Apklausos rodo, kad tik 7 proc. piliečių praneša apie pastebėtą korupcijos atvejį, dvigubai daugiau, apie 15 proc., mano, kad apie korupciją būtina pranešti teisėsaugos institucijoms.
Darbo grupės, rengusios Pranešėjų apsaugos įstatymą, vadovė Agnė Bilotaitė sako, kad dabartinė situacija, kai tokių asmenų negina valstybė, lemia mažą pranešimų apie pažeidimus skaičių. Pasak jos, šie žmonės nesijaučia saugūs, o visuomenė neskatinama viešinti negerovių.
Seimo priimamas įstatymas numato, kad nuo pranešimo momento pranešėją būtų draudžiama atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą ar taikyti kitas neigiamo poveikio priemones: bauginti, grasinti susidoroti, sumažinti atlyginimą. Įstatymas numato ir kitas pranešėjo apsaugos garantijas.
Šiuo metu apie galimus pažeidimus savo darbovietėje pranešantys asmenys, jeigu nėra pripažįstami liudytojais baudžiamajame procese, neturi jokių aiškių apsaugos priemonių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą