Slaptoji lituanistikos biblioteka

Slaptoji lituanistikos biblioteka

Mažosios Lietuvos tyrinėtojo, rašytojo, fotožurnalisto, publicisto, kraštotyrininko Bernardo Aleknavičiaus prašome pavartyti jo paties išleistas knygas ir prisiminti iškilius Mažosios Lietuvos veikėjus. Šiandien praplėsime akiratį, kalbėdami apie Zaunius, Dovą vyresnįjį ir Dovą jaunesnįjį.

- Tėvą ir sūnų Dovus Zaunius Jurgis Zauerveinas palygino: "Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio." Kiek šie žodžiai tinkami prie Nemuno gimusiems ir augusiems abiem Zauniams?

- 1845-aisiais sausio 26 dieną gimęs Mažosios Lietuvos visuomenės ir nacionalinio judėjimo veikėjas, publicistas, bibliofilas Dovas Zaunius (vyresnysis) kaip tikras žmogus-ąžuolas Mažojoje Lietuvoje pirmasis pradėjo kalbėti apie lietuvių tautos bendrą gyvenimą vienoje valstybėje.

D. Zaunius buvo aktyvus pirmosios Mažojoje Lietuvoje tautinės draugijos "Birutė" narys ir net keturis kartus stovėjo prie šios organizacijos vairo, buvo ilgametis draugijos bibliotekininkas.

Biblioteką 1900-aisiais perkėlus į Rokaičius, čia buvo įkurtas Tautinis knygynas (biblioteka), kurio tikslas - kaupti lietuvišką spaudą.

- Kaip Dovui Zauniui pavyko išsaugoti sukauptą knygyną?

- Sudėjus visą Dovo Zauniaus turimą lituanistikos rinkinį, šis knygynas atsidūrė tarp geriausių Tilžės krašte. Kad pašalinės akys neatkreiptų dėmesio į šį lituanistinį turtą, Dovas Zaunius savo namuose Rokaičiuose įrengė knygų slėptuvę.

Ji buvo įterpta tarp dviejų sienų, ir net iki 1944 m. niekas į tą patalpą neatkreipė nė mažiausio dėmesio.

Tiesioginei Dovo Zauniaus palikuonei, lietuvininkų bendrijos "Mažoji Lietuva" seimelio pirmininkei Rūtai Mačiūnienei savo laiku vienai paskutiniųjų teko apsilankyti šioje slaptoje Dovo Zauniaus bibliotekoje.

Tikėtina, jog čia buvo saugojami ir 1900 metų Paryžiaus pasaulinės parodos lietuviški eksponatai.

Deja, visi šie tautos reliktai su visa Zaunių sodyba Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus.

Be vadovavimo "Birutės" draugijai, be Rokaičiuose 1900-1905 m. veikusio Tautinio knygyno ir 1900 metų Paryžiaus pasaulinės parodos organizavimo, Dovas Zaunius 1892-aisiais dar įsteigė ir vadovavo pirmajai Mažojoje Lietuvoje lietuvių politinei organizacijai - Tilžės Pakalnės apskrities lietuvių rinkimų draugijai.

- Ar tiesa, kad jo namai visada buvo atviri Didžiosios Lietuvos lietuviams?

- Nuo 1900 iki 1905 metų Dovas Zaunius buvo "Varpo" leidybos iždininkas. Jo namai visados buvo atviri pabėgusiems nuo caro valdžios persekiojimo. Rokaičiuose pas Zaunius yra gyvenę ir slėpęsi nuo žandarų Andrius Domaševičius, Juozas Bagdonas, Petras Mikolainis ir kiti visuomenės veikėjai.

Didelės šeimos atžalos

- Kaip susiklostė kitų Dovo Zauniaus vaikų likimai?

- Tarp didžiausių Dovo Zauniaus nuopelnų yra ir tai, kad jis su savo moterimi Elžbieta Zauniene sugebėjo išauginti gausią ir lietuviškumui neabejingą šeimą.

Vyriausioji dukra Marta Zauniūtė tapo žinoma visuomenės veikėja, bibliografe.

Ji buvo ne tik tėvo dešinioji ranka šeimos gyvenimo reikaluose, bet ir nepakeičiama jo visuomeninių darbų pagalbininkė.

Kiek primiršta daug metų Klaipėdoje gyvenusi ir dirbusi jauniausia Zaunių dukra gydytoja Gustė (Augustė) Zauniūtė.

- Ar tik ne Vydūnas spektaklyje vaidinusį Dovuką pavadino Dovu Zauniuku?

- Dovas Zaunius jaunesnysis - neabejotino tautiškumo pavyzdys, kaip reikia gyventi ir dirbti savo Tėvynei. Jo visuomeninė tautinė veikla, susijusi su Vydūnu, prasidėjo vaikystėje ir sietina su 1899 metų vasario 12 d., kai Tilžės scenoje buvo pastatytas Vydūno veikalas "Pasiilgimas Veldėtojo".

Apie šio veikalo pastatymą Vydūnas vėliau rašė: vaidino Dainą - E. Jagomastas, Dainienę - Marta Zauniūtė, Martutę - mano sesuo Mariutė, Vaidutį - Kristijonas Didkristis, karius - keli berniukai, kurių vienas buvo Dovas Zauniukas... Taigi nuo septynerių metų Dovas Zaunius - Mažosios Lietuvos lietuvių žadintojas.

Sūnus nenusileido tėvui

- Kaip Dovas jaunesnysis suartėjo su Mažosios Lietuvos tautiškai nusiteikusiais gyventojais?

- Dovas Zaunius jaunesnysis gimė 1892 m. birželio 19 d. Pakalnės apskrityje, Rokaičiuose.

1911 m. baigęs Tilžės gimnaziją, pradėjo studijuoti teisės mokslus Miuncheno universitete. Vėliau studijas tęsė Halės, Berlyno universitetuose, o 1915 metais teisės studijas baigė Karaliaučiaus universitete.

Gavęs teisininko diplomą, buvo pašauktas į karą. Karinę tarnybą Dovas Zaunius ėjo Kaune ir Vilniuje dirbdamas vokiškos pakraipos dienraštyje "Dabartis", skirtame lietuviams. Čia suartėjo su Mažosios Lietuvos tautiškai nusiteikusiais mažlietuviais Jokūbu Stiklioriumi, Bernardu Kuodaičiu, Erdmonu Simonaičiu. 1917 metais įgijęs teisės mokslų daktaro laipsnį, visą savo prasmingą gyvenimą pašventė Lietuvai.

1919 metais Zaunius jaunesnysis dirbo Užsienio reikalų ministerijoje patarėju, laikinuoju reikalų vedėju, Politikos departamento direktoriumi.

- Tada ir prasidėjo jo diplomatinės veiklos kelio pradžia?

- 1920-1923 metų laikotarpiu Dovas Zaunius jaunesnysis buvo įgaliotasis ministras Latvijoje, o nuo 1921 metų - dar ir Estijoje.

1923-1925 metais jis dirbo nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Čekoslovakijoje, nuo 1924-ųjų ir Rumunijoje. Nuo 1925 iki 1927 metų jis - pasiuntinys Šveicarijoje ir nuolatinis Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje.

Vėliau Dovas Zaunius dirbo Užsienio reikalų ministerijoje: nuo 1927 metų - Teisės, administracijos ir ekonomikos departamento direktoriumi, o nuo 1928-ųjų - generaliniu sekretoriumi, kartu ir pasiuntiniu Čekoslovakijoje.

- Tikriausiai jam nebuvo lengva vadovauti Lietuvos užsienio reikalų ministerijai?

- 1929-1934 metais Juozo Tūbelio penkioliktajame ministrų kabinete Dovas Zaunius buvo užsienio reikalų ministras, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame Hagos teisme dėl Lietuvos ir Lenkijos santykių bei Lietuvos ir Vokietijos konflikto Klaipėdos klausimu.

Abu šiuos ginčus, vadovaujant Dovui Zauniui, laimėjo Lietuva.

1934-1936 m. Dovas Zaunius dirbo Valstybės taryboje.

Nuo 1936 m. D. Zaunius - Lietuvos banko valdybos direktorius, valiutų komisijos pirmininkas. Jis aktyviai dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos, Vilniui vaduoti sąjungos bei Skautų organizacijos veikloje. Buvo apdovanotas keliais Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ordinais.

Kilnių Zaunių giminės darbų dėka Lietuvai išaušo "Aušra", suskambo "Varpas", todėl ir šių visuomenės ir politikos veikėjų pamiršti negalima. Jų vardai bent jau Klaipėdoje turėtų būti prasmingai  įamžinti ir žinomi plačiajai miesto visuomenei.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder