Savivaldybės slepia sutaupytus pinigus

Savivaldybės slepia sutaupytus pinigus

Lietuvos savivaldybės pernai sutaupė 126 mln. iš 228 mln. eurų, skirtų socialinei paramai. Kur dėjo sutaupytus pinigus, atskleisti nori toli gražu ne visos. Trylika tokios informacijos nepateikė net Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri to reikalavo. Matyt, turi ką slėpti, nes ta pati pinigų suma skiriama 2015-2017 m. laikotarpiui. O paskui bus vykdoma analizė ir toms, kurios sutaupytus pinigus leido ne pagal paskirtį, finansavimas galės būti nurėžtas.

Kaip savivaldybės elgiasi su sutaupytais socialinei paramai skirtais pinigais, domėjosi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, paprašęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti tokią informaciją. Tačiau ministerijos atsiųsti dokumentai komiteto narius nustebino. Pasirodo, net 13 savivaldybių - Vilniaus m., Anykščių r., Ignalinos r., Joniškio r. Kaišiadorių r., Kazlų Rūdos, Klaipėdos r., Pasvalio r., Skuodo r., Šiaulių r., Širvintų r., Švenčionių r. ir Zarasų r. - nepateikė arba pateikė ne visą informaciją apie sutaupytų lėšų panaudojimą. O pateikusiųjų informacija glumina. Nors ministerija akcentavo, kad sutaupytos lėšos visų pirma turi būti panaudotos kitai socialinei paramai, net 27 mln. eurų (21,7 proc. visos socialinei paramai panaudotos sumos) išleista kitoms savivaldybių reikmėms: švietimo infrastruktūrai (6,7 mln. eurų), kreditoriniams ir kitiems įsiskolinimams dengti (6,2 mln. eurų), keliams prižiūrėti, komunalinėms atliekoms tvarkyti, gatvėms apšviesti, pastatams remontuoti ir t.t.

Kalbinti savivaldybių, kurios nepateikė visos reikalaujamos informacijos, merai išsisukinėjo nežinantys, kodėl minėta informacija nebuvo pateikta. Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus tik pridūrė, kad beveik visi sutaupyti pinigai buvo panaudoti kitoms socialinėms reikmėms, o Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis pažadėjo administracijos pasiteirauti, kodėl informacija vėluoja. Tačiau kaip ir Kaišiadorių vadovas užtikrino, kad dauguma lėšų panaudota kitoms socialinėms reikmėms.

„Aišku, įstatymas nedraudžia ir kitoms reikmėms pinigus išleisti. Tačiau gali būti, kad tokiu atveju kitais metais tos savivaldybės socialinei paramai gaus mažiau. 2015 m. numatyta trejus metus savivaldybėms skirti tokią pačią sumą, o po to ji gali būti koreguojama“, - neslėpė G.Čepulis.

Anot jo, savivaldybės 2015 m. tiek daug sutaupė todėl, kad beveik visos Vyriausybei, prašydamos finansavimo, buvo pateikusios išpūstus skaičius.

„O mes pateikėme realius skaičius ir likome kvailio vietoje“, - apgailestavo G.Čepulis.

Buvusio Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys stebisi, kad savivaldybės ignoruoja ministeriją. Nuostabą jam kelia ir tai, kad savivaldybėms nedraudžiama socialinės apsaugos pinigus leisti bet kam, nors rekomenduota pirmiausia skirti kitoms socialinėms reikmėms.

„Savivaldybės socialinės srities sampratą dirbtinai išplėtė, todėl dabar jau ir ežero pakrantės sutvarkymas, savivaldybės darbuotojo darbo aplinkos gerinimas pavirto socialinėmis reikmėmis. O iš tikrųjų socialinė reikmė turi būti tik tai, kas susiję su socialinės atskirties mažinimu, o ne savivaldybės darbuotojų gerovės didinimu. Tačiau kai įstatyme tai nėra apibrėžta, savivaldybės yra laisvos interpretuoti. Todėl vienos tvarko pakrantes, kitos - šaligatvius, trečios - dar kažką. O paskui stebimės, kodėl yra tokia neefektyvi kova su socialinės atskirties mažinimu“, - konstatavo P.Urbšys.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder