2020 m. lapkričio 24 d. 19:43 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Darbėniškiai nepasidalija miestelio istorija

(1)

2019-09-09, 14:56

Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, „Pajūrio naujienos“

Darbėniškiai nepasidalija miestelio istorija nuotrauka, foto

Darbėnų miestelio Turgaus aikštės grindinyje galėtų atsirasti du Atminimo akmenys.

Reklama

Darbėnų miestelyje, kurio vardas pasaulyje garsėja ir kaip sionizmo tėvo Davido Volfsono gimtinė, o prieškariu gyveno itin gausi žydų bendruomenė, sumanyta pastatyti kelis jos tragišką lemtį įamžinančius objektus – Atminimo obelį bei Atminimo akmenis. Deja, šie sumanymai taip ir gali likti neįgyvendinti dėl miestelio bendruomenės susipriešinimo.

Perbėgo juoda katė

Į Darbėnų žydų istoriją prieš 5-erius metus ėmė gilintis gimnazijos bendruomenė, vadovaujama Sonatos Litvinienės, o sumanytų projektų iniciatorė buvo pedagogė Edita Gliožerienė. Deja, ilgainiui tarp abiejų pedagogių prabėgo juoda katė, ir atsitiko taip, kad istorinė praeitis tarsi suskaldė dalį miestelio bendruomenės.

E. Gliožerienė, panirusi į ją dominančią sritį, bendradarbiauja su įvairiomis šalies bei užsienio organizacijomis, tačiau veikia atsiribojusi nuo gimnazijos. Šiuokart ji ėmėsi iniciatyvos miestelio Turgaus aikštės grindinyje įrengti du atminimo ženklus, įamžinančius nužudytą 17-metę žydaitę Esterą Kvelerytę ir garsų miestelio fotografą Elijahu Bruckų. Taip darbėniškiai dalyvautų pasauliniame Atminimo akmenų projekte, – Lietuva jame yra 21-oji šalis. Šiuo metu į šalies grindinius sudėta kone trys dešimtys akmenų – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Jurbarke, Plungėje.

S. Litvinienė taip pat sumanė, kad prie mokyklos reikėtų žydų gelbėtojus įprasminančio atminimo ženklo, ir kreipėsi į Plungėje įkurto Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo vykdantįjį direktorių Eugenijų Bunką. Šis pasiūlė pastatyti metalinę obelį, kokios statomos Litvakų atminimo sode, Plateliuose, kad kabinami obuoliai primintų iš Darbėnų kilusius įvairių tautybių šviesuolius. Obels kompoziciją E. Bunka ketino pastatyti iš savo lėšų. Lyg ir buvo susitarta.

 

Reklama

Papiktino nurodyta nužudymo vieta

Abi idėjas reikėjo pristatyti Darbėnų bendruomenei, todėl pas seniūną Alvydą Poškį susirinko ne tik iniciatorės E. Gliožerienė ir S. Litvinienė, buvo pakviesti ir bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis, bendruomenės tarybos narė Jūratė Sofija Laučiūtė, atvyko ir E. Bunka.

Deja, kilusi ambicijų bei nuomonių takoskyra neatnešė teigiamų rezultatų, tik dar labiau pasėjo nepasitikėjimo vienų kitais grūdą.

Šios dienos „Pajūrio naujienų“ rubrikoje „Haidparkas“ publikuojama redakcijai atsiųsta J. S. Laučiūtės nuomonė, jog jų netenkina E. Gliožerienės pateikti Atminimo akmenų pavyzdžiai, o tiksliau – konkretus įrašas, kad abu darbėniškiai – E. Kvelerytė ir E. Bruckus – buvo nužudyti Darbėnuose.

E. Gliožerienės žiniomis, E. Kvelerytė nužudyta Darbėnų pakraštyje esančiame miškelyje, o E. Bruckus – Palangos gatvėje. „Tad argi tai – ne Darbėnų teritorija. Kodėl bijoma tiesos?“, – stebėjosi E. Gliožerienė, atsisakydama daugiau viešai komentuoti. Tačiau patikino, jog lėšų plytelėms – kiekviena jų kainuotų po 125 Eur – paaukojo nužudytųjų palikuonys Bev Stoch iš Australijos bei Liova Brezingeris iš Tel Avivo.

Iškeltų gelbėtojus, o ne – aukas

Reklama

Šiuo metu pasaulyje į grindinius įmontuota per 60 tūkst. atminimo akmenų – kvadratinių, vos 9,8 cm ilgio ir pločio lentelių. Jų idėjos autorius – menininkas iš Vokietijos Gunteris Demnigas taip siekia įamžinti nacionalsocializmo aukų – ne vien žydų, bet ir kitų tautybių, nukentėjusių nuo holokausto, atminimą. Jis nurodė, jog lentelėje reikalinga iškalti nužudyto asmens vardą ir pavardę, gyvenamąją, mokymosi ar darbo vietą, taip pat – vietą, kur asmuo įkalintas bei nužudymo vietą ir datą. E. Gliožerienė šių reikalavimų ir laikėsi.

Seniūnas A. Poškys ir bendruomenės pirmininkas R. Benetis įsitikinę, jog žodžiai „nužudyti Darbėnuose“ – skaudinantys ir sukeltų nereikalingos įtampos miestelyje. „Kam malonu gyventi ar praeiti pro žudynių vietą?“ – svarstė jiedu, patikindami, jog nepasisako prieš ženklus iš esmės, tačiau norėtų, kad įrašai būtų koreguoti, išvis nenurodant nužudymo vietos.

„Taip, beje, pasielgta Jurbarke. Kodėl visuomenei reikia transliuoti neigiamą informaciją? O dar kažkas iš mūsų suskubo užbėgti įvykiams už akių, paviešinti, siekdamas gauti visuomenės pritarimą“, – pastebėjo seniūnas.

Jis prisipažino, jog dėl bendruomenėje susiklosčiusios situacijos jaučiasi tarsi būtų atsidūręs tarp dviejų ugnių: holokaustas, pokaris – skaudžios ir itin jautrios temos. „Darbėnų bendruomenė neneigia istorijos, bet labiau nori įamžinti žydų gelbėtojus, o ne akcentuoti nužudytuosius. Visiems po akmenį neįrengsi – vieni bus įamžinti, kiti – ne“, – samprotavo seniūnas.

Atsiėmė savo pažadą

Negana to, kitądien po pasitarimo E. Bunka išsiuntė raštą gimnazijos direktorei S. Litvinienei, jog savo pažadą buvo pasirengęs įvykdyti nepaisant to, kad kiti Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo direktoriai kategoriškai prieštaravo, prisimindami nepavykusį fondo bandymą prieš kelerius metus įamžinti D. Volfsono atminimą. Tačiau abejonės kirminas jam įsimetęs po susitikimo pas seniūną.

Reklama

„Ligi tol maniau, kad jūsų nesutarimas su Edita Gliožeriene yra kažkokie darbo reikalai, tačiau absurdiški kaltinimai abejones padidino. Bendruomenės pirmininko pasakymas, jog atminimo plytelės yra jūsų idėjos plagiatas – visiška nesąmonė, dėl kurios galėtų įsižeisti jas sumanęs ir kuriantis architektas G. Demnigas“, – rašė E. Bunka.

„Pajūrio naujienoms“ E. Bunka taip pat sakė, jog jį labai papiktinęs J. S. Laučiūtės pasisakymas. Todėl jis surinkęs ir ankstesnius neigiamus jos viešus pareiškimus bei komentarus dėl žydų, tarp jų – ir Davido Volfsono, atminimo Darbėnuose įamžinimo. „Žinoma, ji gali laisvai reikšti savo nuomonę, bet mano abejonės virto sunkiu sprendimu sulaužyti savo pažadą, – toliau rašoma laiške. – Gaila, bet tolesnis mūsų bendradarbiavimas neįmanomas. Viliuosi, kad jūs (S. Litvinienė, – aut. pastaba), bendruomenės pirmininkas, J. Laučiūtė – dar ne visa Darbėnų bendruomenė, kad joje yra ir kitokių nuomonių. Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas toliau bendradarbiaus su nuoširdžiai Darbėnų istoriją tyrinėjančia ir ją saugojančia E. Gliožeriene.“

Asmeniniai nesutarimai – per žydų kortą

R. Benetis sakė labai vertinąs E. Gliožerienės pastangas bei įdirbį, atveriant vieną skaudžiausių miestelio istorijos puslapių, tačiau mano, jog pedagogė pati atsiribojo nuo bendruomenės. A. Poškys apgailestauja, jog per žydų istorijos kortą atsiskleidę asmeniniai darbėniškių nesutarimai, ir atsiradęs susipriešinimas nevedąs niekur.

„Jeigu numatytiems darbams reikės bendruomenės pritarimo, sprendimas jau lyg ir aiškus – į susirinkimus dažniausiai ateina tie, kurie viskam prieštarauja“, – apmaudo neslėpė seniūnas.

O tam, kad būtų surengta gyventojų apklausa, ar išvis miestelyje reikėtų įamžinti žydų atminimą, reikėtų pajėgų – kažkas turėtų vaikščioti po namus ir rinkti parašus, nes, paraginus atvykti balsuoti, aktyviausia tebūtų saujelė savo išankstines nuostatas turinčių darbėniškių.

Reklama

Ar reikia Darbėnuose įamžinti nužudytų žydų atminimą?


Lendras Daukšas:

– Negalime nutylėti praeities, negalime pamiršti nekaltai nužudytų žmonių. Reikėtų kažkaip juos įamžinti. Juk visas Darbėnų centras, visa Skuodo gatvė – pažiūrėkit, palei ją išlikę bombarduojant sudegusių žydų trobų laipteliai – priklausė žydams. Visi jie buvo išnaikinti.

Natalija Juzumienė, viešnia iš Vilniaus:

– Darbėnuose – mano giminės palikimas. Kas vasarą čia atvykstu, praeinu pro namą, ant kurio kabo memorialinė lenta, kad jame gimė Davidas Volfsonas. Domiuosi miestelio istorija – didelis skausmas apima, praeinant pro kapines, netoliese – masinių žydų žudynių vieta. Centre reikėtų bendro paminklo, žmonės sustotų, prisimintų ir susimąstytų.

 

Reklama

 

 

Adelė Brazdauskienė:

– Nežinau, turbūt reikėtų – atvažiuotų daugiau turistų. Atsimenu, kaip prieš karą viena Darbėnų žydė gydė mano sunkiai susirgusią mamą: nutvėrė už rankos ir pasakė – plaučių uždegimas. Sutaisė vaistų, ir mama pasveiko. Visuomet tai žydei ji jautė didelį dėkingumą, kalbėdavo su pagarba.

 

 

Reklama

 

Petronėlė ir Albinas Dočkiai:

– Būtinai reikėtų, centre turėtų būti akmens plokštė. Juk būtent čia žydai turėjo savo gyvenimą. Buvo žiaurūs laikai – per trumpą laiką išnaikinta visa tauta, bet ne mažiau baisus ir pokario metas – kiekvienas turime savų nuoskaudų.

 

 


Lietuvoje Atminimo akmenų projektą įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras kartu su Lietuvos žydų bendruomene, Ugdymo plėtros centru, Romų visuomenės centru ir valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi.


Žymos: darbėnai

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

............

2019-09-09   17:17

IP: 195.182.92.36

Darbėnuose daugiau problemų nėra..? tegul bent savo senas šiferinies lūšnas nusigriauna , šaligatvius pasistato, kelių apšvietimą susitvarko

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

Į poilsio namus Palangoje investuoja 15 mln. eurų: išsaugos ir išplės pušyną nuotrauka, foto

Palanga, lapkričio 18 d. (ELTA). Buvusios Seimo poilsinės „Viešnagė“ teritorijoje Palangoje pradedama...

Aplinkos apsaugos departamentas, tęsdamas akciją „Lašiša 2020“, primena, kad nuo spalio 16...

Nuo rytojaus draudžiama limituota lašišų ir šlakių žvejyba nuotrauka, foto

Kretingos rajono savivaldybės administracija pradeda projektą, kurį įgyvendinus bus modernizuota maždaug 40...

Kretingoje bus atnaujinta apie 40 proc. gatvių šviestuvų nuotrauka, foto

AB „Klaipėdos vanduo“ gerina sodininkų gyvenimą – į šalia Gargždų esančias sodų...

Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai – ne tik mieste, bet ir sodų bendrijose nuotrauka, foto

Diskusija dėl K. Donelaičio aikštės medžių - aklavietėje nuotrauka, foto

Klaipėda, K. Donelaičio aikštės tvarkymo darbai turėjo prasidėti dar prieš metus, tačiau, pasikeitus...

Nerami "Sūduvio" senatvė nuotrauka, foto

Nuomonės, Ne, "Sūduvis" nėra buvęs piratų laivas. Tai karinis laivas, pastatytas 1958 metais...

Karantiną siūloma tęsti iki gruodžio 17-osios 24 valandos nuotrauka, foto

COVID-19, Laikinoji Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą tęsti karantiną iki gruodžio 17-osios 24...

Trumpesnė izoliacija - tik medikams, pareigūnams, vadovams nuotrauka, foto

COVID-19, Izoliacijos trumpinimas visiems sąlytį su sergančiuoju koronavirusu turėjusiems žmonėms nebėra taikomas,...

Nuomonės, Paskelbta prieš 43 min.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...