Sąjūdžio pirmeiviai trinami lauk

Sąjūdžio pirmeiviai trinami lauk

Baltijos keliui, rugpjūčio 23-iąją sujungusiam į vieną grandinę Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones, sukanka 25-eri. Šiam jubiliejui valdžia jau pradėjo ruoštis. Tačiau privalomą duoklę istorijai ji pasiryžusi atiduoti apeidama Sąjūdžio pirmeivius. Pasirengimo sukakčiai darbo grupėje neatsirado vietos nė vienam Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariui.

Sausio 23-iąją premjero Algirdo Butkevičiaus potvarkiu patvirtintoje jubiliejaus rengimo darbo grupėje - pilna pilkų asmenybių. Absoliuti dauguma - žmonės, kurių pavardės tada, 1989-aisiais, tautai nieko nesakė: visokie departamentų direktoriai, skyrių vadovai, patarėjai. Tačiau Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių nė su žiburiu nesurasi.

Vienas Sąjūdžio kūrėjų, filosofas Vytautas Radžvilas mano, jog tokia darbo grupės struktūra ne atsitiktinė, o dėsningas valdžios žingsnis.

„Pamiršdama“ į darbo grupę pakviesti bent vieną iškilų sąjūdininką, įtaria filosofas, valdžia siekia kurpti tokius renginių scenarijus, kokie tik jai pačiai parankūs ir kviesti lojalius kalbėtojus.

„Tai reiškia, kad Sąjūdžio žmonėms jau visiškai atvirai mėginama primesti vadinamųjų veteranų statusą kaip sovietmečiu ir būti statistais nomenklatūriniuose atsakingų europartinių ir eurotarybinių darbuotojų rengiamuose simuliaciniuose ir parodomuosiuose valstybinių ir sąjūdinių švenčių minėjimuose bei kituose renginiuose“, - daro išvadą Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys.

Taip kyla pavojus Lietuvą pakėlusio masinio judėjimo istorijos klastojimui, svarsto V.Radžvilas.

Sužinojęs, kokie žmonės rengs Baltijos kelio jubiliejaus minėjimą, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys filosofas Romualdas Ozolas buvo itin lakoniškas: „Po to, kai toks grupės sąstatas paskelbtas, netgi jeigu mane pakviestų, aš ten nebūčiau. Tai yra principinis įžeidimas, principinis atsiribojimas nuo to, kas iš tiesų buvo iniciatoriai. Viskas perduota kitos orientacijos žmonėms“.

Tai, pasak jo, rodo ir dar kartą patvirtina, kad tarp Kovo 11-osios, į kurią vedė iniciatyvinės grupės nariai, ir šiandieninės valstybės nebėra nieko bendro.

„Tarp tų dviejų valstybių, kuri buvo kuriama Kovo 11-ąją, o 2004-ųjų gegužės pirmąją, raudonąją darbo šventės dieną, pradėta kita, yra skirtumas kaip tarp dienos ir nakties“, - sakė R.Ozolas.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila stebėjosi, kad darbo grupės sudarytojai net dėl akių nepasistengė įrašyti ką nors iš pirmųjų sąjūdininkų.

„Galėjo bent vieną, bent simboliškai įtraukti. Jie daro savo istoriją. ES prezidentas Hermanas Van Rompėjus yra pasakęs, kad valstybių nebeliks. Tai ir vyksta. Istorijai Lietuvos nereikia, mes faktiškai jau nebeturime valstybės. Mes žinome, koks yra prezidentės požiūris į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę ir į Kovo 11-osios signatarus, todėl manęs jau niekas nebestebina. Net ir tai, kad Sausio 13-osios aukas valdžia pagerbė prisisegusi holokausto vykdytojų simbolį neužmirštuoles“, - akcentavo Z.Vaišvila.

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys akademikas Antanas Buračas, perskaitęs Baltijos kelio jubiliejaus rengėjų sąrašą, irgi kraipė galvą: „Nustebau, kad, pavyzdžiui, ten aš nematau nė vieno istorikų atstovo. Iš kitos pusės, be abejo, reiktų numatyti, kad kontaktas su ta komisija būtų užtikrinamas per Angonitą Rupšytę (Seimo kanceliarijos Komunikacijų departamento darbuotoja, buvusi Sąjūdžio atsakingoji sekretorė - red.past.). Ir anksčiau mes pasitardavome Sąjūdžio klube, o ji perduodavo mūsų siūlymus, - svarstė A.Buračas. - Bet kokia komisija istorinėms datoms paminėti turėtų būti atvira visuomenės siūlymams. Juk pats Sąjūdis buvo visos tautos iniciatyva, todėl žmonės ir vėliau turėtų turėti galimybę atkreipti dėmesį į reikšmingesnius dalykus, jeigu kas praslystų pro komisijos akis“.

Darbo grupės vadovas, ministro pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas nustebo paklaustas, kodėl darbo grupėje neliko vietos nė vienam Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariui.

„Yra Angonita Rupšytė, ji palaiko ryšius su Sąjūdžiu. Yra Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius“, - vicekancleris iš karto nelabai suprato, kuo susiję Sąjūdžio 25 metų sukaktis ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai.

Priminus, kad nei A.Rupšytės, nei V.Žiliaus Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje nebuvo, R.Motuzas „Respubliką“ ėmė tikinti, jog „tikrai jokio nusistatymo nėra“. Esą tą problemą galima bus išspręsti Sąjūdžio pirmeivius kviečiant į posėdžius.

Grupės vadovas pats stebėjosi, kad toks klausimas neiškilo derinant narių kandidatūras, nors jos buvo aptariamos dalyvaujant Seimo, Prezidentūros ir įvairių ministerijų atstovams.

Vicekancleris tikino, kad į darbo grupę stengtasi įtraukti tuos, kurie galėtų padėti į renginius suburti kuo daugiau žmonių.

Jis nenorėjo sutikti, kad grupėje nėra istorikų. „Kodėl nėra? Aš pats esu socialinių mokslų daktaras. Be to, ne grupė yra svarbiausia, o ką padarysime“, - R.Motuzas pažadėjo į šį darbą įkinkyti ir į Estiją šią savaitę vyksiantį ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių. Bendrus Baltijos kelio jubiliejaus renginius jis turės aptarti trijų premjerų susitikime.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder