiskleistų visas jo grožis, reikia nemažai laiko.

Japonijoje yra technologija, kai galima pasodinti jau didelį medį su visomis šaknimis. Šiltesnio klimato šalyse, kur derlingesnė žemė, greičiau auga visi augalai. Todėl pas mus sodas būna baigiamas per dvejus trejus metus, o subręsta per 10 metų.

Lietuvoje taip dirbti negalima, tad čia reikia daugiau laiko ir kantrybės“, – pasakojo meistras.

Jis nesiryžo prognozuoti, kada bus baigtas kurti sodas Mažučių kaime, nes šiuo metu – tik projekto pusiaukelė.

Pradėti kurti japoniškąjį sodą lengviausia miške. Bet čia, Mažučių kaime, būsimo sodo vietoje buvo pievos. Todėl viską reikėjo daryti nuo nulio.

„Japoniškojo sodo esmė – ne patys augalai. Nėra privalomos net tradicinės sakuros. Kas auga miške – tas ir tinka. Svarbu nenusižengti principams.

Kai manęs paklausia, kaip sodinti japoniškąjį sodą, patariu nueiti į mišką ir pasimokyti iš gamtos. Tereikia kopijuoti miško medžių tvarką.

Natūraliai augančiame miške medžiai neišauga pagal kažkokį planą. Tačiau būtent chaose slypi gamtos grožis“, – aiškino H.Watanabe.

Dar viena būtina sąlyga japoniškajam sodui – jame turi būti atkurtas būdingas kraštovaizdis. Japonija yra kalnuota, ten daug upių, todėl sode turi atsirasti kalvotas reljefas, upokšnių, akmenų.

Beje, H.Watanabe nustebo sužinojęs, kad Lietuvoje sodais įprasta vadinti plotus, kuriuose auga vaismedžiai.

Mažučių kaimą išgarsino televizijos laida

Pradėjęs dirbti Kretingos rajone H.Watanabe buvo sulaukęs keleto užsakymų Japonijoje, tačiau juos atmetė. Užsakovams paaiškino, kad yra užsiėmęs Lietuvoje.

Vis dėlto pragyvenimui jis užsidirba kurdamas sodų projektus, nes Lietuvoje už savo darbą negauna atlygio.

Vienas didelio japoniškojo sodo projektas su reljefo pjūviais gali kainuoti iki 30–50 tūkst. eurų. O užsakant būsimojo sodo maketą landšafto architekto darbas įvertinamas dar brangiau.

Apie Lietuvoje asketiškai gyvenantį ir be atlygio dirbantį garsų savo tautietį prieš keletą metų didžiausias Japonijos televizijos kanalas buvo sukūręs laidą, kurią pamatė apie 50 mln. žmonių.

Ši laida Kretingos rajone esantį sodą išgarsino ne tik Japonijoje – kasmet Mažučių kaimą aplanko po keliasdešimt tūkstančių žmonių iš viso pasaulio.

Sodo teritorijoje jau pasodinta per 10 tūkstančių įvairiausių augalų: Lietuvoje retų japoninių azalijų, stiprų malonų kvapą skleidžiančių magnolijų, atvėsus orams ryškia raudona spalva savo lapus nudažančių japoninių klevų.

Sode yra apie tūkstantį bonsų. Tarp jų – ir Japonijoje padovanotų 200 metų senumo medžių.

Keičiant žemės reljefą ir kuriant krioklius iš aplinkinių rajonų į sodą buvo suvežta apie 12 tūkst. tonų akmenų.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Blt

2018-08-17   01:42

IP: 90.131.46.66

Dykai triūsiantis... Tai gal "už dyką triūsiantis"... Nu matosi, matosi tas "dykas" triūsas, Jūsų, žurnalistai.

Palyginau

2018-08-14   11:29

IP: 78.57.205.236

Neseniai lankiausi Japoniškame sode ir netoliese esančiame Baltų mitologijos parke ir nejučia palyginau . Japoniškame sode įdėta daug meilės ir širdies-jis pakylėja dvasią, gi Baltų mitologijos parkas sukurtas valdiškai-gražūs medžio dirbiniai, įdomus parko išplanavimas, puiki vieta- bet nėra širdies, nėra gyvenimo. Ir ką ten veikia "Vadimo labirintas"?

Klaipeda

2018-08-13   22:33

IP: 188.69.193.244

Aha, pagaila pinigu nors greideriui

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

Nuo rytojaus draudžiama limituota lašišų ir šlakių žvejyba nuotrauka, foto

Aplinkos apsaugos departamentas, tęsdamas akciją „Lašiša 2020“, primena, kad nuo spalio 16...

Kretingos rajono savivaldybės administracija pradeda projektą, kurį įgyvendinus bus modernizuota maždaug 40...

Kretingoje bus atnaujinta apie 40 proc. gatvių šviestuvų nuotrauka, foto

AB „Klaipėdos vanduo“ gerina sodininkų gyvenimą – į šalia Gargždų esančias sodų...

Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai – ne tik mieste, bet ir sodų bendrijose nuotrauka, foto

„Paauginau didelį, pats netikėjau, kad toks bus“, – sako Kretingos pašonėje esančio...

233 kg moliūgą užauginęs kretingiškis P.Jonauskas: „Maniau, sugedo svarstyklės“ nuotrauka, foto

Internetinių sukčių išmonė tobulėja nuotrauka, foto

Kriminalai, Išeities iš nusibodusio ir vienišo gyvenimo kiekvienas ieško savaip. Kai vieni...

Tiesa paaiškėjo po 76 metų: kodėl I. Bagramianas prieš 76 metus nesugebėjo užimti Klaipėdos (Mėmelio)? nuotrauka, foto

Klaipėdos istorija, 1944 m. spalio 23 dieną, lygiai prieš 76 metus, dvi sovietų ...

„Auska“ išbraukta iš privatizuojamų objektų sąrašo nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Buvusi sovietmečio nomenklatūros vila „Auska“ Palangoje lieka valstybės nuosavybėje.

Meilė virtuvei gimė sulaukus trijų atžalų nuotrauka, foto

Vakarai, Artimiau pažįstantys Vidmantą Girdvainį neleis sumeluoti, kad nieko nėra maloniau, kaip sulaukti...

Kriminalai, Paskelbta prieš 19 min.

Klaipėdos istorija, Paskelbta prieš 47 min.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Vakarai, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...