Klaipėdos krašto gubernatoriai

Pagrindinis teisės aktas, reglamentavęs krašto gubernatoriaus statusą, buvo Klaipėdos krašto statutas.

Tarpukario tarptautinės teisės specialistas J. Robinzonas kėlė klausimą, ar Klaipėdos krašto gubernatorius buvo vietos valdžios atstovas, ar centrinės valdžios atstovas.

Toks klausimas buvo logiškas, nes gubernatorius, būdamas centrinės valdžios atstovas, turėjo įgaliojimų autonominių organų atžvilgiu - Krašto Seimelio ir Direktorijos.

Taigi, iš šių laikų perspektyvos krašto gubernatorius buvo centrinės valdžios atstovas, t. y. valstybinio lygmens viešojo administravimo subjektas, nes jį skyrė Respublikos prezidentas.Tačiau gubernatorius buvo ir toks pareigūnas, kuris savo įgaliojimais priminė krašto vadovo vaidmenį.

Pavyzdžiui, jis skelbdavo krašto Seimelio priimtus įstatymus, disponavo veto teise įstatymams (šia veto teise krašto gubernatoriai buvo pasinaudoję per 60 kartų).

Gubernatoriai skelbdavo Seimelio rinkimų dieną, pratęsdavo rinkimus arba nukeldavo, sukviesdavo naują Seimelį į pirmą posėdį, šaukdavo eilinius ir neeilinius posėdžius.

Maža to, pagal krašto Seimelio darbo tvarką, gubernatorius galėjo paleisti Seimelį.

Taip atsitiko keletą kartų. Pagrindinė priežastis buvo krašto vykdomosios vadžios, t. y. Direktorijos formavimo problema.

Krašto Direktorijos atžvilgiu gubernatorius atliko ypač svarbų vaidmenį - jis iš krašto gyventojų turėjo skirti Direktorijos pirmininką, t. y. krašto vykdomosios valdžios vadovą.

Čia kildavo nemažai problemų, nes gubernatoriai stengėsi Direktorijos pirmininkais skirti Lietuvos politikai palankius asmenis.

Nors formaliai nebuvo reikalaujama Seimelio sutikimo dėl kandidato į Direktorijos pirmininkus, visgi Lietuva turėjo pasižadėti Tautų Sąjungai, kad gubernatorius privalės Direktorijos pirmininko kandidatūrą derinti su Seimelio daugumos nuomone, tuo labiau kad šis turėjo pritarti arba nepritarti Direktorijos veiklos programai (deklaracijai), taip išreikšdamas ja pasitikėjimą ar nepasitikėjimą.

Taigi, kartais Direktorijos formavimas užtrukdavo ir toks laikotarpis dažniausiai tuometėje spaudoje buvo vadinamas "Direktorijos kriziu".

Gal dėl to ir taip dažnai keisdavosi Direktorijos pirmininkai ( iš viso nuo 1923 m. iki 1939 jų būta 16).

Pagal Klaipėdos krašto statutą, Direktorija galėjo būti atstatydinta, jei Seimelis pareikš ja nepasitikėjimą. Statute nėra nė žodžio apie atvejį, kai gubernatorius praranda pasitikėjimą Direktorija.

Šį klausimą plėtojo vienas iš krašto gubernatorių Antanas Merkys.

Savo raštuose centrinės valdžios institucijoms jis akcentuodavo: "Kas turi teisę skirti, tas turi teisę atšaukti.

Ergo, gubernatorius, ginant Klaipėdos Krašto Statuto 17 str. turi direktorijos pirmininko atšaukimo teisę<...>."

Vėliau šis klausimas persikėlė į Hagos tribunolą, kai 1932 m. balandžio 11 d. Jo Britaniškos Didybės Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, Prancūzijos Respublikos, Jo Didybės Italijos Karaliaus ir Jo Didybės Japonijos Imperatoriaus Vyriausybės iškėlė bylą prieš Lietuvos Respubliką dėl nuomonių skirtumo, susijusio su krašto Direktorijos pirmininko skyrimo ir Seimelio paleidimo suderinamumu su krašto Statutu.

Taigi, gubernatoriaus vaidmuo nebuvo paprastas.

Viena vertus, jis buvo centrinės valdžios atstovas, kita vertus - pareigūnas, turintis įgaliojimų vietos valdžiai. Gubernatoriaus gyvenimas nebuvo paprastas ir tuo, kad jis nebuvo skirtas iš vietos žmonių (tik vienas iš devynių gubernatorių buvo vietos kilimo).

Tai reiškė, kad, norint įgyvendinti gubernatoriui keliamas užduotis, jis turėjo "užsitarnauti" autoritetą vietinių žmonių akyse, nuolatos ieškoti sutarimo su autonominės valdžios bei centrinės valdžios atstovais.

O tai ne visada pavykdavo. Taigi, gubernatoriui tekdavo ir įstatymus vetuoti, ir Seimelį paleisti, ir atstatydinti Direktorijos pirmininką.

O tokie veiksmai sukeldavo nepasitenkinimą ir tarptautinėje arenoje.

Autorė Ieva DEVIATNIKOVAITĖ yra Mykolo Romerio universiteto docentė

Daugiau apie Krašto gubernatorių įgaliojimus skaitykite I. Deviatnikovaitės straipsnyje "Klaipėdos krašto valdymas: gubernatorus" "Logos" žurnale, 2018, Nr. 95: http://www.litlogos.eu/L95.html