Naujienų spalio 25 d. dienraščiuose apžvalga

Naujienų spalio 25 d. dienraščiuose apžvalga

Valstybės skoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti Lietuva jau nuo kitų metų privalės skirti maždaug po 5 milijardus litų. Pasak Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus, skolos tvarkymo išlaidos taip žaibiškai neaugtų, jeigu valdančioji dauguma turėtų skolinimosi strategiją. "Kažkada mums TVF buvo nupieštas kaip baisus baubas, bet, mano galva, visada reikia vadovautis auksine skolinimosi taisykle: stengtis pasiskolinti kuo ilgesniam laikotarpiui su kuo mažesnėmis palūkanomis", - vakar surengtoje spaudos konferencijoje sakė A.Butkevičius. RESPUBLIKA

Valdžios atstovai tikina baigiantys suvaldyti skolą. Tik kažkodėl tiek valstybė, tiek Vilniaus savivaldybė jau suplanavo viršyti visus prasiskolinimo rekordus kamšant ankstesnes skolas ar net investuojant į salų Graikijoje pirkimą. Įžvalgesnieji tvirtina, kad ir be salų Lietuva taps bankrutavusios Graikijos sekėja. Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius nesiryžo atskleisti, kaip Vilnius kitąmet išvengs Graikijos scenarijaus. Vienintelis dalykas, ką jis galėjo pasakyti, kad salas pirkti pasiruošęs tik meras Artūras Zuokas, bet ne miestas. VAKARO ŽINIOS

Vakar prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotame pasitarime dėl partijų finansavimo skaidrumo paaiškėjo skandalingas faktas. Įmonės, per 6 metus parėmusios politines partijas 23,8 mln. litų, laimėjo pusę tais metais vykusių viešųjų pirkimų, kurių vertė - 20,5 mlrd. litų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad partijų finansavimo skaidrumas yra ne tik gyventojų pasitikėjimo politine sistema, bet ir nacionalinio saugumo bei kovos su korupcija klausimas. "Neskaidrus partijų finansavimas - politinės korupcijos pradžia. Kaina, kurią tenka politikams mokėti už paramą rėmėjams, gali tapti grėsme demokratijai ir nacionaliniam saugumui", - teigia prezidentė. RESPUBLIKA

Investicijų į politines partijas verslo netrukus gali nebelikti, mat jį žlugdyti iš peties ėmė net prezidentė. Ir pačiu laiku - Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė skaičius, kad partijas remiantys juridiniai asmenys savo "investuotas" lėšas per kelerius metus susigrąžina net šimteriopai. Apie tai, kad už paramą partijoms tenka "atidirbti", prabilo ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas. "2004-2007 metais per pirmą ir antrą ketvirtį daugiau nei 3 tūkst. juridinių asmenų politinėms kampanijoms paaukojo apie 74 mln. litų. 850 iš jų, iš viso paaukoję 23,8 mln. litų, 2004-2011 metais buvo paskelbti viešųjų pirkimų laimėtojais ir sudarė pirkimo sutarčių už daugiau kaip 20 mlrd. litų", - tarp partijų ir jų rėmėjų klestinčią schemą skaičiais atskleidė Ž.Plytnikas. VAKARO ŽINIOS

"Kad tokios korupcinės schemos nebeliktų, reikia, jog partijos gautų pinigus, už kuriuos nesijaustų skolingos - iš valstybės. Bet visuomenė labai skeptiškai žiūri į partijų finansavimą iš biudžeto. O paskui piktinasi, kad partijos parsiduoda. Štai toks paradoksas",- sako Vytautas Dumbliauskas, politologas. VAKARO ŽINIOS

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas konservatorius Jonas Šimėnas kelia vis didesnį galvos skausmą savo partijos viršūnėms, kurias spaudžia valdančiosios koalicijos partneriai. Galvosūkį, kaip baigti J.Šimėno ir Aplinkos ministeriją valdančių buvusių "prisikėlėlių" rietenas, dabar sprendžia premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Atstatydinti J.Šimėną iš Seimo komiteto pirmininko posto vis smarkiau remia buvusių "prisikėlėlių" lyderis Arūnas Valinskas ir "prisikėlėlius" priglaudusių liberalcentristų vadovybė. A.Valinskas konservatorių lyderiams net įteikė ultimatumą, pavadintą "Dėl AAK pirmininko J.Šimėno veiksmų". Rašte piktinamasi, kad komitetas į savo posėdį iškvietė aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską. LIETUVOS RYTAS

A.Valinskas neapsiribojo vien grasinimais. Praėjusį penktadienį vykusio Seimo posėdžio metu jis su bendražygiais stengėsi blokuoti kai kuriuos Vyriausybei reikalingus įstatymus. Liberalcentristų vadovas A.Čaplikas šiomis dienomis išplatino viešą pareiškimą, kuriame J.Šimėną įvardijo kaip koalicijos problemą. J.Razma "Lietuvos rytui" teigė negalįs detaliau papasakoti apie pokalbį su J.Šimėnu ir nedrįso prognozuoti, kaip baigsis ši istorija. LIETUVOS RYTAS

Mūsų skurdo priežastis - ne vien pasaulinės finansinės krizės. Mūsų skurdas - tai nuolatinis valdžiažmogių dvasinis skurdas. Per kelis dešimtmečius sugebėjęs sukurti mūsų valstybėje katastrofišką socialinę atskirtį. Kai du trečdaliai tautos atsiduria socialiniame patvory. Kasdien laukdami, ką iš jų valdžia dar nurėš ar atims. Mūsų skurdo priežastis - savo tautos negirdėjimas. Šviesuolių nepaisymas. Mūsų skurdo priežastis - naivus valdžiažmogių įtikėjimas, kad jie, dirbdami savo darbus, niekada neklysta. Kaip Jungtinių Valstijų prezidentas. RESPUBLIKA

B.Lubys, be abejonės, - viena ryškiausių nepriklausomos Lietuvos figūrų. Vieno sumaniausių, turtingiausių ir įtakingiausių Lietuvos piliečių žodis daug reiškė ir ekonomikoje, ir politikoje. Signataras, premjero pavaduotojas, premjeras, Pramonininkų konfederacijos prezidentas turėjo sukaupęs neįkainojamos patirties. Tokie žmonės paprastai miršta ne lovoje. Jie pilotuoja lėktuvus, kopia į kalnus, bėga maratonus, plaukia į pavojų kupinas keliones. B.Lubys sukniubo Druskininkų dviračių take, sportuodamas, nors galėjo pasirinkti bet kokio komforto atostogas bet kuriame žemės rojuje. "Respublikai" B.Lubys yra sakęs: " Į politiką grįžti nesiruošiu, o visur turi būti saikas, paskui nebeužteks sienų ar spintos visiems ženklams sudėti. Esu pasakęs, kad viešai atsisakysiu man per dažnai siūlomos garbės, motyvuodamas tik tuo, kad nenusipelniau, o jei nenusipelniau, priimti negaliu. Svarbiausias mano gyvenimo vardas - signataras". RESPUBLIKA

"Achemos" administracinio pastato septintajame aukšte esantis B.Lubio kabinetas - užplombuotas, o pirmojo aukšto fojė į pastatą ateinančius žmones pasitinka ant staliuko padėta koncerno prezidento nuotrauka, su šalia degančiomis gedulingomis žvakėmis. "Toks jausmas, kad jis į Anapilį išėjo tiesiog nuo savo darbo stalo", - sakė 47 metus su B.Lubiu kartu dirbęs gamyklos "Achema" generalinis direktorius Jonas Sirvydis. Jis prisiminė spalio 12 d. vykusį paskutinį įmonės valdybos susirinkimą, kuriame B.Lubio planai pasižymėjo iki tol neregėtu užmoju. KAUNO DIENA

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas B.Lubys šią savaitę bus palaidotas šeimos lėšomis Plungėje. "Valstybė galėtų ir norėtų prisidėti prie laidotuvių išlaidų padengimo, tačiau šeimos valia yra kitokia",- vakar po Valstybinės laidojimo komisijos posėdžio žurnalistams sakė ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis. KAUNO DIENA

Kas kalbės visų šalies pramonininkų vardu? O kas pareikš Lietuvos verslo nuomonę Rusijos atstovams? Dėl to dabar suka galvą įtakinga Lietuvos pramonininkų konfederacija, kurios ilgametis prezidentas buvo B.Lubys. Verslininkas buvo ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo tarybos prezidentas. Šiai tarybai priklauso stambiosios mūsų šalies bendrovės, dirbančios su Rusija. "Jis ir sukūrė šią tarybą. Kaip pasikeis jos veikla dabar? Tai priklausys nuo pačių įmonių iniciatyvos", - sakė tarybos vykdomasis direktorius Raimondas Martinavičius. LIETUVOS RYTAS

Daugybė nuopelnų ir titulų, veiklos ir įsipareigojimų,atsakomybės ir kritikos. Tik retas mirtingasis galėjo tiek pakelti, nuveikti ir planuoti kaip Nepriklausomybės Akto signataras, premjeras, nusipelnęs inžinierius ir chemijos mokslų daktaras, verslininkas ir mecenatas Bronislovas Lubys. B.Lubio bendražygiai išgyvena didžiulę netektį ir žada įgyvendinti jo užsibrėžtus tikslus. LIETUVOS ŽINIOS

Mintimis apie Bronislovą Lubį su "Vakarų ekspreso" skaitytojais dalijasi verslininką pažioję žymūs klaipėdiečiai. Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras: "Tai tiesiog žmogus, kurio pavardę būtų galima drąsiai laikyti garbingo, sąžiningo ir perspektyvaus verslo sinonimu arba simboliu Lietuvoje. Manau, kad jo reikšmė ir įtaka Lietuvos verslui bei politiniam gyvenimui bus įvertinta tik prabėgus kažkuriam laikui." Povilas Vasiliauskas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas: "Verslui ir ekonomikai tai be jokios abejonės didžiulė netektis. Taip pat didelė netektis visiems tiems, kurie naudojosi plačia jo širdimi. O tie, kurie pažinojo jį asmeniškai, žino, jog jis išties buvo šiltas ir malonus žmogus." Antanas Vinkus, Neringos meras: "Jo gyvenimo filosofijoje žmonės buvo didžiausia vertybė ir svarbiausias politikos tikslas, esmių esmė kalbant apie Lietuvos vietą Europos šalių bendrijoje ir žiniomis pagrįstoje pasaulio ekonomikoje." VAKARŲ EKSPRESAS

B.Lubys krito taip, kaip ir gyveno, - judėdamas. Lietuvos pramonė neteko iškiliausios Nepriklausomybės laikų verslo figūros. Netikėta pramonininko B.Lubio mirtis primena ir mūsų būties trapumą, ir tai, kiek atskiroms sistemoms ir net visai šaliai kartais vis dėlto yra svarbus vieno žmogaus buvimas. LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Praktiški lietuviai atrado dar vieną taupymo būdą - kai kurių sau ar savo artimiesiems reikalingų vaistų jie perka veterinarijos vaistinėse. Gyvuliams skirti medikamentai neretai siunčiami ir užsienio valstybėse uždarbiaujantiems giminaičiams. Vienos Panevėžio veterinarijos vaistinės darbuotojos neslėpė, kad jų parduodami tepalai ypač paklausūs per šalčius. "Pas mus apsiperka kone pusė turguje šąlančių prekiautojų. 250 mililitrų sąnarių skausmą mažinančio tepalo veterinarijos vaistinėse kainuoja iki 15 litų", - sakė nenorėjusi prisistatyti vaistinės darbuotoja. LIETUVOS RYTAS

Daugiau kaip prieš šešis šimtus metų Lietuvoje apsigyvenę totoriai tebegamina savo tradicinius valgius ir gėrimus, bet spausdintas leidinys apie jų turtingą kulinarinį paveldą pasirodė pirmą kartą. Pirmieji trylika populiariausių patiekalų, papildžiusių ir lietuvių virtuvę, aprašyti knygoje "Šimtalapis, ir ne tik". "Šimtmečius šie receptai buvo perduodami iš lūpų į lūpas. Mane mokė močiutė ir mama, kaip virti skanias košes ir sriubas, kepti pyragus. Bet pasidarė labai neramu, kad mūsų vaikai ateityje neturės, kur paskaityti, kaip pagaminti tokių skanių valgių. Todėl ir nusprendėme imtis šio darbo", - pasakojo L.Gaidukevičienė. LIETUVOS RYTAS

TEISĖTVARKA

Kuršių mariose iš jachtos iškritęs Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius Šarūnas Vasiliauskas prigėrė. Tokia yra preliminari 50-mečio vilniečio žūties priežastis. Žuvusiojo palaikus pirmadienį ištyrę medikai paneigė versiją, jog Š.Vasiliauską galėjo ištikti širdies smūgis, - atsidūręs už jachtos borto vyriškis greičiausiai dar buvo gyvas. Tai sprendžiama iš to, kad buriuotojo plaučiuose rasta vandens. "Neteko girdėti, kad skenduoliai laikytųsi ant vandens. Paprastai jie nugrimzta į dugną - praeina kelios dienos ar net savaitės, kol jie išnyra iš gelmių", - medikų išvada stebėjosi Š.Vasiliausko draugas vilnietis buriuotojas Artūras Dovydėnas. "Kol kas žinomos tik preliminarios medikų išvados. Dar reikės nustatyti, kokią įtaką žmogaus mirčiai turėjo orų sąlygos, ankstesnė jo sveikatos būklė ir kitos svarbios aplinkybės. Kai sugretinsime faktus, išaiškės tikrasis vaizdas", - sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas Giedrius Danėlius. LIETUVOS RYTAS

Teismo nurodymo leisti Klaipėdos senamiestyje statyti stiklinius dangoraižius nevykdymu kaltinamam Seimo nariui Nagliui Puteikiui pavyko apsiginti nuo jį uostamiesčio verslininkų iniciatyva nubaudusio antstolio. Klaipėdos miesto apylinkės teismas panaikino savo paties sprendimą, kuriuo Seimo nariui N.Puteikiui skirta 500 litų bauda. "Į mane yra paleistos dvi torpedos. Vieną man pavyko atmušti, tad liko tik antroji - gruodžio pradžioje prasidėsiantis man iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Šešis stiklainius, kurie yra dar baisesni nei stiklinis pastatas Kauno Laisvės alėjoje, norinčių pastatyti verslininkų tikslas - mane tol tampyti po teismus, kol aš pasiduosiu arba man baigsis pinigai advokatams", - taip šį teismo sprendimą komentavo pats parlamentaras. RESPUBLIKA

Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje gyvenantys žmonės nusprendė nebetylėti apie siaubą keliančias medžiokles parko miškuose, nesiliaujančius šūvius ir naktinius šunų skalijimus. "Medžiojama be taisyklių, be pagarbos ir be apsaugos", - įsitikinę kaimiečiai. Pasak vienkiemio gyventojo, dabar žmonės jaučiasi miško savininkais ir daro ką nori: medžioja ir medžiotojai, ir ne medžiotojai. Neseniai su šeima miško keliuku einantį vyrą pašiurpino vaizdas: iš netoliese sustojusio džipo išlipo vyras, spjaudydamas saulėgrąžas, išsitraukė medžioklinį ginklą, užsikabino ant peties ir nužygiavo miško keliu. Paskui pasigirdo šūviai prie ežero, kuriame tuo metu plaukiojo antys ir gulbės. "Šaudė antis. Jis net valties neturėjo. Vadinasi, neplaukė nušautų pasiimti, paliko, - kloja kaimietis. - Ne dėl mėsos paukščius iššaudė, taikiniu pasirinko." ŠIAULIŲ KRAŠTAS


EKONOMIKA

Valstybės skoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti Lietuva jau nuo kitų metų privalės skirti maždaug po 5 milijardus litų. Pasak Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus, skolos tvarkymo išlaidos taip žaibiškai neaugtų, jeigu valdančioji dauguma turėtų skolinimosi strategiją. "Gyventojų ir įmonių indėliai bankuose didėja, nors bankai moka mažas palūkanas. Jeigu būtų platinamos Vyriausybės obligacijos ar vertybiniai popieriai už truputį didesnes palūkanas nei komercinių bankų, pavyzdžiui 3-4 proc., akivaizdu, kad nemaža dalis gyventojų galėtų tuo pasinaudoti. Valstybei tai būtų racionalu, nes tarptautinėse rinkose dabar galima pasiskolinti už ne mažesnes nei 7 proc. palūkanas", - dėstė A.Butkevičius. "Kai nėra planavimo, pasiskolinti pinigai kažkurį laiką praguli bankų sąskaitose, o palūkanos už juos vis tiek mokamos", - pastebėjo politikas. RESPUBLIKA

Valdžios atstovai, planuodami, kaip gyvensime kitąmet, bent pabandė suteikti tautiečiams optimizmo. Pristačiusi kitų metų valstybės biudžetą finansų ministrė Ingrida Šimonytė pareiškė: Lietuvoje "skolinimosi poreikis mažėja". Tačiau jos Seimui įteikti skaičiai byloja ką kita: jau "sukauptą" 34,7 mlrd. valstybės skolą kitąmet planuojama papildyti dar beveik 9,4 mln. litų. Iš viso skola pasieks beveik 44 mlrd. litų. Nepaisydama to, finansų ministrė džiaugiasi "skolos stabilizavimu". VAKARO ŽINIOS

Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius nesiryžo atskleisti, kaip Vilnius kitąmet išvengs Graikijos scenarijaus. Vienintelis dalykas, ką jis galėjo pasakyti, kad salas pirkti pasiruošęs tik meras Artūras Zuokas, bet ne miestas. "Nežinau, ar galėtų būti bent rimtai kalbama apie tokią galimybę Vilniaus savivaldybės lėšomis pirkti salą. Čia galbūt mero pozicija. Reikėtų jums su juo pakalbėti", - nurodė R.Adomavičius. "Kai kalbėjau apie Graikijos salos pirkimą, visuomet akcentavau, kad ieškosime privačių šios idėjos rėmėjų lėšų. Ermitažo-Gugenheimo projektą planuoja įgyvendinti Helsinkio miestas, mes savo progą jau praradome", - dėl neišleistų kelių šimtų milijonų nuliūdo meras.VAKARO ŽINIOS

Fantastiškiausias planas - mero Artūro Zuoko noras pirkti salą Graikijoje. Kam? Nei mes Graikijai tuo padėsime išsikapstyti iš krizės, nei mums ši sala apmokės šildymo išlaidas. Aišku, jei meras vilniečiams pasiūlytų šioje saloje kiekvienais metais atostogauti ir dar nemokamai, tuomet dar pagalvočiau, ar pritarti tokiam siūlymui. Bet, atrodo, mes į ją nebūtume pakviesti. VAKARO ŽINIOS

Daugelis jau atėjusių į valstybės tarnybą apie puikias užsienio kalbų žinias bei nepriekaištingas kompiuterijos žinias tiesiog melavo arba buvo atrinkti atmestinai. Todėl kasmet valdininkų lavinimui įvairiuose kursuose (Lietuvoje ir užsienyje) metama dešimtys milijonų litų. Be to, valstybės lėšomis tarnybos metu tobulėjantys valdininkai už šį naudingą malonumą dar ir gauna atlyginimą, o jei tobulinasi kurortuose ar užsieniuose - dar ir dienpinigius. Pusiau dirbant, pusiau tobulėjant auga ir stažas valstybės tarnyboje, o kartu priedas prie atlyginimo už kiekvienus tobulai išdirbtus trejus metus. RESPUBLIKA

VRM duomenimis, praėjusiais metais užsienių kalbų darbo metu ir už mokesčių mokėtojų pinigus mokėsi 987 valstybės tarnautojai, kompiuteriais mokėsi naudotis net 1118 klerkų. Kiek jų valstybės tarnybos teikiamomis privilegijomis pasinaudojo šiemet, VRM žinos tik kitų metų vasarį. Praėjusiais metais iš Lietuvos žmonių kišenės bemoksliams ir beraščiams valdininkams buvo skirta 12 mln. litų. VRM Personalo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Audra Keniausytė-Petraitienė "Respublikai" paaiškino, kad klerkai gali mokytis darbo metu, nes tai leidžia Darbo kodeksas, o Valstybės tarnybos įstatymas esą nustato valdininkams net pareigą mokytis, o ne dirbti. RESPUBLIKA

Bronislovas Lubys strateginius planus visada kūrė penkeriems metams. Bet paskutiniame susirinkime, kuris vyko minint jo gimtadienį, visus nustebino pasiūlęs dešimtmečio planą. Paprastai vystymo planai būdavo kuriami penkeriems metams. Šiais metais pirmą kartą per visą koncerno istoriją B.Lubys pasiūlė patvirtinti dešimties metų planą. Mes dar pasvarstėme, ar verta planuoti tokiam ilgam laikotarpiui. Taigi jis mums paliko labai įpareigojančią viziją. Toks įspūdis, kad jį pastūmėjo kažkokia nematoma ranka", - kalbėjo gamyklos "Achema" generalinis direktorius Jonas Sirvydis. KAUNO DIENA

Tačiau svarbiausia, jog niekas negali apkaltinti B.Lubio, kad jis paleido vėjais privatizavimo metu įsigytas pramonės įmones, kaip tai padarė EBSW ar daug kitų, tokių pat kaip B.Lubys inžinerinės kartos atstovų, taip ir nesugebėjusių tapti verslininkais. B.Lubio sukurta imperija, kurios pradžia buvo Jonavos "Azoto" privatizavimas, ne tik mokėjo darbuotojams ne mažiausius atlyginimus, bet ir plėtėsi, apimdama vis naujus pramonės ir verslo sektorius, sėkmingai atlaikė kelių ekonominių krizių bangas. Čia dirba 5,4 tūkst. žmonių. "Achemos grupės", kurioje 51 proc. akcijų turėjo B.Lubys, metų pajamos viršija 2 mlrd. litų. Vertinant jo gyvenimą būtina pažymėti ir tai, kad B.Lubys buvo vienas pirmųjų mūsų verslo filosofų. Nefiksavo savo apmąstymų knygose, bet mėgo pasidalyti jais su kitais. LIETUVOS RYTAS

Koncerno "Achemos grupė" viceprezidentas Arūnas Laurinaitis LŽ tikino, kad prezidento, pagrindinio akcininko ir "proto generatoriaus" netektis - didžiulis smūgis visai komandai, ir tai neabejotinai atsilieps: "Jis mus paliko, dar nuo šiol mes privalome įgyvendinti koncerno prezidento pradėtus darbus ir užsibrėžtus tikslus". LIETUVOS ŽINIOS

Kas bus rytoj ar tolesnėje ateityje? Staiga mirusio 73 metų Bronislovo Lubio bendražygiai ir buvę pavaldiniai - sutrikę. Didžiulė verslo imperija liko be svarbiausio idėjų kūrėjo. Kas jį pakeis? Nors valdomų bendrovių vadovais pasitikėjo, verslo įpėdinį jis matė savo šeimos rate. Verslininkas vylėsi, kad ateis diena, kai jį pakeis anūkas 24 metų Adomas Žadeika. "Po kokio dešimtmečio norėčiau jam perleisti savo vietą", - taip B.Lubys šiemet yra prasitaręs apie dukters Jūratės ir žento Romo Žadeikos sūnų. Įtakingas verslininkas jau senokai pradėjo svarstyti, kas galėtų ateityje užimti jo vietą. Baigęs Milfildo mokyklą B.Lubio anūkas Anglijoje mokėsi toliau. Kone pusę gyvenimo Didžiojoje Britanijoje praleidusį ir prieš kelerius metus į Lietuvą grįžusį jaunuolį senelis įdarbindavo sau pavaldžiose įmonėse. "Noriu, kad Adomas pereitų per visas koncerno bendroves, susipažintų su verslu iš arčiau", - yra kalbėjęs verslininkas. Pastaruoju metu A.Žadeika dirbo "Achemos grupei" priklausančioje Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje KLASCO. LIETUVOS RYTAS

ĮMONĖS

Bankrutuojančių Šiaulių valdžia praregėjo. Metų pradžioje apie milžiniškus projektus kalbėję valdininkai ketina gelbėtis nuo bankroto šmėklos masiniais darbuotojų atleidimais, mokyklų uždarymu. Kitais metais į Šiaulių biudžetą sukapsės 107 milijonai litų, nors norint normaliai gyventi miestui reikės 48 milijonais litų daugiau. 2012 metų biudžetą planuojantiems Šiaulių miesto vadovams galvosūkis teko ne iš lengvųjų. Juolab kad papildyti kasą milijonais iš bankų nebus galima - skolinimosi limitas seniai išnaudotas. Ūmai praregėję politikai paskubomis rezga išlikimo planą: masiškai ims atleidinėti darbuotojus, uždarinės mokyklas, karpys atlyginimus, negrąžins skolų šilumos tiekėjams. 30 mokyklų turinčiame mieste dėl kone perpus sumažėjusio mokinių skaičiaus būtina uždaryti mažiausiai 6 ugdymo įstaigas. Likusias mokyklas reikėtų jungti, mažinti administracijos darbuotojų skaičių, centralizuotai pirkti, pavyzdžiui, buhalterines paslaugas. Dabar biudžetinėse įstaigose dirba 155 buhalterės ir apskaitininkės, nors centralizuotai teikiant apskaitos paslaugas jų pakaktų ir trečdalio. LIETUVOS RYTAS

STATYBA

Šių metų pabaigoje numatoma pradėti uostamiesčio keleivių ir krovinių terminalo suprastruktūros, į kurią ketinama investuoti 70 mln. Lt, statybos darbus. Pirmiausia teks nugriauti visus šiuo metu terminale esančius pastatus, kuriuose dar dirbama, rezervuarus, seną valymo stotį, geležinkelio estakadą. Eksploatuoti naują terminalą žadama pradėti 2013 metų gegužės pabaigoje. Žinoma, tik pradėjus veikti naujam terminalui maksimalus jo pajėgumas nebus pasiektas. Pasak B. Petrausko, iš pradžių tikimasi terminale per dieną aptarnauti 2-3 laivus skirtingu laiku ir per 2-3 metus uosto krovą padidinti 2-3 mln. tonų krovinių. Keleivių srautai per 3-5 metus būtų padidinti nuo 200 tūkst. iki pusės milijono.VAKARŲ EKSPRESAS

VERSLAS

Joniškiečio kieme stovi darbui nepanaudotas taksi automobilis, o policijoje ir Valstybinėje darbo inspekcijoje guli skundai dėl darbdavio. Vairuotojas pasakoja, kad taksi aikštelėje jo automobilį blokavo kiti taksistai, o darbdaviui turėjęs atvežti kas mėnesį 225 litus. Uždarosios akcinės bendrovės "Šiaulių taksi" Joniškio filiale Vaclovas Žalys buvo įsidarbinęs nuo rugpjūčio 1-osios, o rugsėjo pradžioje gavo įspėjimą, kad jis yra atleidžiamas "Įvažiavau į taksi aikštelę, o joje mano automobiliui iš priekio ir galo kiti taksistai užstatė savo mašinas. Supratau, kad aš čia esu nepageidaujamas", - pirmąją darbo dieną prisiminė V. Žalys. Taksi versle galioja savos taisyklės. ŠIAULIŲ KRAŠTAS


SPORTAS

Vakar Kaune vykusios Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ataskaitos ir rinkimų konferencijos dalyviai pademonstravo pavyzdinį solidarumą, vienbalsiai į LKF prezidento postą išrinkdami Arvydą Sabonį. A.Sabonis buvo vienintelis kandidatas į LKF prezidento postą. "Džiaugiuosi, kad jis sutiko kandidatuoti. Tokia figūra mums labai reikalinga, jis tik dar labiau garsins krepšinį. Manau, kad Lietuva išsirinko tinkamiausią LKF prezidentą"- sakė V.Garastas. "Krepšinis ir krepšininkai garsina Lietuvą pasaulyje, o svarbiausia - krepšinis suvienija tautą. Tikiuosi, kad savo darbu ir patirtimi galėsiu prisidėti prie krepšinio vystymo, privataus finansavimo skatinimo ir teisinės bazės gerinimo", - sakė A.Sabonis. RESPUBLIKA

Arvydas Sabonis tapo vyriausiuoju antrosios Lietuvos religijos žyniu. Nedaug kas su Sabu galėdavo konkuruoti aikštelėje, o vakar konkurentų neturėjo ir rinkimuose. Vienbalsiai Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu išrinktas A.Sabonis perėmė postą iš savo buvusio trenerio Vlado Garasto. VAKARO ŽINIOS

"Tapus LKF prezidentu teks daugiau laiko praleisti Lietuvoje. Ar nesiruošiate parskraidinti į Lietuvą visą savo šeimą? -

- Man gydytojai skraidyti neleidžia (juokiasi - red. past.). Šeima, manau, bus ten, kur yra - Ispanijoje, o aš juos stengsiuosi aplankyti.

- Jūsų pirmtakas Vladas Garastas jau džiaugiasi, kad tapęs neviešu asmeniu galės mažiau bendrauti su žiniasklaidos atstovais. O jūs, tapęs LKF prezidentu, būsite dar viešesnis. Ar jūsų tai netrikdo?

- Aš manau, kad mane žmonės ir taip pažįsta. Tikiuosi, kad mes ir toliau draugiškai gyvensime. Dirbsime be išpūstų kalbų, visi kartu - ir bus gerai." RESPUBLIKA "Krepšinis ir mūsų krepšininkai garsina Lietuvą pasaulyje, o svarbiausia - krepšinis suvienija tautą. Aš tikiuosi, kad savo darbu ir patirtimi galėsiu prisidėti prie krepšinio vystymo", - vakar kalbėjo A.Sabonis.Jis buvo vienintelis kandidatas į LKF prezidento postą. LKF prezidentu A.Sabonis išrinktas ketverių metų kadencijai - iki 2015-ųjų. "Įdomus likimo vingis. Kai tapau Kauno "Žalgirio" treneriu, pas mane atėjo jaunas vaikinas, o šiandien jis tapo prezidentu", - sakė 79 metų V.Garastas, kuris patvirtintas LKF garbės prezidentu. LIETUVOS RYTAS

Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) čempionate įregistruota būsimoji NBA Toronto "Raptors" žvaigždutė Jonas Valančiūnas. Šį pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempioną ir Lietuvos vyrų rinktinės narį į savo sąrašus įtraukė MRU ekipa. Tikimasi, kad 213 cm ūgio ir 109 kg svorio centro puolėjas gerokai sustiprins MRU ekipą ir padės iškovoti ne vieną pergalę. VAKARŲ EKSPRESAS

Vakar iš Vilniaus į Malagą išskridę Kauno "Žalgirio" krepšininkai šiandien vakare žais antras Eurolygos rungtynes. Žalgiriečių varžovais bus vietos "Unicaja" krepšininkai. Abi komandos pirmame Eurolygos ture patyrė nesėkmes. "Manau, kad pirmose rungtynėse ir mes, ir "Unicaja" pralaimėjome geriausioms grupės komandoms, todėl dabar pergalė bus labai svarbi. Svarbiausia - kuo geriau žaisti gynyboje. Lengva nebus, tačiau tikimės grįžti su pirma pergale", - pasitikėjimo nestokojo kroatas Markas Popovičius. RESPUBLIKA

Praėjusį ketvirtadienį su ekipa atsisveikino vyriausiasis treneris Ilijas Zuras (Ilias Zouros). Jo vietą laikinai užėmė klubo sporto direktorius Vitoldas Masalskis. "Esu tarsi įmestas į skęstantį laivą. Nei iš šio, nei iš to. Keturis mėnesius dirbau sporto direktoriumi, o dabar pareigos sudvejintos. Tikrai nėra lengva. Treniruočių buvo mažai. Taip staiga atėjus kažką pakeisti neįmanoma. Reikia, kad ir komanda pajustų trenerį, ir aš turiu pajusti komandą", - prieš išvyką į Ispaniją samprotavo V.Masalskis. Praėjusią savaitę su "Žalgirio" savininku Vladimiru Romanovu buvo susitikęs Lietuvos nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra. Po įvykusio pokalbio K.Kemzūra teigė, kad nerado bendrų "sąlyčio taškų" su "Žalgirio" savininku. Tiesa, V.Masalskio teigimu, nacionalinės rinktinės strategas dar turi laiko apmąstymams. RESPUBLIKA

Nuo 1951 metų veikianti Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjunga (ŠALFASS) ne tik rūpinasi tautiečių kūno kultūra, bet ir saugoja lietuvybę, sako sąjungos pirmininkas Laurynas Misevičius, Joniškio krepšinio muziejui atvežęs eksponatų iš JAV. Krepšinio muziejui Laurynas Misevičius atvežė šūsnį eksponatų: Niudžersio valstijos universitete, kuriame studijavo garsus krepšininkas Artūras Karnišovas, organizuojamo krepšinio turnyro aukso medalį ir lankstinuką su paties krepšininko linkėjimais bei autografu, ŠALFASS Baltimorės atletų klubo 2008 metų turnyro, Long Ailendo 2009 metų krepšinio turnyro, Rytų Pakrantės žaidynių krepšinio čempionato medalių. Taip pat muziejaus fondus papildys įdomus medalis, pagamintas "Žalgirio" 1985, 1986, 1987 metų pergalių prieš CASK (Centrinį armijos sporto klubą) atminimui, kuriame į krepšį ranka deda CASK klubo krepšininko kelnaites, o kitoje pusėje surašytos žalgiriečių pavardės. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Pirmosiose 2011-2012 metų vyrų tinklinio čempionato rungtynėse šeštadienį Kelmės "Antivis-Etovis" namie iškovojo pergalę, 3:2 nugalėjęs Šiaulių "Elgą-Master idea". Ketvirtajame sete, "Elgai-Master idea" pirmaujant 2:1, šiauliečiai buvo priekyje 20:14, tačiau setą pralaimėjo 25:22. Penktajame sete trys iš eilės svečių smūgiai skriejo į užribį. "Jautėmės stipresni, o po rungtynių kelmiškiai padėkojo, kad pralaimėjome patys", - sakė "Elga-Master idea" vyriausiasis treneris Aivaras Strockis. Mačas turėjo vykti Šiauliuose, tačiau į Kelmę nukeltas dėl sporto mokyklos "Dubysa" renovacijos. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

 

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder