2019 m. liepos 21 d. 18:16 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Atminimas, prasilenkiantis su istorine tiesa

(5)

2010-09-23, 00:01

Edmundas BENETIS, architektas

Atminimas, prasilenkiantis su istorine tiesa nuotrauka, foto

Palangos parke, už Birutės kalno, kiek šiauriau dabartinių "Auskos" poilsio namų bei Lietuvos pasieniečių buveinės, stūkso pilkas įspūdingų gabaritų akmuo. Jame žydų ir lietuvių kalbomis iškaltas užrašas byloja, jog "šio miško pietinės dalies kopose nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai 1941 m. žiauriai nužudė 105 žydus. Tebūnie šventas šių nekaltų aukų atminimas".

Šio akmens Palangos parko teritorijoje atsiradimo aplinkybės, užrašo ant jo turinys yra ne tik prieštaringi, bet ir gerokai prasilenkiantys su istorine tiesa.

2011 metais paminėsime tiek karo pradžios, tiek žudynių pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis Palangoje 70-ąsias metines. Dabar yra proga ir prasmė atidžiau pažvelgti į šią, matyt, pačią kruviniausią Palangos miesto istorijos atkarpą.

Prieškaris

Prieškario Lietuvoje gyveno šiek tiek daugiau nei 205 tūkst. žydų, tai sudarė maždaug 7,2 proc. visų šalies gyventojų. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune), kaip ir Vakarų Lietuvos miesteliuose, žydų procentas buvo gerokai didesnis.

Daug kam bus netikėta, tačiau 1884 m. Palangos miestelyje gyveno 1000 krikščionių ir 1500 žydų. Pagal 1920 metų surašymo duomenis, Palangoje, Šventojoje ir jų apylinkėse gyveno 1724 lietuviai, 550 žydų, 514 latvių, 73 lenkai, 35 vokiečiai. Kaimyninėje Kretingoje prieš karą žydai sudarė apie 36 proc. miestelio gyventojų.

Taigi prieš prasidedant karui Palangoje žydai sudarė maždaug trečdalį vietos gyventojų. Palangoje veikė Buršteino, Reinuso, M. ir G. Kanų gintaro dirbtuvės, Eta Gutmanienė ir jos 1936 m. J. Basanavičiaus gatvės pradžioje pastatyta pirmoji Palangos elektrinė, mėsininkas Bručkus (Senderis Bruckus) - tai vis tie patys palangiškiai žydai, jų įmonės ir darbai Palangoje.

Didžiulė Palangos miesto dalis rytinėje Vytauto gatvės pusėje nuo Kretingos gatvės (dabartinės autobusų stoties) bemaž iki pat Žvejų gatvės taip ir vadinosi - Žydų miestas. Ši miesto dalis praktiškai visa sudegė (išskyrus sinagogą) per 1938 m. gegužės 10 d. Palangos gaisrą.

Karas

1941 m. birželio 22 d., prasidėjus karui, vokiečių kariuomenė Palangoje pasirodė jau pačią pirmąją karo dieną. Kaip, beje, ir Kretingoje.

Kartu su vermachto kariuomenės daliniais Palangoje pasirodė ir liūdnai pagarsėjęs Tilžės gestapo operatyvinis būrys, kuris SS brigadenfiurerio F. W. Stahlekerio įsakymu Lietuvos pasienyje kartu su vietos policija ir vietiniais talkininkais pradėjo vykdyti Lietuvos gyventojų, daugiausia - žydų tautybės, žudynes.

SS pareigūno, vokiečių saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje Karlo Jagerio 1941 m. gruodžio 1 d. ataskaitoje nurodyta, kad nuo 1941 m. liepos 4 d. jo nurodymu ir pavedimu skrajojantis SS oberšturmfiurerio Joachimo Hamanno būrys kartu su lietuviais talkininkais Lietuvoje (kartu su Daugpiliu ir Minsku) sušaudė 137 346 žmones. Patikslintais duomenimis, 137 350 žmonių.

Pagal K. Jagerio raportą, Lietuvos provincijoje (išskyrus didžiuosius miestus - Vilnių, Kauną, Šiaulius ir Panevėžį) 1941 m. buvo nužudyti 65 967 žydai. Tačiau į K. Jagerio raportą nėra įtrauktos Kretingos, Mažeikių, Telšių, Tauragės, Vilkaviškio (išskyrus 1941 m. lapkričio 15 d.) ir Šiaulių apskrities (išskyrus 1941 m. rugpjūčio 27 d. Joniškio ir 1941 m. spalio 2 d. Žagarės) žydų žudynės. Todėl žudynės Palangoje (kaip ir žudynės Kretingoje, Salantuose, Darbėnuose, Skuode) į K. Jagerio ataskaitą nepateko.

Turimi duomenys yra gana prieštaringi, tačiau, matyt, iš viso Palangoje buvo sušaudyta apie 400 daugiausia žydų tautybės žmonių.

Tai, kad Lietuvoje buvo šaudomi ne tik žydai, patvirtina ta pati K. Jagerio ataskaita. Joje rasime duomenų ne tik apie sušaudytus žydus (jų - absoliuti dauguma), bet ir apie "lietuvius, lietuvius komunistus, komunistus, rusus, lenkus, karo belaisvius, čigonus" ir kt.

Be žudynių statistikos, K. Jagerio ataskaitoje yra ir tokių pastebėjimų: "Kiekvieno apskrities miesto kalėjime buvo laikoma vidutiniškai apie 600 lietuvių tautybės asmenų, nors jokio pagrindo laikyti juos suimtus nebuvo. Jie buvo partizanų suimti, remiantis paprastais įskundimais ir pan. Daugeliu atvejų buvo suvedamos asmeninės sąskaitos..."

Pabaigos pradžia

Jau birželio 26 d. visi Palangos žydai (tie, kurie, prasidėjus karui, pasiliko gimtajame mieste) per vos dvi valandas buvo suimti ir uždaryti šalia dabartinės autobusų stoties stovėjusioje sinagogoje. Moterys ir vaikai buvo atskirti nuo vyrų bei nuvaryti link Kretingos, į Pryšmončių kaimą. Beje, Kretingos žydai taip pat buvo suimti birželio 26 d. Be žydų, Kretingoje dar buvo suimta 50 lietuvių.

Reklama

Žymos: žydai, žudynės

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Komentarai

2011-05-01   02:19

IP: 46.116.33.211

Buvau Palangoje 2010 m. vasara. Turizmo informacijoje man nesugebejo paaiskinti kur randasi sis paminklas. Kai radau nuliudau - tekstas buvo neperskaitomas del daugmetinio purvo prilipusio tarp raidziu. Iskvieciau savo saskaita meistra ir jis pataise kaip galejo. Mano senelis ir bobute, palangiskiai Gutmanas Baruhas ir Malka susaudyti Palangoje. ( Senelio teveliai turejo gintaro dirbtuvele ir virsbuti netoli Kurhauzo ir draugavo su grafo Tiskeviciaus seima). Noreciau pagerbti ju atminti tikroje susaudymo vietoje, o ne simbolineje. Noreciau, kud turizmo informacijoje moketu paaiskinti kur randasi susaudymo vietos ir paminklai nuzudytiems.
Amiramas Gutmanas. Jeruzale. Izraelis.

mmm

2010-09-23   14:42

IP: 62.212.203.71

Tegul benetis uzsiima savo tiesioginiu darbu o ne tauskia pezalus y eteri tam yra kitu profesiju atstovai. Turi darba uz kuri gauna neprasta alga tai pirmyn parasiukus deliot

ople

2010-09-23   14:09

IP: 188.222.7.146

Šitos beprasmiškos žudynės labai paveikė visą Lietuvos situaciją. Netekome dalies savo bendro kultūrinio paveldo. O kas blogiausia, tai kad taip buvo sužlugdyta didelė dalis smulkaus verslo, o vėliau sovietiniai lervos galutinai sunaikino tas idėjas su savo kolektyvizacija. O dabartiniais laikais įsivyravo gariūninis (laukinis) verslas.

Labai didelė mūsų šaliai netektis, iš esmės pakeitusi vystymosi vagą.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

Per 380 galimų vaiko teisių pažeidimų nuotrauka, foto

Liepos 1 d. suėjo vieneri metai, kai veikia centralizuota vaiko teisių apsaugos...

Aštuntą vasarą Kintus aplankys profesionalūs ir charizmatiški atlikėjai bei skambės muzika, lydima...

Nuo akordeonų iki ekologiškų instrumentų nuotrauka, foto

Prieš keletą savaičių Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojos Audronės Balnionienės iniciatyva verslininkai,...

Žydintį Gargždų miesto veidą kuria ir verslas, ir gyventojai nuotrauka, foto

Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės sprendimų, kuriais ši pavedė...

Konkurencijos taryba tirs Palangos miesto savivaldybės sprendimus nuotrauka, foto

Astrologinė prognozė kitai savaitei nuotrauka, foto

Įvairybės, AVINAS

Nemokamų vizų į Karaliaučių tikrovė nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Ilgos eilės vykstantiems į Karaliaučių – ne vienintelis iššūkis, su kuriuo teks...

Maisto kuponai galėtų atsirasti kitąmet nuotrauka, foto

Lietuva, Vyriausybei planuojant įvesti maisto kuponus, jiems nebereikia Europos Komisijos leidimo, sako Žemės...

Salantų pašte pažymėjo karo pradžią nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Rapolas Veržbolauskas (1895-1985 m.), apie kurio likimą ir jo šeimą rašyta straipsnyje...

Įvairybės, Paskelbta prieš 44 min.

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 53 min.

Lietuva, Paskelbta prieš 2 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...