"Kantomannia" - kultūrines sienas atveriantis unikalus projektas

"Kantomannia" - kultūrines sienas atveriantis unikalus projektas

Sėkmingai įgyvendinamas vis didesnį pagreitį įgauna šiemet startavęs išskirtinis tarptautinis projektas „Immanuelis Kantas ir Thomas Mannas: Genius loci regiono dvasia“, sutrumpintai – „Kantomannia“. Jį finansuoja 2014–2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa.

Du iškilius vokiečius - filosofą Immanuelį Kantą (1724-1804) ir rašytoją, Nobelio literatūros premijos laureatą Thomą Manną (1875-1955) - sieja jų lankytos vietos: pavyzdžiui, Kuršių nerija ir Karaliaučiaus kraštas. Įkvėptos šių sutapimų, unikalų vietos paveldą bei dvasią puoselėjančios Neringos ir Kaliningrado srities kultūros organizacijos inicijavo tarptautinį projektą, kuriuo siekiama plėtoti naujus kultūrinius mainus ir turizmą regione, vystyti vietos kultūros plėtrą ir skatinti istorinio paveldo išsaugojimą.

Jungtinės iniciatyvos partnerėmis tapo biudžetinė įstaiga Neringos muziejai ir valstybinė Kaliningrado organizacija „Katedra“.

I. Kantą su anuometiniu Königsbergu (dab. Kaliningradas) sieja tai, kad jis jame gimė ir mirė, o Kaliningrado srityje, dabartinėje Vesiolovkos (Jučių) gyvenvietėje, XVIII a. filosofas apsistodavo kaip vietos evangelikų liuteronų kunigo sūnaus mokytojas.

XX a. pirmojoje pusėje Thomas Mannas atostogauti su visa šeima atvykdavo į Nidą: iš pradžių – kaip turistas, vėliau kelerius metus iš eilės – į pasistatytą vasarnamį.

Tiek kunigo namelis, tiek rašytojo vasarnamis išliko iki šių dienų. Thomo Manno name Nidoje jau daugiau kaip du dešimtmečius veikia jo memorialinis muziejus. Kunigo namas Vesiolovkoje rekonstruotas prieš dvejus metus – čia taip pat duris lankytojams atvėrė „Kanto namelis“. Ši išskirtinė aplinkybė ir lėmė idėją sujungti dviejose valstybėse esantį istorinį paveldą, ieškoti būdų, kaip atskleisti temą kūrybiškai bei, pasitelkiant šiuolaikines medijas, perteikti vietos dvasią ir kultūrinio paveldo universalumą.

Anot Neringos muziejų direktorės dr. Linos Motuzienės, 2020-2022 m. vyksiančio projekto „Kantomannia” metu vyks įvairios įdomios veiklos: nuo naujos ekspozicijos iki nemokamų ekskursijų tarp abiejų valstybių.

„Šiemet jau pradėjome naujo turistinio katalogo rengimą, teikiamos specialistų konsultacijos, kaip patraukliai, šiuolaikiškai sukurti turistinį maršrutą Klaipėda-Juodkrantė-Nida-Kaliningradas-Vesiolovka. Šiuos darbus atlieka Neringos muziejai kartu su ekspertais”, - pasakojo ji.

Klaipėdą su I. Kantu sieja išlikusi jo vardu pavadinta gatvė, buvusi I. Kanto mokykla, kurios pastate dabar veikia Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, ir istoriniais duomenimis paremtas faktas, jog būtent anuometiniame Mėmelyje gyveno garsiojo filosofo senelis Hansas Kantas.

Ryškiausi Th. Manno pėdsakai veda į Kuršių neriją, Nidą, į kurią rašytojas pirmą kartą su žmona Katia atvyko 1929-ųjų vasarą. Anot paties Th. Manno, sutuoktiniai buvo „pagauti neapsakomo tos gamtos savitumo ir grožio, fantastinio klajojančių kopų pasaulio“. Jau 1930 m. Nidoje ant Uošvės kalno pagal architekto iš Klaipėdos Herberto Reissmanno projektą buvo pastatytas vasarnamis, kuriame rašytojas su šeima praleido tris vasaras (1930-1932 m.). Rekonstravus pastatą veikia vienas lankomiausių muziejų Vakarų Lietuvoje: rašytojo memorialinis muziejus.

Dr. L. Motuzienė pasakojo, kad 2022 m. lankytojus turėtų nustebinti ir nudžiuginti pristatyta nauja, su Kuršių nerijos istorija susijusi ir moderniomis priemonėmis parengta ekspozicija, kurios vienas pagrindinių akcentų – Thomo Manno pirmieji įspūdžiai apie pusiasalį, Nidą.

„Kuršių nerijos istorijos muziejuje įdomiai ir naujomis priemonėmis pateiksime medžiagą apie žymiojo rašytojo atvykimą į Nidą. Lankytojai tikrai galės išvysti dar nematytų nuotraukų, įvairių su Th. Manno vasarnamiu susijusių detalių, smulkmenų. Pavyzdžiui, rašytojo šeimai buvo paruoštas specialus indų servizas. Dabar sprendžiame įvairias technines užduotis, kaip tas dar neregėtas, galbūt mažiau visuomenei žinomas detales parodyti“, - teigė dr. L. Motuzienė.

Kadangi vienas iš pagrindinių tikslų – skatinti kultūrinį, turistinį bendradarbiavimą tarp abiejų šalių žmonių, bus organizuojamos ir nemokamos „Kantomannijos“ ekskursijos tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities. Lietuviai galės autobusais nuvykti į Karaliaučių, aplankyti Vesiolovkoje įkurtą I. Kanto muziejų, o kaimynai – atvykti į mūsų šalį.

„Keliones į Kaliningrado sritį organizuos Neringos muziejai ir jos bus nemokamos. Dalyvauti galės visi norintieji, tačiau ribotas skaičius žmonių, bus privaloma išankstinė registracija, reikės vizų. Dar vienas svarbus aspektas jau susijęs su pačių Vesiolovkos miestelio ir Neringos gyventojų bendruomenių susitikimais. Šia projekto dalimi siekiama skatinti vietinių abiejų šalių bendruomenių komunikaciją, vyks įvairūs bendri renginiai. Projektas tik įsibėgėjo, tad įvairios smulkmenos paaiškės vėliau, dabar vyksta intensyvus darbas“, - teigė Neringos muziejų direktorė.

Koronaviruso pandemija pakoregavo pirminius planus dėl reguliarių projekto partnerių susitikimų. Šiemet juos teko perkelti į virtualią erdvę. Tačiau, anot projekto vykdytojų, tarptautinio kūrybos proceso tai nesutrukdė.

Parodų architektas, dizaineris, Thomo Manno memorialinio muziejaus ekspozicijos autorius Saulius Valius su komanda jau pateikė partneriams Kaliningrade savo viziją, koks sprendimas istorinį kunigo namelį Vesiolovkoje paverstų moderniu muziejumi, lankytoją įtraukiančiu į klasikinės vokiečių filosofijos pradininko I. Kanto idėjų pasaulį.

Projekto biudžetas – 408 316,81 EUR.

Finansuojamos programos suma - 367 485,13 EUR.

Ši programa buvo parengta padedant Europos Sąjungai. Už publikacijos turinį atsako tik Neringos muziejai ir jis negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos požiūrį.

 


Gyventojai kviečiami dalyvauti strateginėje sesijoje

Neringos savivaldybės administracija kviečia dalyvauti strateginėje sesijoje, kurios metu bus galima susipažinti su rengiamo Neringos savivaldybės strateginio plėtros plano 2021-2030 m. dokumentų projektais ir kartu gryninti Neringos ateities tikslus bei jų įgyvendinimo priemones.

Naujas strateginis dokumentas rengiamas baigiantis Neringos savivaldybės strateginio plėtros plano 2014-2020 m. įgyvendinimo laikotarpiui ir pasikeitus socialinei bei ekonominei aplinkai Neringoje ir Lietuvoje.

Šiais metais rengiamas Neringos savivaldybės strateginis plėtros planas 2021-2030 m. – tai kompleksinis Neringos savivaldybės strateginio planavimo dokumentas, kuriame yra nustatoma savivaldybės plėtros vizija, prioritetai, tikslai ir uždaviniai bei priemonės šio plano įgyvendinimui užtikrinti.

2020 m. gruodžio 7 d., pirmadienį, 9 val. nuotoliniu būdu vyks strateginė sesija, kurioje bus pristatyti parengtų dokumentų projektai bei gryninami ateities tikslų priemonės iki 2030 m.

Į strateginę sesiją Neringos savivaldybės administracija kviečia registruotis el. paštu [email protected]. Strateginės sesijos dieną iš anksto užsiregistravusiems bus atsiųsta susitikimo nuoroda ir prisijungimo duomenys.

Susipažinti su rengiamo plano dokumentų projektais bei rasti daugiau informacijos apie rengiamą planą galima Savivaldybės interneto svetainės skiltyje „Planavimo dokumentai“.

 


 

Kviečia stebėti Kalėdų eglių įžiebimą

Neringos kalėdinių eglių įžiebimą kurorto gyventojai ir svečiai kviečiami stebėti nesiburiant, saugiai ir šiltai savo namuose. Gruodžio 3 d., šiandien, 18 val. jis bus transliuojamas Neringos savivaldybės, Nidos KTIC „Agila“, Neringos meno mokyklos "Facebook" paskyrose.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder