Pirmasis "Vakarų ekspreso" sausis

Ką rašo seni laikraščiai

Dienraštis "Vakarų ekspresas", norėdamas prisiminti senus gerus laikus, tęsia rubriką, kurioje kviečia su šypsena bei lengva ironija pažvelgti į tai, kokios aktualijos jaudino uostamiesčio gyventojus prieš 18 metų. Šį kartą - "Vakarų ekspreso" 1991 metų sausio mėnesio numerių apžvalga.

Klaipėdai paramos nereikėjo

Sunkiai vertėsi tada Lietuvos gyventojai. Kas kaip mokėjo, tas taip duonai užsidirbdavo. Kas gudresnis buvo, tas ir skanesnį kąsnį burnon įsimesdavo. Lietuvoje pakilus maisto produktų kainoms, situaciją bandė gelbėti užsienio šalys, kurios užjautė liūdnomis akimis į gardesnį kąsnelį ar prabangesnį daiktelį žvelgiančius Marijos žemės gyventojus.

Tik štai, gaila, kad Klaipėdos muitininkai ir pasieniečiai tada nusprendė, jog uostamiestis turi laikytis išdidžiai ir jokios žeminančios labdaros čia vežti nereikia. Todėl su šia gėda bandė susitvarkyti savais metodais. Jie, nepaisydami TSRS-Vokietijos susitarimo, kad pagalbos kroviniai turi būti praleidžiami be patikrinimo, demonstravo savo biurokratiškumą. Kroviniai buvo tikrinami taip kruopščiai, kad užsieniečiai apskritai žadėjo atsisakyti labdaros misijos.

Restoranai klestėjo

Žinoma, kam laukti kažkokio nepažįstamų svetimtaučių supratimo ir paramos, jeigu pačioje Klaipėdoje situacija, regis, nebuvo tokia prasta. "Vakarų ekspreso" turėtomis žiniomis, "Klaipėdos" restorane buvo sugautas ir sunaikintas paskutinis tarakonas. Savo ruožtu laikraštis pasveikino restorano darbuotojus su rimta pergale, o klaipėdiečius ir svečius kvietė maloniai praleisti laiką.

Žinia, pelningai prieš 18 metų dirbo ir "Rasytės" restoranas. Kol kovotojai už laisvę savo kūnais ir sielomis stojo ginti tėvynės, šio restorano užkandinės antrajame aukšte prekybininkės lankytojams dosniai pardavinėjo konjaką. "Puiki" proga "pagerbti" žuvusius už Lietuvos laisvę", - konstatavo "Vakarų ekspresas".

Stropusis meras

Neaišku, ar apsilankius minėtuose restoranuose ar kokioje kitoje vietoje, sušlubavo uostamiesčio mero Povilo Vasiliausko sveikata ir paguldė jį į baltą ligoninės patalą. Besigydantį merą aplankė laikraščio "Vakarų ekspresas" administracijos atstovai. Kaip rašoma, susitikimas vyko šiltoje, draugiškoje ir sterilioje aplinkoje.

Deja, jau kitame numeryje paaiškėjo šokiruojanti tiesa - nepaisydamas gydytojų draudimų, miesto meras naktimis slapčia palikdavo ligoninę, kad galėtų prisidėti tvarkant miesto reikalus.

Ech, kad dabar atsirastų tokių stropių ir atsidavusių politikų, kurie, net prikaustyti prie ligoninės lovos, veržtųsi dirbti tautos labui...

Plataus profilio kursai

Na, o tie, kuriems buvo nė motais išaugusios maisto produktų kainos ar ligos patalas, buvo kviečiami į įvairius "apmokamus" būrelius: siuvimo - kirpimo - modeliavimo, mezgimo mašina, grakštaus judesio, dekoratyvinės kosmetikos, elegantiško elgesio, ritminių šokių bei estetinio lavinimo. Beje, viso to visus norinčius buvo pasiryžusios išmokyti kvalifikuotos "Gintaro" siuvimo klubo darbuotojos.

Po tokių mokymų galėtum dirbti praktiškai bet kokį darbą. Štai vienoje reklamoje skelbiama: "Ieškokite Vilijos. Ji sėkmingai įmontuos PAL sistemos dekoderius". Matyt, ši moteriškė pabaigė dar platesnio profilio kursus.

Kai dirbi tokį darbą, tikriausiai nebereikia keisti kilimo į minkštą kampą, sekcijos į televizorių, batų į siuvimo mašiną, ko dažnai pageidaudavo laikraštyje pasiskelbę miestelėnai. Tada gali tiesiog imti ir laikraščio skelbimuose pasigirti, kaip tai padarė vienas pilietis: "Galiu nupirkti vieno-dviejų kambarių butą!" Žinoma, tai nereiškia, kad žmogus pirks, bet kaip smagu vien žinoti, kad gali...

Eglė RUŠKUTĖ