Ištyrė, kaip per 15 metų pasikeitė Neringos poilsiautojai: išskyrė keturis lankytojų tipus

Kokie žmonės dažniausiai lankosi Neringoje, ko čia jiems labiausiai trūksta, kokias asociacijas jiems kelia šis išskirtinis Lietuvos kampelis? Į šiuos klausimus atsakymo ieškojo sociologai.

Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro tyrėjus, vadovaujamus Liutauro Kraniausko ir pasitelkusius į pagalbą bendrovę „Baltijos tyrimai“, domino, ar pasikeitė poilsiautojo portretas per penkiolika metų, kai pastarąjį kartą buvo atlikta panaši apklausa.

Nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio buvo apklausta apie 500 poilsiautojų. Visi jie – Lietuvos piliečiai.

Pasak L.Kraniausko, jis buvo nustebintas paaiškėjus, kad nemažai žmonių Neringą sieja su pirmaisiais pasimatymais ir jaunyste, tačiau jie pabrėžė, kad poilsis šiame kurorte yra palyginti brangus.

Buvo išskirti keturi Neringos lankytojų tipai – gerbėjai, iškylautojai, proginiai ir atsitiktiniai.

Gerbėjai kasmet atvyksta į Neringą ir čia praleidžia maždaug savaitę. Tai 34–45 metų žmonės, baigę aukštuosius mokslus, gyvenantys Vilniuje ar Kaune, o vidutinės vieno jų šeimos nario pajamos – 1200 eurų. Per dieną kurorte jie išleidžia apie 75 eurus.

Iškylautojai taip pat atvažiuoja kasmet, bet trumpesniam laikui, dažniausiai porai nakvynių. Tai paprastai mažesnių miestelių 25–35 metų gyventojai. Jie išleidžia daugiausia pinigų – apie 100 eurų per dieną.

Proginiai poilsiautojai atvyksta nereguliariai paprastai keturioms dienoms.

Atsitiktiniai lankytojai – tai dažniausiai iš užsienio atostogų parvažiavę žmonės ir kiti asmenys, neplanuojantys čia sugrįžti artimiausiu metu. Jie per dieną kurorte palieka apie 60 eurų.

Daugiau kaip du trečdaliai poilsiautojų į Neringą atvyksta nuosavais automobiliais, mažiau kaip dešimtadalis – vandens keliais, 14 procentų – visuomeniniu transportu.

Beveik pusė žmonių Neringoje važinėjasi dviračiais: 41 proc. atsiveža savus, kiti nuomojasi.

Trečdalis atvykėlių mėgsta paspirtukus, tiek pat išbando tuktukus.

Vasarotojams labiausiai patinka ilsėtis pasyviai, jie vis rečiau domisi lankytinomis vietomis.

Bene netikėčiausia tai, kad apie 15 proc. atvykėlių net nepasiekia pajūrio ir paplūdimių, o renkasi pasivaikščiojimus prie Kuršių marių.

Dauguma poilsiautojų kurorte nepasigenda kultūros renginių ir juose nesilanko. Matyt, pramogų jiems pakanka savuose miestuose, o čia norima mėgautis ramybe.

Atvykėliams labiausiai užkliuvo nesutvarkyta kurorto infrastruktūra – prasti dviračių ir pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelių trūkumas. Kurorte galėtų būti daugiau parduotuvių, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų.

Žmonės nekeikė ir smarkiai padidėjusios įvažiavimo į kurortą rinkliavos – du vasaros mėnesius Alksnynės poste už lengvąjį automobilį tenka pakloti 30 eurų. Tokia tvarka papiktino tik 6 procentus į Neringą vykusių poilsiautojų.