Kartenos miestelio kapinėse, partizanams atminti skirtoje koplyčioje, kurioje įrašyti keliasdešimties Kartenos apylinkėse žuvusių "Kardo" rinktinės partizanų vardai, praėjusį šeštadienį prasidėjo pėsčiųjų žygis "Kardo rinktinės partizanų takais". Žygeiviai keliavo per rinktinei priklausiusių Kartenos, Kulių, Endriejavo, Gargždų kuopų veikimo teritoriją.
Budrių kaimo (Kretingos rajone) pašonėje žygio dalyviai aplankė Jono Žutauto-Šatkaus-Roko žūties vietą. Tai vienas iš "Kardo" rinktinės kūrėjų, štabo narių. Kilęs iš Rūdaičių (Klaipėdos r.) kaimo. Nausodyje (Kretingos r.) žygeiviai stabtelėjo šalia Kartenos kuopos partizanų žūties vietos. Čia 1949 m. rugsėjo 8 d. kautynėse su stribais žuvo būrio vadas Vladas Slušnys-Jūreivis, jo žmona Karolina Slušnienė-Marytė, Bronius Anužis-Žalgiris, Jonas Liaudanskas-Girėnas.
Nukeliavę 22 km partizanų takais, žygeiviai sustojo Žvelsėnų kaime esančioje etnografinėje sodyboje "Sena troba". Čia vyko tradicinė vakaronė miško broliams atminti.
ŽYGEIVIAI. "Net drėgname bunkeryje partizanai mokėjo džiaugtis gyvenimu, ir mes taip pat turime mokėti džiaugtis", - sakė salantiškis Aurimas Rapalis, žygio "Kardo rinktinės partizanų takais" rengėjas (pirmas iš dešinės).
"Po žygio neišsiskirstėme namo, o sustojome į bendrą dainų ratą, po to susėdome prie suneštinių vaišių stalo, - "Vakarų ekspresui" sakė žygį organizavusios VšĮ "Ceklio kuršiai" vadovas salantiškis Aurimas Rapalis. - Vakaronėje dainų ratą vedė vyrų folkloro grupės "Ugniavijas" nariai, o į šokių sūkurį iki ryto traukė tradicinių šokių muzikantai FOLKS iš Klaipėdos. Pajusti partizanų laikų dvasią leido partizaniškomis uniformomis apsivilkę partizanų rekonstruktoriai, taip pat veikė partizanų fotografijų paroda."
Pasak A. Rapalio, siekiama partizanus prisiminti kuo šviesiau. "Jie ėjo į kovą mylėdami, iškėlę galvas. Drėgname bunkeryje ir dainavo, ir armonika griežė... Buvo ir tokių atsitikimų, kad, iš stribų atėmę vežamą alų, surengdavo vakaronę kaimo jaunimui. Jie mokėjo džiaugtis, - ir mes taip pat turime mokėti džiaugtis gyvenimu", - sakė žygio rengėjas.
VERTA ŽINOTI
Trumpai apie "Kardo" rinktinę
Žemaičių legiono vado J. Semaškos 1945 m. lapkričio 24 d. įsakymu apibrėžta Žemaičių apygardos "Kardo" rinktinės veikimo teritorija apėmė Skuodo, Mosėdžio, Platelių, Salantų, Darbėnų, Palangos, Kartenos, Kretingos, Gargždų, Endriejavo, Veiviržėnų valsčius.
"Kardo" rinktinę sudarė Mosėdžio - Tautvaišo kuopa, Skuodo - Skirmanto kuopa, Darbėnų - Vizbuto kuopa, Palangos - Narimanto kuopa, Kretingos - Širvydo kuopa, Platelių - Žygimanto kuopa, Salantų - Tauragio kuopa, Kulių - Daugvaišo kuopa, Gargždų - Vygimanto kuopa, Kartenos - Buganto kuopa, Endriejavo - Kaributo kuopa, taip pat veikė atskiras Juozo Šleiderio būrys.
"KARDO" rinktinės Endriejavo, Gargždų, Kartenos, Kulių kuopų partizanai. Vėžaitinės miškas. 1947 m. vasara.
Juozas Jucys-Margis
Viena iš "Kardo" partizanų legendinių asmenybių, rinktinės vadas. (Pro jo veikimo vietas ėjo žygeiviai.) Užaugo Mikoliškių eigulio šeimoje. Nuo 1944 m. rudens slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietų okupacinę kariuomenę, tapo partizanu, Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos "Kardo" rinktinės Kartenos kuopos kovotoju. 1948 m. paskirtas rinktinės štabo adjutantu, o žuvus rinktinės vadui Juozui Kėkštui-Druliui tapo rinktinės vadu. 1949 m. rugpjūtį su partizanais Adolfu Jonausku-Pagiriu, Algirdu Freigofu-Sūnumi bei Vladu Freigofu-Audrūnu bandė patekti į Vakarus, tačiau prie Lenkijos sienos buvo suimtas. Netrukus pabėgo, grįžo į partizanų gretas. 1950 m. spalio 15 d. Kretingos r. Žutautų k. apylinkėse miške Juozas Jucys-Margis buvo suimtas, sunkiai sužeistas ir po kelių dienų mirė.
Rašyti komentarą