Didžiausia gyventojų dalis socialinio būsto laukia Neringoje

Tačiau didelę eilę nulemia ir gyventojų skaičius, didžiausios eilės yra labiausiai apgyvendintuose šalies miestuose. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įvertinti tikrąją padėtį verčiau žiūrint, koks procentas gyventojų miestuose laukia socialinio būsto.

Pagal šį rodiklį nei Vilnius, nei Kaunas neatrodo įspūdingai. Tiek sostinėje, tiek Kaune tūkstančiui gyventojų tenka vos po 3 žmones, laukiančius socialinio būsto.

Čia pirmauja Neringa – nors eilėje stovi tik 31 šeima, tūkstančiui gyventojų tenka net 10 socialinio būsto laukiančių žmonių. Pagal šį rodiklį antra sąraše yra Varėnos rajono savivaldybė – 9 laukiantieji tūkstančiui gyventojų (iš viso laukia 188 žmonės).

„Tam yra kelios priežastys, – padėtį Neringoje komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai. – Visų pirma, Neringoje būstas apskritai labai brangus, todėl Neringa socialinio būsto iš esmės nevystė. Kai teritorija tokia ribota, o nekilnojamasis turtas brangus, statyti socialinį būstą nėra tinkamų sąlygų. Antra, Neringoje mažai gyventojų, todėl išdalijus 31 socialinio būsto laukiančią šeimą/asmenį pagal gyventojų skaičių, matyti išskirtinumas.“

Panašiai situaciją aiškino ir Neringos meras Darius Jasaitis. Pasak jo, teritorijoje su bet kokiu būstu problema yra didelė. O eilėje dėl socialinio būsto žmonės stovi ir po 10–20 metų, mat jokio būsto tiesiog nėra, statybos Neringoje beveik neįmanomos.

„Žmonės gyvena ilgiau, vaikai su tėvais gyventi nenori, o būsto neturi. Tai žmonės dešimtmečiais ar net dvidešimtmečiais stovi toje eilėje prie socialinio būsto ir nesitraukia“, – 15min pasakojo D.Jasaitis.

Jo manymu, socialinio būsto problemą galbūt ir pavyktų greitai išspręsti, pastačius bent kelis butus, tačiau Neringoje tą nėra lengva padaryti. Dabar miestas yra užsitikrinęs Europos Sąjungos finansavimą butų statybai Preiloje – ten yra suplanuotas 4 socialinių ir 2 tarnybinių butų projektas. Tačiau dėl jo dabar Neringos savivaldybė teisiasi – Statybų inspekcija ginčija detalųjį planą, kuris leidžia tokio objekto statybas Preiloje.

„Turim bylą su statybų inspekcija, Europa duoda finansavimą statyti socialinį būstą, mes norėjom prisidėti ir statyti 6 butus. Rinkoje yra labai didelė kvadratinio metro kaina, ir tai yra normalu kurortuose prie jūros. O Aplinkos ministerija neleidžia ir laikosi nuomonės, kad statyti Neringoje apskritai nieko nereikia“, – pasakojo D.Jasaitis.

Jis taip pat pabrėžė, kad eilė galbūt sutrumpėtų, atnaujinus duomenis apie joje stovinčiųjų pajamas.

„Pagal įstatymą mes neturime teisės tikrinti ir prašyti žmonių atnaujinti duomenų tol, kol jiems nesiūlomas būstas. Atnaujinus duomenis gal pasirodytų, kad niekam nebereikia socialinio būsto. Bet kol mes jo nepastatom ir nepasiūlom kam nors raktų, jie ir stovi eilėje, jeigu patys neišsibraukia. Statistika gali būti iškraipyta. Būsto reikia, bet ar eilėje stovintys žmonės atitiks reikalavimus, neaišku. Kol negali tikrint, jie ir kaba eilėje“, – situaciją aiškino Neringos meras.

Paklaustas, ar gali būti, kad Neringoje socialinį būstą turintys asmenys gali jį pernuomoti poilsiautojams, D.Jasaitis aiškino, kad pasitaikyti gali visko.

„Žmogus socialiniam sandėliuke pats gyvena arba gyvena kurorte vienam kambary su vaikais, o kitą kambarį išnuomoja. Kurortuose būna taip. Mes bandome tikrinti, bet tokių oficialių duomenų mes neturime“, – atviravo Neringos meras.

Beje, neseniai žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad meras pats gyvena socialiniame būste. Tačiau 15min jis tai neigė.

„Visiškas melas ir netiesa. Gyvenu paprastame būste 20 kvadratų, kurį gavau 1997 metais be jokių patogumų, kurį pats susiremontavau ir laukiu, kada jis bus perduotas Turto bankui ir pardavinėjamas iš aukciono. Jeigu sugebėsiu jį nupirkti, nupirksiu. Bet jis nėra socialinis, jis yra paprasčiausias žinybinis butas“, – paaiškino D.Jasaitis.