2019 m. kovo 25 d. 06:05 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva

Klaipėdos krašto lietuvininkų-šišioniškių kulinarijos paveldo bruožai

(9)

2019-01-27, 14:01

Vincentas SAKAS

Klaipėdos krašto lietuvininkų-šišioniškių kulinarijos paveldo bruožai nuotrauka, foto

Žuvies turgus.

© Nuotraukos iš autoriaus archyvo

Klaipėdos krašto lietuvininkų-šišioniškių ir Karaliaučiaus krašto lietuvininkų-būrų kulinarijos paveldas mažai žinomas, nes komunistinės Rusijos imperijos okupacijos laikais (nei tarybinių, nei sovietinių laikų niekada nėra buvę - jais dangstosi buvę komunistinės Rusijos imperijos kolaborantai) buvo draudžiama domėtis bei tirti Klaipėdos ir Karaliaučiaus krašto istoriją, gyvenimą, vietos gyventojų - čiabuvių (autochtonų) buitį, juolab mitybą.

Tęsinys. Pradžia 2019 01 12

Maitinimo įmonių buvo ir uoste

Žuvies turgaus lankytojai ir prekiautojai taip pat turėjo galimybę rinktis - apsilankyti čia pat stovėjusiose karčemose "Zur goldenen Ancker" (liet. "Prie auksinio inkaro") arba "Krug auf der Heide" (liet. "Šilokarčema").

Pasistiprinti buvo galima netgi Šilutės uoste.

Viena jauniausių Šilutėje veikusių irkluotojų draugija uosto pusiasalyje turėjo klubo pastatą, kuriame klubo nariai mėgo atsipalaiduoti, pasilinksminti, smagiai pašokti.

Prisimenu, kaip 1946 metais, tame gražiame pastate buvo išlikęs biliardo stalas bei maža kelių patiekalų arbatinė.

Rankiniai kavos pupelių malūnėliai.

Rotondos tipo medinis gražiais ir spalvotais briedžių drožiniais išpuoštas pastatas buvo apšildomas, tad net po karo pabūti rotondoje buvo kiekvieno atkakėlio šilutiškio garbės reikalas.

Tiesa, kai 1947 metais Šilutės vienuolyne buvo įkurti istrebiteliai (istrebitelnije voiska protiv litovskogo nacionalističeskogo podpolja), jie rotondą nugriovė, kad čia nesirinktų žmonės, o biliardą persinešė į savo garnizono patalpas vienuolyne.

Aš, kaip senas šilutiškis, gerai prisimenu, kad mano senelis mokė mane mušti lazdą milijardo kamuolius...

Prašmatnios vaišės H. Šojaus dvare

Mažai iki šiol žinoma apie minėtose maitinimo vietose siūlytų patiekalų asortimentą. Iškilmingesnių pietų pavyzdžiu galėtų pasitarnauti išlikęs 1911 m. Hugo Šojaus Šilutės dvare surengtų Mėmelio provincijos administratorių šventinių pietų meniu: Windsor sriuba, Jorkšyro nugarinė su garnyru, karštas omaras su pikantišku padažu, keptas fazanas, šparagai su olandišku padažu, varškėčiai su agrastų kompotu bei vaniliniai ledai su šiltomis vaisių sultimis...

 "Bahnhofs Hotel" (liet. "Stoties viešbutis).

Apžvelkime keletą valgių, kuriuos gamino Hugo Šojaus kulinarai vien tik iš žuvies:

Žuvies sriuba su skrudintais miško grybais ir porais (Fischsuppe mit Pilzen).

Kepta lašišos filė su pakepintomis slyvomis ir daržovių kubeliais.

Britvone vyne su česnakais ir daržovėmis keptas šamas kiaulienos šoninės apvalkale.

Baltu vynu garintas sterkas su lašišų ikrais ir peletrūnų padažu.

Menkės filė, apkepta grietine ir morkomis - sekmadieninis patiekalas.

Kaffee getranke

Mažojoje Lietuvoje Klaipėdos krašte ir Karaliaučiaus srityje nuo XVIII amžiaus buvo įsigalėjęs ir iki karo išsilaikė 16-tos valandos kavos gėrimas (Kaffee Getränke).

Nesvarbu, kur būdavo žmogus, ką bedarydavo, tą valandą būtinai sėsdavo gerti kavos. Miestuose ir miesteliuose, kaimuose ir vienkiemiuose 4-tą (16) valandą po pietų visi sutartinai sėsdavosi prie stalo gerti kavos.

Kiekviena šeima turėjo savo namuose kavos pupelių skrudinimo indą, rankinį kavos pupelių malimo malūnėlį, puodą kavai virti, kavinuką ir kavai puodukus.

Prie kavos duodavo kasdienių kietų kavoje mirkomų tešlainių, trupininį pyragą - štroizelį, šventadieniais - minkštų purių meduolių, arba bandelių su cinamonu.

Yra išlikę Mažosios Lietuvos pirmojo pasaulinio karo kareivių laiškai namiškiams, kurie su nostalgija aprašo Kaffee Getränke, kai prie kavos puoduko susirinkdavo visa šeima ir jie, mirkydami kietuosius tešlainius kavoje, ją gurkšnodavo mėgaudamiesi ir įstabiu kietųjų kavoje mirkomų tešlainių skoniu, ir svaiginančiu šviežiai sumaltos bei ką tik pagamintos kavos pupelių skoniu bei kvapu.

Kaffee Getränke

Jie aprašo karo laukų šleikščia erzackavą ir kareiviškus tešlainius - galetus, kurių net ir išmirkius vandenyje sunkiai galima įkasti...

1921 m. Klaipėdos (Mėmelio) krašto Dumpių kaimo lietuvininkų-šišioniškių Milkeraičių šeimos Kaffee Getränke

Suprantama, Antrojo pasaulinio karo metu daugelis lietuvininkų šišioniškių pasitraukė į Vokietiją, o likusieji buvo rusų okupantų nužudyti arba geriausiu atveju ištremti į Sibirą.

Į jų vietą atsikraustė kolonistai. Ir nepaisant į visus rusų okupantų plėšimų ir niokojimų, Šilutės evangelikų kirchėje koridoriuje abipus pagrindinių durų išliko Pirmajame pasauliniame kare žuvusių Klaipėdos krašto lietuvininkų - šišioniškių vardai ir pavardės...

Paskaitykite - vien lietuviai...

...Šiandien šių gražių kavos gėrimo tradicijų neliko, niekas net nežino, kad jos tokios buvo, tik Klaipėdos ir Šilutės muziejuose dar galima pamatyti unikalius kavos pupelių skrudinimo, malimo ir gėrimo indus, kurių paskirties nežino atkakėliai istorikai ir tautotyrininkai iš varganos Didžiosios Lietuvos...

Esu įsitikinęs, kad jei sumanūs kavos prekeiviai atgaivintų tokius kavos gėrimo festivalius Šilutėje, Priekulėje arba Pagėgiuose, galų gale Klaipėdoje, Drevernoje, Kintuose, Rusnėje su visomis senosiomis kavos gamybos ir gėrimo ceremonijomis, Mažosios Lietuvos kietaisiais kavoje mirkomais tešlainiais ir išskirtinio skonio štroizeliais, tai šis renginys, galėtų išgarsėti pasaulyje kaip Milano arba Pietų Amerikos kavos festivaliai.

Beje, mūsų dienų, t.y. 21 amžiaus tautotyrininkai, kurių nei tėvai, nei protėviai niekada nėra gyvenę Mėmelio (Klaipėdos) ir Karaliaučiaus kraštuose, sutartinai "įsitikinę" tvirtina, kad Klaipėdos krašto gyventojai lietuvininkai-šišioniškiai, Karaliaučiaus krašto lietuvininkai-būrai, kionigslenderiai, mėmelenderiai ir vokiečiai, lyg kokie Didžiosios Lietuvos nusigyvenę bajorai gėrė cikorijų, gilių, grūdų, kiaulpienių arba morkų "kavą"?...

Tie "mokslininkai", kilę iš gūdaus Lietuvos kaimo, net nesupranta, kad Rusijos okupuota Didžioji Lietuva ir ypač Žemaitija buvo niekingai atsilikusi provincija, o jos gyventojai lietuviai buvo baudžiauninkai, kurie net svajonėse negalėjo įsivaizduoti kavos ar arbatos gėrimo.

Šiuolaikiniai etnologai neturi žinių, kad Mėmelis garsėjo neskrudintų kavos pupelių uostu ir kavos pupelių sandėliais, todėl ir kavos čia būdavo galima gauti pigiau negu kitose kraštuose. Tad beveik kiekvieno vietos gyventojo namuose buvo tikrų kavos pupelių skrudintuvai ir kavos pupelių malūnėliai...

Čia būtina paminėti, kad Mėmelio (Klaipėdos) krašte, ypač mažuose gyvenvietėse niekas štrūdelių nekepė. Štrūdeliai buvo Kionigsbergo krašto Austrijos ir Vokietijos populiarūs kepiniai.

(Bus daugiau)

Žymos: šišioniškiai

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

ezys

2019-01-28   15:49

IP: 86.100.122.112

>>>Zinau
ne labai dideles, o didesnes nei Zemaitijoje, nes jei Klaipedos Kraste dideles, tai New Yorke tada kokios? O gal manot, kad Vokietijos Imperijos tolimiausiame uzkampyje zmones uzdirbo kaip Berlyne? :) Bet ir Berlyne XIX a. pabaigoje tikrai suabejociau, kad kiekvienuose namuose buvo kasdiena geriama kava ;)
Tai, kad Mazojoje Lietuvoje pragyvenimo lygis buvo didesnis nei Didziojoje, nereiskia, kad cia VISI zmones lasisomis, ersketais ir zasu kepenelemis maitinosi ;)

žinau

2019-01-28   13:33

IP: 78.57.247.160

kad kiekvieno samdinio Žemaitijoje svajonė buvo parsisamdyti dirbti Mažojoje Lietuvoje.Ten algos buvo labai didelės

2019-01-28   13:00

IP: 110.39.128.234

Per mėnesį dirbau daugiau nei 7 tūkst. JAV dolerių, dirbdamas ne visą darbo dieną. Aš nuolat klausiau kitų žmonių, sakydamas, kiek pinigų jie gali padaryti internete, todėl nusprendžiau į jį žiūrėti. Na, tai buvo tiesa ir visiškai pakeitė mano gyvenimą.

prasidėjo=======>>> WebJob33.Com

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Mažoji Lietuva

Joks žmogus nėra atskiras vienišas padaras. Daug siūlių ir saitų sieja jį...

Apie astronomą, neliečiant astronomijos nuotrauka, foto

Vokiečių laikais Šyšos upė nuo Atmatos atšakos iki Šilutės (Heidekrugo) buvo kasmet...

Klaipėdos krašto potvynių sutramdymas nuotrauka, foto

Klaipėdos krašte po karo neliko vietinių čiabuvių, senbuvių gyventojų (išskyrus vieną kitą),...

Klaipėdos krašto potvynių sutramdymas nuotrauka, foto

Pradžioje "Birutė" buvo spausdinama gotiškomis raidėmis, bet jau pirmajame jos numeryje Bajoraičio...

Mažosios Lietuvos periodinė spauda nuotrauka, foto

Lietuvoje pastebėti pirmieji gandrai nuotrauka, foto

Lietuva, Artėjant Gandro dienai, kuri minima pirmadienį, Liaudies buities muziejus pakvietė prisiminti...

Kodėl klaipėdiečiai A.Hitlerį sutiko su džiaugsmu? nuotrauka, foto

Klaipėdos istorija, Lygiai prieš 80 metų – 1939 m. kovo 23 d. - į...

Kitokia pažintis su Berlynu: nuo apleistų CŽV pastatų iki linksmybių šimtamečiame šokių klube nuotrauka, foto

Kelionės, Planuodami atostogas ar trumpas išvykas svetur, dažniausiai renkamės turistų patikrintas, populiariąsias kelionių...

Sužinokite, kas laukia: savaitės astrologinė prognozė nuotrauka, foto

Įvairybės, Astrologinė prognozė kitai savaitei, kovo 25-31 dienoms. Horoskopą parengė Sidonija Kulikauskienė. AVINAS...

Lietuva, Paskelbta prieš 10 val.

Klaipėdos istorija, Paskelbta prieš 11 val.

Įvairybės, Paskelbta prieš 12 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...