Siūlo išrinkti Lietuvos šimtmečio augalą

Siūlo išrinkti Lietuvos šimtmečio augalą

Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sodas kviečia visus tautiečius prisidėti prie iniciatyvos ir minint mūsų šalies valstybingumo 100-metį išrinkti jam dedikuotą augalą.

Tokį pat garbingą jubiliejų šiemet švenčianti Latvija jau paskelbė savąjį 100-mečio augalą. Juo išrinktas lipikas, augantis natūraliose pievose. „Ir mes galime simboliškai išrinkti savo valstybės 100-mečio augalą, todėl iki kovo 11-osios lauksime įvairiausių pasiūlymų, paremtų motyvuotais argumentais. Vėliau Botanikos sode pasėsime į populiariausiųjų dešimtuką patekusius augalus, kad juos būtų galima apžiūrėti. Tuomet paskelbsime balsavimą dėl to vienintelio. Siūlyti galima tiek laukinius, tiek kultūrinius augalus. Svarbu, kad jie būtų susiję su mūsų etnokultūra, lietuviškomis tradicijomis, istorija“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo KU Botanikos sodo direktorė dr. Asta Klimienė. Žmonės jau įsitraukė į šią iniciatyvą – siūlomas ir linas, ir rugys, ir rūta, ir šermukšnis, ir diemedis, ir kūpolis.

Skatina susimąstyti

Latvija paskelbė nepriklausomybę 1918 metų lapkričio 18-ąją, todėl šie metai jai, kaip ir Lietuvai, ypač svarbūs. Kaimynės valstybės Botanikų draugija neseniai pranešė, kad šimtmečio augalu išrinktas lipikas. Šie pievose augantys kibūs augalai dažni ir Lietuvoje, bet latviams jie turi ypatingą prasmę: naudojami medicinos tikslais, minimi liaudies dainose, yra neatsiejami Joninių vainikų atributai. Be to, latviškai lipikai vadinami „madara“, o tai – moteriškas pavadinimas (skaičiuojama, kad kaimynėje valstybėje per 5 tūkst. moterų turi Madaros vardą).

Šį mėnesį ir KU Botanikos sodas nusprendė pasiūlyti išrinkti Lietuvos šimtmečio augalą. „Prie iniciatyvos prisideda Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacija, palaikyti sumanymą kviesime ir Aplinkos ministeriją. Mano manymu, galvodami apie šimtmečio augalą nejučia susimąstome ir apie tautą, savo identitetą“, – svarstė A. Klimienė. Ji pridūrė, kad jau sulaukta gana įdomių pasiūlymų. Pavyzdžiui, tarp galimų šimtmečio augalų įvardijamas sėjamasis linas, susijęs su mūsų etnokultūra, tradicijomis, amatais, kulinarija, dainomis nuo baltų genčių iki naujųjų laikų. Tarpukariu šie augalai buvo itin svarbūs nacionalinei pramonei, o dabar lininiai audiniai yra vienas Lietuvos prekės ženklų pasaulyje.

„Tai dėmesio vertas pasiūlymas, nes laukuose linų beveik nebematome. Daugelis vaikų turbūt nė nežino, kaip jie atrodo. Šį augalą pasiūlęs žmogus pažymi, kad linas tarsi ragintų atsigręžti į prarastas ar dabar jau mažai puoselėjamas vertybes. O ir pats lino kelias iki suverptų siūlų jį merkiant, mindant, šukuojant tarsi primena mūsų tautos istoriją, kurioje esama daug kančios. Taigi žmonės, žvelgdami į augalą, bando tapatinti jį su Lietuva, prisimena jos kelią į nepriklausomybę“, – kalbėjo KU Botanikos sodo vadovė.

Nuo rugio iki dilgėlės

Klaipėdos etninės kultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė, paprašyta įvardyti šimtmečio augalą, paminėjo rugį. „Jis labai susijęs ir su mūsų tautosaka, ir su istorija, ir su dabartimi. Vien ruginės duonos reikšmė lietuviams – milžiniška. Pažvelkite, kokios lauktuvės iš Lietuvos yra geidžiamiausios pasaulyje? Ruginė duona!“ – pabrėžė N. Sliužinskienė. KU Botanikos sodo iniciatyvą ji pavadino verta dėmesio, nes iš pirmo žvilgsnio paprasta akcija ragina žvelgti plačiau. „Skatina pagalvoti apie mus pačius, kuo esame panašūs į tam tikrus augalus. Negalima nutylėti ir fakto, kad šiuolaikiniai žmonės neretai nebeatskirtų rugių nuo kviečių ar miežių. O ir tų rugių dabar auginama labai nedaug, sėjami kvietrugiai. Tai irgi susiję su mūsų integracija į pasaulį, poreikį išsaugoti tautines vertybes“, – dėstė ji.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas botanikas Almantas Kulbis „Lietuvos žinioms“ paminėjo dilgėles. „Renkant 100-mečio augalą derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jis turėtų būti laukinis, visiems gerai pažįstamas ir lengvai randamas. Lietuvoje augančios dilgėlės susijusios su tautiniu paveldu. Šie pluoštiniai augalai buvo naudojami šimtmečiais, dar prieš pasirodant mūsų kraštuose sėjamosioms kanapėms. Be to, jie yra ir maistiniai, vaistiniai. Dilgėles reikėtų vertinti teigiamai, o ne kaip piktžoles, skausmą sukeliančias žoles. Tą patį pasakyčiau ir apie žmonių požiūrį į savo valstybę, į vienas kitą. Minėdami šimtmetį žvelkime į tai teigiamu aspektu“, – pasidalijo idėja A. Kulbis.

KU Botanikos sodas kviečia tautiečius siūlyti savo šimtmečio augalus. „Tai galima daryti mūsų paskyroje feisbuke, galima skambinti arba apsilankyti Botanikos sodo administracijoje, rašyti laiškus elektroniniu paštu [email protected]. Iš dešimties atrinktų populiariausiųjų šimtmečio augalą rinksime viešai. Balsavimo rezultatus lems visuomenės simpatijos. Nugalėtoją paskelbsime per Jonines, tada kreipsimės į valstybės institucijas, nevyriausybines organizacijas ir siūlysime naudoti šį augalą kaip vieną valstybingumo šimtmečio akcentų“, – teigė KU Botanikos sodo direktorė A. Klimienė.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder