Seimas sprendžia dėl Mindaugo Basčio likimo

Seimas sprendžia, ar už nuslėptus ryšius su buvusiu KGB darbuotoju panaikinti parlamentaro Mindaugo Basčio mandatą.

Kad per apkaltą Seimo narys būtų pašalintas iš Seimo, už tai slapta turi balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai.

Antradienį Seimas svarstė apkaltos procedūrą prieš M. Bastį. Kalbėdamas Seime jo advokatas Juozas Gaudutis pažymėjo, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnams užteko žodinio Seimo nario atsakymo, kad jis pažįsta buvusį KGB darbuotoją Piotrą Vojeiką ir daugiau nebuvo atliekamas joks tyrimas.

„Mindaugas Bastys, atsakydamas į 55 klausimą, ar pažįsta kitų valstybių asmenis, nurodė, kad nepažįsta, o vėliau, paklaustas Valstybės saugumo departamento, žodžiu patvirtino, kad pažįsta P. Vojeiką. VSD pakako, kad patikrinant žodžiu M. Bastys nenuslėpė savo pažinties su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika, nebuvo reikalo tikrinti poligrafu. <...> VSD nepasinaudojo melo detektoriumi, nes tai jiems buvo nereikalinga“, – teigė J. Gaudutis.

Advokatas sakė, kad M. Bastys nusprendė Krokuvoje pasitikrinti melo detektoriumi, kuris esą parodė, kad Seimo narys į tuos pačius klausimus reagavo įprastai ir atsakė sąžiningai.

„Moksliškai pagrįsta, kad M. Bastys elgėsi teisingai ir sąmoningai neklaidino VSD“, – sakė advokatas.

Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad M. Bastys valstybės pasitikėjimą prarado nuslėpęs ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika. Taip jis sulaužė Seimo nario priesaiką ir pažeidė Konstituciją.

M. Bastys savo kaltę neigia – jis tikina, kad sąmoningai nieko nenuslėpė. Politikas netinkamą atsakymą apie ryšius su užsienio žvalgybininkais klausimyne dėl leidimo dirbti su slapta informacija vadina klaida. Pasak jo advokato, buvo kreiptasi  į lietuvių kalbos specialistą, kuris esą teigė, kad M. Basčiui pateiktas anketos klausimas buvo parašytas dviprasmiškai. Seimo narys aiškino susipainiojęs ir nenurodęs ryšių su sovietų KGB buvusiu darbuotoju P. Vojeika, nes klausimyne užduotas klausimas apie pažintis su dabartinių užsienio valstybių žvalgybų esamais ar buvusiais darbuotojais, o Sovietų Sąjunga kaip valstybė nebeegzistuoja.

„Mano supratimu, skliausteliuose turėjo būti įrašyta, kad tai apima ir buvusias valstybes, kurių jau šiandien nebėra, – KGB darbuotojus, žvalgybininkus, saugumo darbuotojus ir panašiai ir būtų viskas paprasta ir aišku“, – sakė Seimo narys.

Anot Seimo nario, skaitant klausimą apie buvusius užsienio žvalgybos darbuotojus į galvą neateina, kad jis apima ir buvusių valstybių žvalgybininkus.

Jis taip pat pareiškė, jog VSD privalėjo jį perspėti, jeigu matė, kad jo bendravimas su tam tikrais žmonėmis kelia grėsmę valstybei.

„Aš bendravau su Lietuvos Respublikos piliečiais, man nekilo jokių abejonių dėl šių piliečių, aš kitos informacijos neturėjau, ja galėjo disponuoti tik tarnybos“, – teigė M. Bastys.

J. Gaudutis kalbėjo, kad nenustatyta, jog M. Bastys būtų buvęs užverbuotas užsienio žvalgybų ar kad jis būtų perdavęs P. Vojeikai kokių nors svarbių dokumentų ar pan.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė teigė negalinti suprasti, kodėl M. Bastys bendravo su P. Vojeika, žinodamas, kad šis anksčiau dirbo KGB.

„Ar tikite, kad yra buvusių kagėbistų?“ – teiravosi ji,

„Visi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat ir buvęs KGB darbuotojas, yra Lietuvos piliečiai, jie čia gyvena, čia dirba. Man, kaip Seimo nariui, nėra galimybės atsisakyti ar ignoruoti. Aš nebendravau nuolat, buvo keli epizodiniai susitikimai. Aš asmeniškai tų susitikimų neieškojau“, – teigė M. Bastys.

„Aš turiu atstovauti visiems, kaip Žmogaus teisių komiteto narys turiu bendrauti ir su esamais, ir su buvusiais nusikaltėliais“, – pridūrė politikas.

Jis taip pat pabrėžė, kad dabar laikosi VSD rekomendacijos nebendrauti su tam tikrais pažįstamais asmenimis.

Seimo narys prisipažino svarstęs, ar pačiam nepasitraukti iš parlamento, bet esą jį perkalbėjo rinkėjai.

„Galvojau, kad reikėtų atsisakyti mandato, bet rinkėjai, kurie mane renka ne pirmą kadenciją, prašė, kad nedėčiau mandato“, – tvirtino M. Bastys.

Apkalta M. Basčiui buvo inicijuota ir dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Tačiau šie veiksmai padaryti anksčiau nei 2016 metų lapkritis, kai M. Bastys davė naujausią parlamentaro priesaiką.

Šių ryšių pagrindu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pernai kovą atsisakė suteikti M. Basčiui leidimą dirbti su slapta informacija.

Anksčiau tyrimą dėl M. Basčio ryšių atliko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jis padarė išvadą, kad politikas veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Valstybės saugumo departamento medžiagoje įvardintais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui. Šioms išvadoms pritarė ir Seimas.

M. Bastys į parlamentą išrinktas Zanavykų vienmandatėje apygardoje – ji apima Šakius ir kelias Kauno bei Vilkaviškio rajonų apylinkes.

Kilus skandalui dėl ryšių su Rusija M. Bastys sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje.