2019 m. sausio 17 d. 19:09 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva

Vardai: Helena Noiman, Davidas Lušnaitis, Alfredas Brustas

2018-06-24, 18:01

Parengė Vaiva VAIDILAITĖ

Vardai: Helena Noiman, Davidas Lušnaitis, Alfredas Brustas nuotrauka, foto

Dailininkė Helena Noiman

Ji gimė Karaliaučiuje ir buvo žymių mokslininkų, Karaliaučiaus universiteto dėstytojų, palikuonė. Tėvas - Ernstas Noimanas (1834-1918), patologas. Senelis - Francas Noimanas (Franz Neumann, 1798-1895), fizikas.

AUTOPORTRETAS. Helena Noiman (1874-1942)

Helena Noiman (Helene Neumann) Karaliaučiuje lankė aukštesniąją mergaičių gimnaziją, privačiai mokėsi tapybos. 1897 m. išvyko į Miuncheną studijuoti grafikos, 1900 m. grįžo į Karaliaučių. Priklausė Nidos dailininkų kolonijai.

1902 m. įstojo į Karaliaučiaus meno akademiją, specializavosi tapydama graviūras. Kūrė litografijas, liejo akvareles. Paveiksluose vaizdavo Sembos ir Kuršių nerijos gamtą.

1903 m. apsigyveno Rūsiuose (Raušiuose). 1910 m. Sausuvos kaime (vok. Sassau) įkūrė poilsio namus namudininkėms.

Rūsiuose 1942 m. dailininkė mirė ir buvo palaidota.

H. Noiman kūriniai plačiai paplito atvirukuose ir kalendoriuose.

ŠILUTĖJE. Helenos Noiman grafikos darbas.

HELENOS NOIMAN darbai. (Gelehrtenfamilie-koenigsberg.de)

RŪSIAI (Raušiai), kur gyveno dailininkė Helena Noiman 40 metų, iki mirties. (Bildarchiv-ostpreussen.de)

Rašytojas Davidas Lušnaitis

Davidas Lušnaitis (1895-1984).

Rašytojas, žurnalistas Davidas Lušnaitis (Luschnat) gimė Įsrutyje. Jo tėvas Kristijonas Lušnaitis buvo kunigas, Laisvosios evangelikų liuteronų bažnyčios įkūrėjas, lietuvių ir vokiečių kalbomis leidęs bei redagavęs laikraštį "Rytprūsių evangelikų liuteronų bažnyčios žinios".

D. Lušnaitis mokėsi Įsruties gimnazijoje, 1907-1933 m. gyveno Berlyne. Kūrė eiles, romanus, noveles, satyras, groteskus, pasakas etc. Žymiausią savo romaną - "Kelionė į Įsrutį" - parašė 1927 metais. Jame pasakojo apie savo jaunystę.

1933 m. emigravo iš nacistinės Vokietijos, gyveno Prancūzijoje. 1947 m. parašė publicistinę knygą "Rašytojas ir karas", kurioje pasmerkė nacius ir bolševikus.

Apie savo gyvenimą D. Lušnaitis pasakoja: "Nuo 1907 metų aš gyvenau Berlyne, nuo 1933 m. - Prancūzijoje, bet mano gimtasis miestas visada buvo mano širdyje. <...> 1933 m. privalėjau bėgti, kad manęs nesuimtų gestapas. Iš keršto jie konfiskavo visas mano knygas. Mano eilėraščiai ir proza buvo spausdinami tik "Rytų Prūsijos kalendoriuje" ir kai kuriose "Grafe und Unzer" antologijose. Už tai dėkingas savo draugui iš Karaliaučiaus Martinui Bormanui. Jis buvo Karaliaučiaus dramos teatro dramaturgas, jo tėvas buvo pastorius, kaip ir mano. Taip pat noriu įvardyti du savo draugus rašytojus, tokius pat nacionalsocialistų piktadarybių priešininkus, - tai Valteris Harichas ir Hermanas Zudermanas. Mano, kaip politinio bėglio, likimui kol kas to užtenka."

Po karo D. Lušnaitis tapo Paryžiaus žurnalistų sindikato, Londono tarptautinio rašytojų klubo PEN ir Vokiečių rašytojų gynimo sąjungos Ciuriche nariu.

Rašytojo kūriniai: "Amžinybės kristalas" ("Kristall der Ewigkeit", 1926), "Amžinybės sonetas" ("Die Sonette der Ewigkeit", 1928), "Kelionė į Įsrutį" ("Die Reise nach Insterburg", 1927), "Nuotykiai su Dievu" ("Abenteuer um Gott", 1928) "Sielos išėjimas" ("Aufbruch der Seele", 1935), "Rašytojas ir karas" ("Schriftsteller und Krieg", 1947), "Atviras laiškas žmonėms" ("Offener Brief an einen Menschen", 1945), "Žodžio magija" ("Magie des Wortes", 1957) ir kt.

Rašytojas Alfredas Brustas

1891 m. birželio 15 d. Įsrutyje gimė rašytojas Alfredas Brustas (Alfred Brust). Jo tėvai gyveno Katyčiuose. Motina jį pagimdė keliaudama pas savo tėvus į Getingeną. Ten jis ir praleido pirmuosius penkerius savo vaikystės metus.

Pradžios mokyklą Alfredas lankė jau Katyčiuose. Čia jo tėvas turėjo nuosavą viešbutį, parduotuvę ir kavinę.

Tėvas norėjo, kad ir sūnus taptų prekybininku. A. Brustas mokėsi Tilžės gimnazijoje. Jo klasės auklėtojas buvo Vilhelmas Storosta-Vydūnas.

A. Brustas rašė į laikraščius - "Tilsitter Zeitung", "Annaberger Wochenschau", "Berliner Tageblatt", "Stetiner Abendpost", "Zeitgeist", "Weltspiegel".

1914 m. vedė Agnę Mariją, su ja susilaukė aštuonių vaikų. Buvo pašauktas į Rytų frontą. Dirbo karinės spaudos cenzūros skyriuose Kaune, Vilniuje ir Rygoje.

1915-1923 m. gyveno Šilokarčemoje (Šilutėje). Tuo metu parašė savo reikšmingiausias dramas.

1923 m. iš Šilokarčemos persikėlė gyventi į Krantą Kuršių nerijoje. Tais pačiais metais buvo išspausdintas jo trumpų pasakojimų rinkinys.

1926 m. išleistas A. Brusto romanas "Dingusi žemė". 1929 m. rašytojas gavo Kleisto premiją.

1931 m. A. Brustas su šeima persikėlė gyventi į Karaliaučių. Dirbo knygų tyrimo tarnyboje.

1933 m. išleistame eilėraščių rinkinyje "Ich bin" ("Aš esu") A. Brustas pasakoja apie Rusnės, Šilutės, Kuršių nerijos gamtą.

1934 rugsėjo 18 d. A. Brustas, būdamas 43 metų, mirė nuo tuberkuliozės Karaliaučiuje.

Romane "Dingusi žemė", kūriniuose "Juta ir Julia", "Šventiška santuoka" atsispindi rašytojo poetinis įsivaizdavimas apie Rytų Prūsijos gyventojus iki krikščionybės.

Rašytojo kūriniai: "Žaidimai" ("Spiele", 1920 m.), "Autoportretas" ("Selbstbild", 1923 m.), "Dangaus keliai" ("Himmelstrassen", 1923 m.), "Dingusi žemė" ("Die verlorene Erde", 1926 m.), "Condatus" (1927 m.), "Juta ir Julia" ("Juta und Jula", 1928 m.), "Aš esu" ("Ich bin", 1929 m.), "Šventiška santuoka" ("Festliche Ehe", 1930 m.), "Degantis ledas" ("Eisbrand", 1933 m.).

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Mažoji Lietuva

Jau anksčiau esu rašęs, kad 1923 metų Klaipėdos karšto sukilimas yra ta...

Klaipėdos krašto sukilimą minint nuotrauka, foto

Klaipėdos krašto lietuvininkų-šišioniškių ir Karaliaučiaus krašto lietuvininkų-būrų kulinarijos paveldas mažai žinomas, nes...

Klaipėdos krašto lietuvininkų-šišioniškių kulinarijos paveldo bruožai nuotrauka, foto

Revoliucijai atslūgstant ir caro valdžiai pradėjus atsigriebti, iš Didžiosios Lietuvos užplūdo pabėgėlių...

Tautinio pabudimo laikai. "Birutė" ir jos vaidmuo nuotrauka, foto

Lapkričio mėnesį sukako šimtas metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Ką pakeitė...

Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija nuotrauka, foto

Parašus pateikė visi norintys vietos Taryboje nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos miesto rinkimų apygardos komisijos nariai pradeda parašų skaičiavimą. Juos pristatė visi...

KLR dokai dar kurį laiką liks miesto centre nuotrauka, foto

Jūra, Alvydas Butkus šiuo metu vadovauja net trims atskiroms įmonėms: UAB "Klaipėdos laivų...

Senamiesčio grindinys bus pritaikytas neįgaliesiems nuotrauka, foto

Klaipėda, Žadama Klaipėdos senamiestyje esančiose sankryžose "išlyginti" grindinio akmenis, kad neįgaliesiems, mamytėms su...

"Rusnės estakada taps kokybiškesnio gyvenimo simboliu" nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis lankėsi Rusnėje ir apžiūrėjo estakados statybvietę, susipažino su...

Klaipėda, Paskelbta prieš 25 min.

Jūra, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...