Kitą savaitę po Seimo antrojo rinkimų turo, spalio 30-ąją, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), bus atšauktas vasaros laikas. Jis nuo 2003-iųjų mūsų šalyje kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda atgal.
Pernai vasaros laikas buvo atšauktas spalio 25-ąją.
Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį trečią valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda į priekį. Toks Vyriausybės nutarimas buvo priimtas atsižvelgus į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų.
Artėjant žiemai kasmet atšaukti vasaros laiką rekomenduoja Europos Komisijos (EK) direktyva. Direktyva dėl vasaros ir žiemos laikų priimta dar 2001 metais siekiant sklandaus ES vidaus rinkos, ypač transporto, ryšių, pramonės sektorių, veikimo. EK ataskaitoje daroma išvada, kad taikant vasaros laiką sukuriamos palankesnės sąlygos ne tik bendros vidaus rinkos veikimui, bet ir poilsiui, labiau taupoma energija, o poveikis žmonėms nėra labai juntamas.
Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvedinėti dar sovietmečiu, 1981 metais. Atkūrus nepriklausomybę šios taisyklės taikymas išliko iki 1999 metų rudens, kai ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė. Tačiau 2003-iųjų pavasarį Ministrų kabinetas, vadovaujamas Algirdo Brazausko, sugrąžino vasaros laiko įvedimą. Buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos (ES), į kurią tuomet rengėsi stoti Lietuva, rekomendacijas.
Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima "pailginti" dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin). Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą