Naujienų vasario 23 d. dienraščiuose apžvalga

Naujienų vasario 23 d. dienraščiuose apžvalga

Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisija apklausė vieną pagrindinių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skandalo veikėjų vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį. Taip pat išklausyti ministro iš darbo atleisti buvę šios tarnybos vadovai ir netikėtai į posėdį iškviesti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadai. Pastarųjų parodymai nesutapo su ministro pasiaiškinimu. Visą valandą klausinėtas Antikorupcijos komisijoje, vidaus reikalų ministras R. Palaitis teigė neabejojantis savo sprendimo atleisti FNTT vadovus teisingumu - informacija apie "Snoro" nacionalizavimą nutekėjo būtent iš FNTT. Iš posėdžio išėjęs R. Palaitis prisipažino komisijos nariams daug ko nepasakęs, nes kai kurią jo žinomą informaciją teisę suteikti turi tik VSD arba Generalinė prokuratūra, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl "Snoro" banko. R. Palaitis taip pat teigė neketinąs atsistatydinti dėl visuomenininkų ar pavienių politikų reikalavimų.

Buvęs FNTT vadovas Vitalijus Gailius sakė padėkojęs komisijai už klausimus, kurie "įnešė aiškumo". Ko buvo klausinėjamas ir ką pats pasakojo politikams, buvęs pareigūnas detalizuoti nepanoro. Tačiau pabrėžė iki šiol esąs tikras, kad informacija apie "Snoro" nacionalizavimą nutekėjo ne iš FNTT. Ir V. Gailius, ir buvęs FNTT direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas tvirtino teisybės ieškosią teisme ir teigė neabejojantys ją tenai surasti. Beje, komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis pabrėžė, kad komisiją domina ne kas nutekino informaciją apie banką "Snoras", bet "kas vyko iki to ir ar buvo teisėtas FNTT vadovų atleidimas". "FNTT skandalas politikams brangiai kainuos". RESPUBLIKA

Antikorupcijos komisijos atstovai po R. Palaičio bei abiejų FNTT vadovų liudijimo vakar taip pat skubiai iškvietė VSD bei Generalinės prokuratūros vadovus - generalinis prokuroras Darius Valys laiko atvykti nerado, tuo tarpu VSD vadovas Gediminas Grina į posėdį atvyko vakare. Pasak Antikorupcijos komisijos, šiuos pareigūnus iškviesti nuspręsta gavus "riboto naudojimo medžiagą". VAKARO ŽINIOS

Informaciją apie banko "Snoras" nacionalizavimą galėjo nutekinti generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Laurušaitis. Ši, kaip viena pagrindinių versijų, išryškėjo trečiadienį Seime, parlamentinei Antikorupcijos komisijai dar tik pradėjus aiškintis, kodėl iš pareigų buvo atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas. Šią versiją kiek anksčiau jau kėlė ir žiniasklaida. Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina vakar po posėdžio žurnalistams pareiškė, kad prezidentė, Seimo pirmininkė ir premjeras gavo vienodą VSD informaciją apie tai, kas galėjo nutekinti žinias apie teisėsaugininkų planuojamus veiksmus prieš "Snorą". Tačiau premjeras Andrius Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė yra sakę iš VSD negavę jokios informacijos, kuri leistų abejoti atleistų FNTT vadovų patikimumu. "Išlindo generalinė yla iš maišo?" LIETUVOS ŽINIOS


Trečiadienį sostinės S. Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros vyko mitingas "Išvykime iš Lietuvos neteisingumo įšalą". Susirinko apie 1 000 žmonių iš visos Lietuvos. Mitinge buvo reikalaujama, kad šalies teisėsaugos struktūros "būtų apvalytos nuo korumpuotų pareigūnų" ir iki kovo 11-osios į pareigas būtų grąžinti atleisti FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas. Dar vienas reikalavimas: kad nepasitikėjimą jais be jokio aiškaus pagrindo išreiškęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atsistatydintų. Mitingo iniciatorių teigimu, Lietuva grįžta į mafijos laikus.

Pasak signataro Romualdo Ozolo, prezidentė po šio mitingo turėtų bent valandai paprašyti šalies televizijų eterio ir paaiškinti situaciją, kaip tą daro kitų valstybių vadovai. "Šiandien susidaro įspūdis, kad mes, visi žmonės, esame niekas. Sprendimai priimami kažkur aukštosiose erdvėse, kur kalbasi aukštosios instancijos, personažai, o visi mes sumišę klausomės ir nesuprantame, kas dedasi. Mūsų mitingas yra bandymas pasakyti, kad nesame niekas", - sakė R. Ozolas. "Minia prezidentės D. Grybauskaitės reikalavo išmesti R. Palaitį". RESPUBLIKA

Mitinge, kaip įprasta, progos pasireklamuoti nepraleido ir kai kurie politikos užribio veikėjai. Čia pat, prie tribūnos, galbūt tikėdamiesi pasisakyti nuo pakylos būriavosi Seimo konservatorių frakcijai priklausantys talibais dėl savo aštrių pasisakymų praminti parlamentarai Saulius Stoma, Aurelija Stancikienė, Naglis Puteikis, taip pat buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius. N. Puteikis, "Vilniaus dienos" žiniomis, nuo pat ryto kolegoms mobiliuoju telefonu siuntinėjo trumpąsias žinutes ir kvietė ateiti prie prezidentūros bei palaikyti FNTT vadovus. Tačiau juos atleidusį ministrą R. Palaitį juk pasirinko N. Puteikio partijos pirmininkas Andrius Kubilius... "Valdžią drebina išdaviko paieškos". KAUNO DIENA

Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad pernai vien karui Afganistane Lietuva išleido apie 54 mln. litų. Iš viso nuo 2005-ųjų mūsų šalis tarptautinėms misijoms jau išleido 400 mln. litų. Pernai Afganistane iš viso tarnavo apie 400 Lietuvos karių. Jų misija, įskaitant JAV lėšas, kainavo apie 60 mln. litų, šio indėlio liūto dalis - 54 mln. litų - Lietuvos mokesčių mokėtojų. Dar neįvardijamas skaičius karių dalyvavo trijose Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) eskadrono pamainose. Tikslus jų skaičius - karinė paslaptis.

Kitos NATO šalys išveda savo pajėgas iš afganų žemių, o Lietuva amerikiečiams garantavo, jog ištikimai tarnausime iki 2013-ųjų pabaigos. Ką apskritai Afganistane veikiame - jei ten liejasi afganų kraujas, ašaros ir mūsų pinigai? "Respublika" to paklausė žmonių, pajutusių mirties alsavimą Afganistane - Lietuvos Afganistano karo dalyvių asociacijos pirmininko Juozo Koreivos, ir Lietuvoje besilankančio JAV elitinio būrio "Žaliosios beretės" kapitono, lietuvių kilmės amerikiečio Andriaus Eivos, kuris pristatomas kaip paramos Afganistano partizanams specialistas. Šis žmogus puikiai lietuviams žinomas iš 1991 metų sausio įvykių, kai padėjo organizuoti Seimo rūmų gynimą. "Ką iš tiesų veikiame Afganistane?" RESPUBLIKA


KULTŪRA

Pasigirdus kalbų, kad smarkiai nukentėjusi nuo gaisro, o prieš keletą dienų dar ir stipraus vėjo aptalžyta Tytuvėnų bažnyčia ėmė skilinėti ir gali nugriūti, suskubta aiškintis, kokia iš tikrųjų yra žymaus architektūrinio paminklo padėtis. Vakar bažnyčią apžiūrėję ekspertai nuramino, kad jokių rimtų grėsmių pastatui nėra, belieka toliau naikinti gaisro padarinius. "Nieko baisaus neaptiko, bažnyčia stovi ir stovės, kasdien vyksta pamaldos, - "Vakaro žinioms" sakė šios bažnyčios klebonas Rimantas Žaromskis. Jo teigimu, nepasitvirtino ir įtarimai, kad bažnyčios sienos - suskilinėjusios. "Visos sienos buvo atidžiai apžiūrėtos, jokių įtrūkimų nerasta, - sakė klebonas. - Ir kitokių grėsmių pastatui nenustatyta. Tiesa, iš vienos pusės šiek tiek įlinkęs stogas, bet tai palyginti nedidelė, ištaisoma bėda". Teigiama, jog draudimo bendrovė pervedė dalį - per 230 tūkst. litų - draudimo sumos už gaisro padarytus nuostolius, bet tai esą tik maža dalis pinigų, reikalingų pastatui iki galo sutvarkyti. "Tik gandai, kad Tytuvėnai griūva". VAKARO ŽINIOS

Trečiadienį, statybininkams tvirtinant plyšinėjantį ir judantį bažnyčios stogą, nukrito dar pora skardos lakštų. Statybininkai skardas vakar ramstė pagaliais, plyšius traukė plėvele. Nuo vėjo gūsių judėjo stogo danga. Jau būtina svarstyti, kur padėti bažnyčioje saugomas vertybes, kol ji nesugriuvo. Kelmės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo komisija Tytuvėnų bažnyčios stogo pleišėjimą paskelbė ekstremaliu įvykiu. Pasak šios komisijos pirmininko Zenono Mačerniaus, "polaidžio metu gali būti ir sienų įtrūkimų". Nors po gaisro UAB "Pastatų konstrukcijos" direktorius, pastatų ekspertas Jonas Šarakauskas ekspertizės akto išvadose nurodė, kad pastato būklė - avarinė, bet bažnyčios pastatą "galima eksploatuoti", - ko vertas jo parašas, kai bažnyčioje besimeldžiantys žmonės gali atsidurti po griuvėsių krūva? Tiesa, Z. Mačerniaus teigimu, antradienio vakarą neskelbiamų derybų būdu buvo surastas rangovas, kuris "ėmėsi tos padėties likvidavimo". "Bažnyčios stogas lipdomas "seilėmis". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia gali bet kada sugriūti - pirmiausia reikia gelbėti ne be stogo per gaisrą likusius vienuolyno pastatus, o bažnyčią, nes jo stogas susmukti gali bet kurią akimirką. Tai pareiškė trečiadienį Tytuvėnų ansamblyje apsilankę specialistai. Konstruktorius Jakovas Mendelevičius po posėdžio sakė, kad būtina skubiai pakeisti trečdalį bažnyčios stogo konstrukcijų. Tai kainuos apie 0,54 mln. litų. Tam ketinama panaudoti iš draudimo gautus pinigus ir Vyriausybės pažadėtą paramą.

"Šis stogas yra unikalus, nes tokios konstrukcijos Lietuvoje daugiau nėra" - apie itin vertingą baroko stiliaus paminklą kalbėjo ekspertas. Kad bažnyčios stogas neįgriuvo per gaisrą, J. Mendelevičius iki šiol laiko stebuklu: "Jei būtų įgriuvusi ši konstrukcija, būtų griuvęs ir skliautas. Ši grėsmė niekur neišnyko, nelaimė gali įvykti bet kuriuo momentu". Ekspertams paskelbus išvadas, iš karto liepta išeiti skyles stoge kaišyti bandžiusiems "Agrotech" statybininkams - tai daryti pernelyg pavojinga. Leista dirbti nebent naudojant statybinius bokštelius. Specialistų perspėjimo neišgirdo tik klebonas R. Žaromskis, vakar į bažnyčią pakvietęs tikinčiuosius. "Bažnyčia - tarsi tiksinti bomba". LIETUVOS RYTAS


Jaunųjų kūrėjų maištą prieš Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrą (LATGA-A) įtvirtino trečiadienį sostinėje įsteigta muzikos autorių turtinių teisių administravimo asociacija "Nata". Vieno iš naujosios organizacijos iniciatorių Raigardo Tautkaus teigimu, prie asociacijos įsteigimo prisidėjo ne tik muzikos kūrėjai, bet ir autorių teisių žinovai. Naujai kuriamos muzikos ir tekstų kūrėjų asociacijos nariais galės tapti kompozitoriai, tekstų autoriai, jų teisių paveldėtojai ir muzikos kūrinių leidėjai. "Nata" įkurta administruoti autorių turtines teises: rinkti, skirstyti ir išmokėti autoriaus atlyginimus. Pagrindiniu organizacijos valdymo organu taps visuotinis narių susirinkimas. Manoma, kad prie naujos asociacijos turėtų prisijungti apie 400 muzikos ir dainų žodžių kūrėjų. "Natos" įkūrimu mestas iššūkis LATGA-A". KAUNO DIENA

Aktorius Sigutis Jačėnas jau keletą metų vykdo unikalų nematerialaus paveldo išsaugojimo projektą - leidžia į kompaktines plokšteles įrašytus tautos dainių poezijos rinkinius, kuriuos skaito žinomi šalies teatralai, kai kurie - jau išėję Anapilin, kaip, pavyzdžiui, Laimonas Noreika, Bernardas Brazdžionis. Tokios įgarsintos knygos naudingos ne tik regėjimo negalią turintiems žmonėms, tai - unikali priemonė ateities kartoms perduoti sparčiai nykstantį mūsų kultūros paveldą. Tačiau šalies valdžia apie gyvos lietuvių kalbos puoselėjimą mano kitaip. Dar 2009-aisiais S. Jačėnas parengė projektą "Lietuvių aktorių balsai", kurį sudaro 7 poezijos kompaktiniai diskai, dalyvavo Kultūros ministerijos paskelbtame konkurse ir sulaukė patvirtinimo, kad ministerija albumų leidybai paskyrė 11 tūkst. litų dalinį finansavimą, tačiau net šito "priedo", pats finansuodamas kompaktų leidybą, S. Jačėnas nesulaukia iki šiol. "Karo lauke - vienas aktorius". VAKARO ŽINIOS

TEISĖTVARKA

Kuršių marios slėpė ne tik nužudytos klaipėdietės galvą, bet ir žmogžudystės įrankius - šie buvo sudėti į rankinę, kurią aptiko policijos pareigūnai. Pirmadienį daugiau kaip po 2 mėnesių buvo rasta sūnaus nužudytos ir išniekintos motinos galva, o po dienos iš marių iškelta rankinė, kurioje buvo peilis, virtuvinis kirvukas mėsai kapoti, nešiojamasis kompiuteris. Pasitvirtino tai, ką kalbėjo motinos nužudymu įtariamas 27 metų klaipėdietis Aidas Paulavičius. Pagal Europos arešto orderį pargabentas iš Vokietijos į Klaipėdą per apklausą jis nurodė, kad namuose nužudęs motiną jos galvą įdėjo į vieną rankinę, o peilį ir kirvuką - į kitą. Kompiuteris taip pat buvo nugvelbtas iš motinos namų. Abi rankinės aptiktos Kuršių mariose priešais Tarptautinę jūrų perkėlą. 48 metų Judita Paulavičienė buvo nužudyta pernai gruodžio 16-ąją Klaipėdoje, savo bute Naujakiemio gatvėje. Kraupiu nusikaltimu įtariamas A. Paulavičius - vienas iš trijų jos sūnų - suimtas 3 mėnesiams. "Kuršių marių paslaptys". LIETUVOS RYTAS

Šilutės rajono apylinkės teismas trečiadienį atmetė Vilkyčių bendruomenės centro "Viltis" prašymą stabdyti kaimynystėje vykdomas vėjo jėgainių parko statybas. Nutartyje teigiama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atmestas dėl statytojų - UAB "Naujoji energija" - galimų nuostolių sustabdžius statybas. Žalos bendruomenė esą nesugebėtų atlyginti. Šis motyvas grindžiamas bendra projekto verte. Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama. Dėl jėgainių parko statybų Čiūtelių, Lankupių ir Grumblių kaimuose bendruomenė ir "Naujoji energija" susikibo nustačius, jog darbai vykdomi pagal 2008-ųjų spalį neteisėtai išduotą leidimą. Tačiau vėliau bendrovė teismui pranešė, jog statybos vyksta pagal kitą dokumentą, išduotą 2009-aisiais. "Žmonės pralaimėjo jėgainių statytojams". VAKARŲ EKSPRESAS


Antradienio rytą klasėje blogai pasijuto šešiolikametis kaunietis, kartu su kitais moksleiviais per pertrauką rūkęs kanapes. Šis moksleivis su trimis savo draugais buvo atsidūrę Kauno klinikose. Tito Masiulio jaunimo mokyklos devintokas per lietuvių kalbos pamoką staiga išbalo ir susmuko ant suolo, jį ėmė pykinti. Jaunuolis nepajėgė paaiškinti, ką vartojo. Įtariama, kad vaikinas rūkė kanapes. Šios mokyklos socialinė pedagogė Vitalija Mykličienė iškvietė greitąją pagalbą. Medikai mokykloje paaugliui išplovė skrandį, bet jo būklė negerėjo. Tada vaikinas buvo nuvežtas į Kauno klinikas ir paguldytas į vaikų ligų skyrių. Manoma, jog jis antradienį kvaišalus vartojo ne vienas. Šios mokyklos direktoriaus Egidijaus Mikalajūno tvirtinimu, anksčiau jo nebuvo pasiekusios žinios apie moksleivių polinkį į kvaišalus Pasak jo, "antradienį įvykęs incidentas - pirmas nuo 1994-ųjų, kai buvo įkurta mokykla". "Devintokas susmuko prisirūkęs kanapių". LIETUVOS RYTAS

FINANSAI

Didžioji visuomenės dalis, paklausta, su kuo jai asocijuojasi kreditorius, dažniausiai paminėtų bankus, išperkamosios nuomos bendroves, vartojimo kreditus teikiančias bendroves ar kreditų unijas. Tik retas pasakytų, kad kreditoriumi gali būti ir 500 litų ar panašią sumą savo draugui ar kaimynui paskolinęs paprastas pilietis. Kreditų biuro "Creditinfo" asmeninės kredito istorijos sistemos "Manocreditinfo.lt" projekto vadovo Mariaus Zaikausko patikinimu, tokių žmonių Lietuvoje yra daugybė, be to, jie turi ir daugiausiai problemų, jei geras bičiulis ar kaimynas delsia grąąžinti paskolintus pinigus. Pasak M. Zaikausko, tokiais subtiliais atvejais gali padėti skolininko įsipareigojimo ar įsipareigojimų paviešinimas per kreditų biurą "Creditinfo".

"Tai išties būtų labai subtilus reikalavimas grąžinti skolą. Net ir 100, 200 ar 500 pasiskolinusiam draugui ar kaimynui, atsiradus įrašui apie jo pradelstą skolą kreditų biure, bus labai apsunkintos galimybės gauti kreditą banke ar kitose kredito įstaigose, taip pat - įsigyti prekių ar paslaugų išsimokėtina", - sakė M. Zaikauskas. Pasak jo, viešindami duomenis apie savo skolininkus, gyventojai ne tik padidina galimybes susigrąžinti skolas, bet ir gali riboti skolininkų tolesnį neatsakingą elgesį. "Biuras tramdo ir kreditorių bičiulius". RESPUBLIKA

EKONOMIKA

Nors pieno perdirbimo įmonių mūsų šalyje nestinga, tačiau vis daugiau pieno produktų parduotuvėse - atgabenti iš užsienio, jas užplūdo importuoti, garsiais prekių ženklais paženklinti pieno produktai, kurių kilmės šalį įžiūrėti etiketėje įmanoma tik su didinamuoju stiklu. Dauguma jų gaminami Lenkijoje arba kitose gretimose valstybėse. Antai suomiai gamybos į Lietuvą taip ir neatkėlė. Užtat Estijoje jie turi dvi - ir jogurtų, ir sūrių gamyklas. Mūsų šalies perdirbėjai kas mėnesį iš kaimynų nuperka nemažai pieno: 2010-aisiais jo atsivežė 205 tūkst. tonų, pernai - 295 tūkst. tonų. Tačiau lietuviško pieno upelis teka ir tos pačios Lenkijos link. Šakių rajono kooperatyvas "Lietuviškas ūkis" pieną tiekia kaimyninėje šalyje esančiam prancūzų firmos "Lactalis" sūrių gamybos filialui. Jame gaminami sūriai "Bree President", "Mozzarella" ir kiti.

Šie sūriai, kaip ir Lenkijoje gaminami "Turek" ar "Tartar"" pieno produktai, nugulė prekių lentynas mūsų prekybos centruose. Jų kainos vis mažiau besikandžioja. Lenkijoje sumuštas sviestas "President" kainuoja maždaug tiek pat, kiek "Žemaitijos pieno" "Smetoniškas": lietuviško 250 gramų pakuotė - apie 6 litus, 200 gramų lenkiško - apie 5,5 lito. 2005-aisiais į Lietuvą importuota 119 mln. litų vertės pieno produktų. Pernai - 584 mln. litų vertės. Pieno mūsų rinkoje lyg ir užtektų, tačiau stambios užsienio kompanijos imtis gamybos Lietuvoje neskuba. Mat pieno produktų čia suvartojama mažai. Pasak įmonės "Rokiškio pienas" vadovo Daliaus Trumpos, tai - viena svarbiausių priežasčių, dėl kurios užsieniečiai nieko negamina mūsų šalyje. "Lentynose - užsieniniai sūriai ir jogurtai". LIETUVOS RYTAS

Šalies valdžiai ir užsienio bankų analitikams postringaujant apie kažkokius mistinius ekonomikos atsigavimus, kol kas akivaizdus vienas faktas - bankininkams gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja, pernai bankų pelnai pasiekė ikikrizinį lygį. Tuo tarpu į šiuos metus mūsų žmonės įkopė su dar didesnėmis skolomis, nei buvo baigę 2010-uosius. Vilniečiai už šildymą 2012 m. sausio 1 d. buvo įsiskolinę 33,7 mln., kauniečiai - 33,6 mln., klaipėdiečiai - 12,8 mln., šiauliečiai - 5,3 mln., panevėžiečiai - 5 mln. litų. Už elektros energiją šalies gyventojų skolos pernai pasiekė beveik 22 mln. litų. "Mes apskritai esame skurdi šalis. Žmonėms siūlo taupyti juodai dienai. Na kaip tu, žmogau, taupysi juodai dienai, jeigu visos tavo dienos yra juodos?", - sako buvęs Seimo narys, psichologas Vytautas Čepas.


"Tas, kuris sėdi valstybės tarnyboje, gauna nuolatinį atlyginimą, gali lengvai postringauti - vyrai, užsiimkite verslu. Verslumo lygis Lietuvoje žemas ir valdininkai savo paistalais jo nepagerins, darbo vietų valdžia nesukurs. Lietuvoje verslui yra vietos, tik reikalingi sprendimai dėl mokesčių, kad mokesčių politika leistų žmonėms užsidirbti. Kad įmones steigti būtų lengva. Reikalingi kreditai, kurie nežlugdytų žmogaus. Reikia bankus pažaboti. O pažabok, jeigu jie ne mūsų. Buvo lietuviškas, ir tą patį, rusiškai šnekant, "uždubasino". Valstybė, užuot padėjusi verslui, paversta cirku. Valstybėje gali būti cirkas, bet pati valstybė negali būti cirku", - sakė V. Čepas. "Gyvenimui gerėjant skolininkų daugėja". RESPUBLIKA

PASLAUGOS

Nors Kėdainiuose jau beveik pusmetį veikia pirmasis Lietuvoje krematoriumas, savo mirusius artimuosius kremuoti norinčius žmones laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės tebesiunčia į kaimyninę Lenkiją. Manoma, jog dėl to, kad Kėdainių krematoriumas paslaugos kainą deklaruoja viešai ir aiškiai, laidojimo paslaugų bendrovė iš kliento gali pasipelnyti tik už palaikų nuvežimą, todėl ir suinteresuota vežti į užsienį. Vilniuje įsikūrusių laidojimo namų "Nutrūkusi styga" direktorės Gražinos Tumosienės teigimu, Lenkijoje kainos yra tris kartus mažesnės nei Lietuvoje, tačiau konkrečių skaičių ji nepateikė.

Nors laidojimo paslaugų bendrovės pateikia skirtingas kainas užsienyje ir šalyje, Kėdainių krematoriumo K2 LT direktoriaus Vytenio Labanausko įsitikinimu, bendros kremavimo išlaidos iš tikro yra panašios. Pasak jo, kremavimas su visomis kitomis susijusiomis paslaugomis Kėdainiuose kainuoja 1 650 litų, taip pat vidutiniškai 500 litų kainuoja transportavimas. Skaičiuojama, kad kremavimas Lenkijoje kainuoja 2,3-2,5 tūkst. litų, tačiau tik tuo atveju, jei nėra tvarkomi oficialūs dokumentai. Teigiama, jog šiuo metu norinčių būti kremuotiems šalyje yra apie 20 proc., o Kėdainiuose, V. Labanausko teigimu, per mėnesį įvykdomos vidutiniškai 6-7 kremavimo procedūros. "Varžytuvės dėl netekties". KAUNO DIENA

ĮMONĖS

Uosto direkcijai neteks vien savo lėšomis finansuoti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo - trečiadienį Europos Komisija pranešė leidusi šiam objektui skirti 18 mln. eurų (62,15 mln. litų be PVM) subsidiją. Komisija vadovavosi argumentais, kad šiuo metu į Klaipėdos uostą esą gali įplaukti tik mažos grimzlės keltai, o dėl uosto infrastruktūros neįmanoma teikti saugių, veiksmingų ir aukštos kokybės paslaugų. Be Europos Sanglaudos fondo lėšų, Klaipėdos uosto direkcija taip pat investuos 10 mln. eurų (35,4 mln. litų) dabartinei prieplaukai plėsti ir tobulinti. Teigiama, kad bendrovė Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas (KKKT), kuris eksploatuos naująjį objektą, į jo suprastruktūrą investuos apie 21 mln. eurų (72,5 mln. litų). "Naujam uosto terminalui - Europos pinigai". VAKARŲ EKSPRESAS

VERSLAS

Mažoms parduotuvėms, kirpykloms, soliariumams, veikiantiems daugiabučiuose, atsirado naujas reikalavimas - minti biurokratų slenksčius ir keisti patalpų paskirtį. Verslininkai nesuvokia, kam to reikia. Netikrumo priežastis - nuo sausio 1-osios įsigaliojusios Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (VSPĮ) kai kurios nuostatos, reglamentuojančios daugiabučiuose įsisteigusių įmonių veiklą. "Manau, siekiama uždaryti kuo daugiau mažų objektų, kurie trukdo monopolijų plėtrai. Visame pasaulyje yra priešingai - visur pirmieji aukštai yra užimti smulkių įmonių", - tvirtino Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos (KRSVVA) valdybos pirmininkas Arturas Mackevičius. VSPĮ 21 straipsnio 7 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas - higienos pasas neišduodamas, jei nepakeičiama patalpų paskirtis, o ši procedūra reikalauja daug laiko ir finansinių sąnaudų.


Pasak A. Mackevičiaus, dėl verslininkams nepalankių įstatymo nuostatų išsiųstas protesto raštas Seimo valdybai, Vyriausybei ir Ūkio ministerijai. "Deja, niekas į mūsų raštą neatkreipė dėmesio. Susidomėjo tik vienas Seimo narys - jis pritaria mūsų nuomonei, kad verslą ribojančias nuostatas reikia persvarstyti ateinančioje Seimo pavasario sesijoje", - sakė KRSVVA valdybos pirmininkas. Jo tvirtinimu, dėl naujų normų daugiausiai nepatogumų patirs ne tik tie verslininkai, kuriems artimiausiu metu pasibaigs higienos pasų galiojimas, bet ir planuojantys keisti savo įmonės veiklos pobūdį. "Verslui - dar vienas kirtis". KAUNO DIENA

ŽEMĖ

Vieną po kito privatizuojant krašto ežerus, juos prarandantys dzūkai kyla į kovą už valstybinių ežerų išsaugojimą visuomenės poreikiams. Lazdijų rajone priskaičiuojama apie 150 ežerų. "Tačiau net apie 100 nedidelių vandens telkinių - ežerų - numatyta leisti privatizuoti", - apgailestavo Lazdijų rajono meras Artūras Margelis. Į privačių asmenų rankas jau perduotas Dunojaus ežeras Noragėlių seniūnijoje, Salinio - Lazdijų seniūnijoje, Ragožės - Kučiūnų seniūnijoje ir daug kitų ežerų. Tačiau 10 hektarų ploto Termento ežero vietos žmonės į privačias rankas pasiryžę neatiduoti. 40 Lazdijų rajono Veisiejų seniūnijos gyventojų, įsitikinusių, kad privatizuojant šį ežerą buvo pažeisti teisėti jų interesai, pasirašė po kreipimusi į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Paliūnų, Smarliūnų ir Sakniavos, juosiančių Termentą, žmonės nuogąstauja, kad niekada anksčiau privatiems savininkams nepriklausęs ežeras netrukus jiems gali tapti vien gražiu reginiu nuo kalnelio.

"Penkios mūsų kartos gyveno šioje paežerėje, o dabar iškilo grėsme mūsų teisei laisvai juo naudotis", - neslėpė apmaudo Paliūnų kaimo gyventojas Juozas Petrauskas. Anot vyriškio, jeigu ežeras bus privatizuotas, neabejotinai pablogės vietos žmonių, kaip paežerės gyventojų, būties kokybė - teks išardyti lieptus, prie kranto nebus galima laikyti valčių, žvejoti. Dėl Termento ežero privatizavimo sunerimę ir Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariai. "Jau artimiausiame tarybos posėdyje bandysime uždrausti privatizuoti Termento ežerą", - patikino rajono meras A. Margelis. "Apsukruolių grobis - ežerai". LIETUVOS ŽINIOS

SPORTAS

"Žalgirio" šiandien laukia dvikova su "Maccabi Electra" Tel Avive. Šios komandos vyriausiasis treneris Davidas Blatas (David Blatt) šiandien vyksiantį mačą palygino su gladiatorių kautynėmis, o Kauno "Žalgirį" vadina pavojingu varžovu. Keturios nesėkmės Eurolygos "Top-16" etape kauniečių ryžto nenuslopino - "Žalgiris" vis dar turi vilties prasibrauti tarp aštuonių stipriausių žemyno komandų. Žalgiriečiai šiandien privalo Tel Avivo "Nokia" arenos pragare įveikti "Maccabi Electrą", o kitą savaitę savoje aikštėje atsirevanšuoti Kantu "Bennet" komandai ir tikėtis, kad ir varžovai likusias rungtynes sužais kauniečiams palankiais rezultatais. "Kausimės negailėdami širdies ir pasistengsime nekartoti pirmųjų ketverių rungtynių klaidų. Gaila, kad viskas susiklostė taip ir šiuo metu esame ant prarajos, tačiau Tel Avive stengsimės iš visų jėgų", - prieš išvykdamas į Izraelį žadėjo "Žalgirio" vyriausiasis treneris Aleksandras Trifunovičius.


Tuo tarpu Tel Avivo strategas D. Blatas pripažino, jog neramiai laukia dvikovos su "Žalgiriu". "Žalgiris" dar nelaimėjo nė vieno mačo šiame etape, bet visuose buvo labai arti pergalės. Atakuodama ši komanda turi daug grėsmingų ginklų. o šįkart jie greičiausiai neturės ko prarasti, nes šansai prasibrauti į ketvirtfinalį - minimalūs. Toks varžovas visuomet būna pavojingas", - sakė D. Blatas. KAUNO DIENA

"Keliaujame sužaisti geriausių rungtynių ir tikime, kad galime laimėti", - tvirtino "Žalgirio" trenerio asistentas Oliveris Kostičius. Žūtbūtinėse rungtynėse Tel Avive LKL čempionai tiesiog priversti siekti revanšo už pralaimėjimą Kaune 76:84. "Tel Avive tikrai nebus lengva - "Maccabi" dar mače Kaune parodė savo jėgą. Kita vertus, ir mes nežaidėme taip, kaip galime. Jau po pirmosios rungtynių pusės atsilikome 15 taškų, o tokioje situacijoje kovojant prieš tokį trenerį ir gerą komandą atsitiesti yra labai sunku. Vis dėlto parodėme charakterį", - pripažino po traumos atsigaunantis Kauno klubo legionierius Marko Popovičius. LIETUVOS RYTAS

Antraisiais namais krepšinio treneris Tomas Pačėsas vadina Gdynės ekipą "Asseco Prokom". Joje pradėjo žaisti 2004-aisiais, vyriausiuoju treneriu tapo 2007-aisiais. Aštuonis kartus tapęs Lenkijos čempionu antradienį alytiškis pareiškė atsistatydinąs. T. Pačėsas neslėpė, jog atsistatydina dėl prastos finansinės būklės, ji ir lėmė prastus komandos rezultatus šį sezoną. "Džiaugiuosi savo karjera Lenkijoje. Ir kaip žaidėjo, ir kaip trenerio. Viską išspaudžiau iš šios komandos. Gal kiti mano kitaip. Ekipą palieku iškelta galva. Neturiu ko gėdytis. Traukiuosi dėl įvairių priežasčių. Viena jų - negaliu priimti sprendimų, už kuriuos paskui pats turiu būti atsakingas", - interviu LŽ sakė treneris. LIETUVOS ŽINIOS

Penkerius metus Klaipėdos "Neptūno" ekipoje praleidęs treneris Paulius Juodis nusprendė trauktis iš "Neptūno" komandos - parašė atsistatydinimo raštą. Trečiadienį jis dar dalyvavo "Neptūno" vakarinėje treniruotėje - atsisveikino su žaidėjais ir palinkėjo sėkmės ateities kovose. P. Juodžio atsisveikinimas su komanda nebuvo netikėtas, kadangi šis sezonas jo vadovaujamiems krepšininkams nebuvo rožėmis klotas: Baltijos krepšinio lygos (BBL) Iššūkio taurės varžybose "Neptūnas" nusileido Vilniaus "Sakalams" ir į pusfinalį nepateko, o Lietuvos krepšinio lygos (LKF) taurės turnyre kovas baigė dar aštuntfinalyje. Klubo vadovų toli gražu netenkina ir pozicija Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pirmenybėse - "Neptūnas" yra iškovojęs 5 pergales ir patyręs 9 pralaimėjimus bei užima aštuntąją vietą. Vakar vėlai vakare vykusiame valdybos posėdyje buvo svarstomas P. Juodžio atsistatydinimo raštas ir kuo jį pakeisti.

"Kaip ir anksčiau treniruosiu jaunuosius Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtinius. O vasarą jau laukia nauji iššūkiai - birželio 29-liepos 8 dienomis vadovausiu Lietuvos jaunių (iki 17 metų) vaikinų rinktinei Kaune vyksiančiame pasaulio čempionate. Dabar turėsiu daugiau laiko, daugiau stebėsiu jaunių varžybas. Reikia pradėti rimčiau mąstyti apie jaunių komandos pagrindą", - artimiausius planus atskleidė P. Juodis. VAKARŲ EKSPRESAS, RESPUBLIKA

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder