2021 m. sausio 16 d. 07:14 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuvos naujienos

Lietuvos naujienos

Vėlinių žvakelės degsime ir mirusiems kaimams

(1)

2013-11-01, 08:52

Monika BURVYTĖ, Respublika.lt

Vėlinių žvakelės degsime ir mirusiems kaimams nuotrauka, foto

Apie Kopgalio kaimą primins ne tik senosios kapinaitės, bet ir ruošiamas atstatyti pats kaimas.

© Redakcijos archyvo nuotr.

Reklama

Dingę, emigracijos paliesti, apleisti, kolektyvizuoti, mirę kaimai, kuriuose kadaise pulsavo gyvenimas, apie save primena sulaukėjusiomis obelimis, peraugusiomis tujomis, serbentų krūmais ar vietomis kyšančiomis pamatų nuolaužomis. Tad per Vėlines žvakelės degamos ne tik mirusius artimuosius, bet ir išnykusius kaimus atminti.

Kaimai nyko dėl įvairių priežasčių, vienus sodiečius ištrėmė į Sibirą, kitus nukėlė melioracija, trečius varu suvarė į kolūkių gyvenvietes, kas išmirė, kas išsikėlė į miestus arba emigravo - taip iš žemėlapių dingo šimtai kaimų.

Kaimas nudardėjo į Sibirą

Vienas tokių, jau seniai iš Lietuvos žemėlapių išnykusių kaimų - Pakutuvėnai. Apie jį mena senos kapinaitės, likusi medinė koplyčia, Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, į kurią per religines šventes, atlaidus suplūsta kone visa Lietuva.

Kadaise klegėjęs vaikų juokas iš Pakutuvėnų dingo per vieną dieną. Į tremtį išvežė kone visą kaimą. Kas spėjo, pabėgo, kas išgyveno, tas grįžo į apleistus namus, bet galų gale senoliams išmirus, vaikai urbanizavosi ar emigravo Lietuvos ekonomikos nustekenti. Jolantos Klietkutės tinklaraštyje rašoma, kad apie 1940-uosius Pakutuvėnų kaime gyveno 50 šeimų, tai yra apie 300 žmonių, kartu su vietiniais gyventojais ir pas juos tarnaujančiais darbininkais.

Gyveno daugiausia ūkininkų šeimos, mažažemių buvo labai nedaug, todėl prasidėjus didiesiems 1948-49 metų trėmimams, kaime liko mažai gyventojų. Į Sibirą buvo ištremta 16 šeimų. Jų dar labiau sumažėjo per kolektyvizaciją ir visuotinį melioracijos vajų. Liko tik vieniša bažnyčia su koplyčia kapinaitėse.

„Pakutuvėnai visiškai neišnyko, nes kelios senosios trobos tebestovi ir jose tebegyvena žmonės. Kiek klausinėjau žmonių - pagrindas buvo tremtys. Kadangi dauguma buvo pasiturintys ūkininkai, beveik visi buvo įtraukti į tremiamųjų sąrašus. Vienus ištrėmė, kiti slapstėsi pas gimines aplinkiniuose miesteliuose. Taip kaimas ištuštėjo. Po trėmimų buvo užvežta naujų žmonių, kurie tas trobas nugyveno ir kėlėsi gyventi kitur. Senieji išmirė, jaunimas išvažinėjo po miestus mokytis ir ten susikūrė savo gyvenimus. Tik vienetai sugrįžo“, - pasakojo Jolanta.

Reklama

Sunkesni laikai kaimą užklupo pokariu, kai masinė kolektyvizacija ir kolūkių steigimas griovė visus Lietuvos kaimus iš pagrindų, sumaišant su pamatais ir raunant net medžių šaknis.

Šv. Paduviečio bažnyčia buvo pastatyta tik 1943-iaisiais. Iki šiol sunku suprasti, kaip buvo įmanoma 1941-1943 metais pastatyti bažnyčią. Visa Europa skendėjo karo ugnyje, o Lietuvoje tuo metu jau buvo pasireiškusi aktyvi sovietinimo banga.

„Kadangi tarybų valdžia buvo nusistačiusi prieš tikėjimą - net kelias, vedantis į bažnyčią, buvo užartas. Paskutinis tuštėjimo metas buvo melioracija, kai buvo masiškai griaunamos senos trobos, vienkiemiai, o išlikę jų gyventojai priverstinai perkeliami į „kolchozus“ (kolūkius). Tokiu būdu dalis Pakutuvėnų gyventojų atsidūrė Aleksandravo kaime“, - atskleidė Jolanta.

Trokšta atstatyti

O Lietuvos uostamiestis nesiskundžia išnykusiais kaimais. Bet ne todėl, kad tokių nebūtų, o todėl, kad ėmėsi juos atstatyti. Tiesa, ne visus, tačiau vienas kaimas turėtų atgyti dar šiame dešimtmetyje.

Lietuvos jūrų muziejus užsimojo padaryti tai, ko apskritai Lietuvoje dar nėra buvę: atkurti visą išnykusį XIX-XX amžiuje gyvavusį Kopgalio kaimą, kuris buvo ir pirmoji poilsiavietė Kuršių nerijoje.

Tiesa, atkuriamas kaimas nebus muziejus ar parodantis, kaip seniau gyveno žmonės. Kadangi jis yra visai šalia Jūrų muziejaus, ketinama jame apgyvendinti būsimus delfinų terapijos centro lankytojus.

Reklama

Kopgalio kaimo atkūrimas būtų viena iš milžiniško, jau kelintus metus vykdomo Jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo komplekso projekto dalių.

Kopgalio kaimas buvo dvilypis: vienoje jo dalyje gyveno žvejai, kitoje - apgyvendinimo paslaugų teikėjai. Čia net restoranas buvo, kavinių. Kopgalyje XIX amžiaus pabaigoje galėjo būti apie 30 pastatų, gyventi apie 100 žmonių, tad maždaug tiek statinių ir gali būti atkurta.

Lietuvos jūrų muziejaus atstovė Nika Puteikienė pasakojo, jog kol kas žengiami tik pirmieji žingsniai, mat dar atlikti tik archeologiniai kasinėjimai.

„Šis kaimas čia radosi maždaug prieš 150 metų. Kaip tik šiemet čia lankėsi viena moteris, gyvenanti Vokietijoje. Ji išeivė iš Lietuvos, pasitraukusi per vokiečių okupaciją. Pasirodo, ji gyvenusi šiame kaime, pastate, kur dabar yra Jūrų muziejaus administracinis pastatas“, - pasakojo N.Puteikienė.

Kopgalio kaimas nebuvo užmirštas ir istoriko Dainiaus Elerto, kuris apie „mirusį“ kaimą ir jo raidą išleido knygą. Joje rašoma, jog Kopgalį 1944-aisiais apleido paskutiniai gyventojai, kurie pasitraukė į Vokietiją. Senieji Kopgališkiai į kaimą taip ir nesugrįžo, o pastatai buvo nugyventi naujakurių.

Įkūrė atminimo parką

Pasvalio rajone esančio Deglėnų kaimo bendruomenė prieš kelerius metus atidarė pirmą šalyje išnykusių kaimų atminimo parką. Iš žemėlapių dingo net septyni šių apylinkių kaimai.

Reklama

Būdininkus, Mickaičius, Šermukšnius, Jusėnus, Pagirnupius ir Daukučius ateinančioms kartoms primena įkurtame parke pastatytos ąžuolinės skulptūros ir jose įrėžti kaimų pavadinimai.

Centrinis koplytstulpis, skirtas nuo žemės nuvarytam artojui. Jo autorius - skulptorius iš Prienų Algimantas Sakalauskas. Šis koplytstulpis simbolizuoja visų išnykusių kaimų žmonių skausmą, kai reikėjo skirtis su žeme ir nuosavomis sodybomis. „Išskridę paukščiai“, - Sereikonių kaime gyvenančio skulptoriaus Kęstučio Krasausko medžio kūrinys, skirtas Jusėnų kaimui. Skulptūroje pavaizduoti paukščiai, kryžius ir saulutė reiškia žmogaus gimimą, gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2017-06-06   15:27

IP: 78.60.167.246

1890-01-20 Voivoriškėse gimė... minima Tverų RKB gimimų knygoje,
1895-10-04 Vaiboriškėse mirė ... Tai minima Tverų RKB mirimų knygoje, rusų kalba(в Войворишках, Вайборишках).
Kur tas kaimas panašiu pavadinimu galėjo būti?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuvos naujienos

Atviras laiškas, skirtas Klaipėdos miesto merui ir tarybos nariams. 

Atviras laiškas: Nestabdykime Girulių draustinio steigimo! nuotrauka, foto

Vadovaudamasis Seimo Statutu, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas kreipėsi į Seimo...

„R.Karbauskio melagystes apskundžiau Seimo etikos sargams“ nuotrauka, foto

Ilgos eilės vykstantiems į Karaliaučių – ne vienintelis iššūkis, su kuriuo teks...

Nemokamų vizų į Karaliaučių tikrovė nuotrauka, foto

Valstybinės reikšmės keliuose bus išjungti 139 „inkilais“ vadinami greičio matuokliai

Keliuose bus išjungti 139 greičio matuokliai nuotrauka, foto

Šeštadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, Dangaus kūnai:

Paskelbti „Klaipėdos miesto sporto apdovanojimai 2020“ nugalėtojai nuotrauka, foto

Sportas, Penktadienio vakarą Klaipėdos sporto bendruomenė sužinojo, kas tapo „Klaipėdos miesto sporto apdovanojimai...

Virš Baltijos jūros formuojasi ypatingas reiškinys nuotrauka, foto

Lietuva, Jei šiuo metu įsijungtumėte palydovinius vaizdus, pamatytumėte, kad virš mūsų Baltijos...

Ne vien druska kalta, kad žvėrys bėga į kelią nuotrauka, foto

Lietuva, Lietuvoje padažnėjus atvejų, kai tamsiuoju paros metu laukiniai gyvūnai iššoka...

Įvairybės, Paskelbta prieš 44 min.

Lietuva, Paskelbta prieš 12 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 12 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...