Naujienų spalio 24 d. dienraščiuose apžvalga

Situacija panaši, kaip ir prieš Sąjūdžio užgimimą. Susibūrę Lietuvos šviesuoliai nutarė imtis veiksmų spausti valdžią, kad ši imtų rūpintis ne tik savais, bet ir viešaisiais interesais. Praėjusį šeštadienį Mokslų akademijoje keli šimtai akademinio sluoksnio atstovų diskutavo, kodėl visuomenę ištiko sisteminė krizė ir kaip ją reikėtų įveikti. Didžiojoje Mokslų akademijos salėje garbūs svečiai vos tilpo. Laisvadienį paaukojo profesoriai Povilas Gylys, Leonas Ašmantas, Alfonsas Vaišvila, Romas Lazutka, Antanas Kulakauskas, humanitarinių mokslų daktaras filosofas Krescencijus Stoškus, kiti žinomi žmonės. Mokslininkai ir studentų atstovai pasidalijo savo įžvalgomis, kaip reikėtų įveikti visuomenę apėmusią sisteminę krizę ir kaip priversti valdžią dirbti ne sau, o ją išrinkusiems žmonėms. RESPUBLIKA

"Šioje šalyje nesiskaitoma su žmonėmis. Taip, aš esu kritikavęs premjerą, prezidentę, kitus politikus, bet tebeturiu darbą, nesu persekiojamas. Tai yra geroji pusė. Šia prasme mes esame demokratinė šalis. Opozicija nėra suiminėjama. Bet yra kita pusė. Kai grupė piliečių nori mitinguoti, jiems paskiriama vieta purvyne. Minkite purvą, jei norite prieš mus protestuoti ir pasakyti, ką galvojate. Svarbiausia, kad tauta nepastebi šito pažeminančio veiksmo,"- rašo profesorius Povilas Gylys. - Dienos tema "Sutriko valstybės nervų sistema". RESPUBLIKA

Eurokomisaras Algirdas Šemeta kartu su kitais Europos Komisijos, Europos Parlamento ir jų antrinėse įstaigose dirbančiais visos ES mokesčių mokėtojų tarnais stojo piestu prieš ketinimus pailginti jiems darbą iki 40 valandų per savaitę. Ne visą darbo savaitę dirbantys valdininkai nori ir toliau nepersidirbdami gauti iki 56 tūkst. litų algą. Todėl neverta stebėtis, kad ir Lietuvos įmokos į ES biudžetą kasmet vis auga ir jau gerokai viršija milijardą litų. VAKARO ŽINIOS

Netekome signataro Bronislovo Lubio. Sekmadienį Druskininkuose staiga mirė Kovo 11-osios Akto signataras ekspremjeras Bronislovas Lubys. Pranešama, kad 73 metų Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas, koncerno "Achemos grupė" prezidentas, vienas turtingiausių ir įtakingiausių Lietuvos verslininkų buvo rastas sukniubęs prie savo dviračio. Spėjama, kad jam bus sustojusi širdis. RESPUBLIKA

Protas veržėsi kurti, bet širdis nebeleido. "Daug vaikščiosiu ir važinėsiu dviračiu", - išvykdamas į Druskininkus bendradarbiams ištarė koncerno "Achemos grupė" vadovas 73 metų Bronislovas Lubys. Vakar jis rastas sukniubęs ant dviračių tako. Verslininko gyvybės išgelbėti nepavyko. "Jis norėjo atitrūkti nuo sekinamo darbų srauto, todėl išvažiavo atostogų į Druskininkus. Sakė, noriu pailsėti, pagalvoti", - taip prieš kelionę į Druskininkus B.Lubys sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojui Mykolui Aleliūnui. Praėjusios savaitės vidury vyrai šnektelėjo ir telefonu. B.Lubys buvo geros nuotaikos, džiaugėsi poilsiu. "Jokių blogų nuojautų, jis jautėsi gerai, kaip visada buvo optimistiškai nusiteikęs. Juk ir per "Lietuvos ryto" televiziją praėjusią savaitę kalbėjo - atrodė sveikas, žvalus. Esu įsitikinęs, kad man, senam bičiuliui, būtų užsiminęs, jei būtų kokį negalavimą jautęs", - vakar niekaip atsitokėti po išgirstos blogos žinios negalėjo B.Lubio ilgametis bendražygis M.Aleliūnas. LIETUVOS RYTAS

Sekmadienį Druskininkuose mirė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, vieno didžiausio šalies koncerno "Achemos grupė" vadovas Bronislovas Lubys. Jam buvo 73 metai. Verslininkas buvo žymus valstybės veikėjas. Įvertinant B. Lubio veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir sutvirtinant jos valstybingumo pamatus 1998 m. jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu. B. Lubys - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo narys, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1992 m. buvo paskirtas Lietuvos Respublikos ministru pirmininku. Velionis buvo įvairių komitetų, fondų, tarybų narys. VAKARŲ EKSPRESAS

Eidamas 74-sius metus vakar Druskininkuose mirė Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs šalies ministras pirmininkas, vienas įtakingiausių šalies verslininkų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys. Pranešama, kad Druskininkuose atostogavęs verslininkas mirė dviračiu važiuodamas į kalną. VAKARO ŽINIOS

Verslo titanui neišlaikė širdis. B.Lubio mirtis trenkė it perkūnas iš ramaus rudeniško dangaus. Jo aplinkos žmonės sekmadienį buvo ištikti šoko - sunkiai rinko žodžius, atsargiai dėliojo mintis. "Galiu tik patvirtinti apie netektį", - santūriai kalbėjo "Achemos grupės" atstovė spaudai Virginija Dunauskienė. B.Lubio kolegos neįtarė, kad jis būtų galėjęs sirgti. Bent jau viešai verslininkas sveikata nesiskundė. Vyriškis tryško optimizmu, apie sunkumus neišdavė nei jo kalbos, nei išvaizda. Kiek žinoma, jis buvo patyręs tik klubo sąnario operaciją. Spalio pradžioje gimtadienį atšventęs B.Lubys buvo viena ryškiausių asmenybių Lietuvos versle ir politikoje. KAUNO DIENA

Sustojo Lietuvos pramonės patriarcho širdis. Simboliška, kad, važiuodamas dviračiu, B.Lubys paskutinį kartą matė Druskininkus - miestą, kuris vienas pirmųjų Lietuvoje atgimė - tenykščių žmonių, savivaldybės, B.Lubio ir viso Lietuvos verslo sutelktomis pastangomis. B.Lubys tikėjo, kad tokia gali būti ir visa Lietuva. LIETUVOS ŽINIOS

KULTŪRA

Lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis šiuolaikinius menininkus įkvepia ieškoti naujų santykio su istorija, kultūra, lietuvybe formų. Ką kūrėjai siūlo žiūrovams, kuriems "Metų" autorius pažįstamas, ko gero, tik iš mokyklos vadovėlio, galime pamatyti parodoje "Skulptoriai skaito Donelaitį". Sostinės Šv. Jono gatvės galerijoje atidaryta tarptautinė paroda "Skulptoriai skaito Donelaitį". Ji skirta artėjančiai poeto K.Donelaičio gimimo 300 metų sukakčiai. Galerijoje pristatomi šįmet nulieti aštuoni Lietuvos skulptorių bronzos darbai ir du skulptorių iš Vokietijos kūriniai. VAKARO ŽINIOS

Dienraštis "Vakarų ekspresas" jau septynioliktąjį kartą kviečia savo skaitytojus rinkti Metų klaipėdiečius. Laukiama kandidatų tradicinėms nominacijoms - "Metų filantropas", "Metų šviesuolis", "Meniška siela", "Garbės klaipėdietis" ir "Jaunasis talentas". Metų klaipėdiečiai - tai pirmiausia veiksmo žmonės. Jie keičia mūsų gyvenimus į pozityviąją pusę. Jie keičia Klaipėdą, jie myli miestą ne deklaracijomis, o poelgiais. VAKARŲ EKSPRESAS

Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras "Dagilėlis" savaitgalį pradėjo koncertinį turą po Jungtines Amerikos Valstijas. Prie jo prisidėjo JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys, Elizabeth-NJ apylinkės pirmininkas Laurynas Misevičius. Laurynas su žmona Eugenija lankėsi Šiauliuose. Su "Šiaulių kraštu" L. Misevičius dalijasi mintimis apie būtinybę branginti pasaulio lietuvių ryšius. Trečiosios emigrantų bangos atstovas Laurynas Misevičius įsitikinęs, emigracija - ne vien neigiamybės: "Mes turime bendrą didžiąją Lietuvą per visą pasaulį ir visur turėtume išlaikyti savo žmones, nes jie neša naudą savo gimtinei, savo etninei Tėvynei. Nuo 1994 metų esu Jungtinėse Valstijose ir tikru Lietuvos patriotu tapau tik išvykęs. Jungtinėse Valstijose esame savo krašto ambasadoriai. Todėl ir stengiamės išlaikyti ryšius, nutiesti tiltus tarp Lietuvos ir Amerikos". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Vakar miestelėnus į labdaros akciją-koncertą kvietęs Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, užuot pelnęs realią jų finansinę paramą, gavo spręsti galvosūkį, kaip užpildyti tuščią salę, mat į renginį buvo įsigyta vos keliasdešimt bilietų. Žiūrovai buvo kviečiami prisidėti prie akcijos įsigydami mokamus kvietimus į koncertą: vienam asmeniui jis kainavo 100, dviem - 160 litų. "Ką tik nusipirkau 65-ąjį bilietą - sau, - sakė likus geram pusvalandžiui iki koncerto teatro fojė sutiktas jo vadovas Ramūnas Kaubrys. - Džiaugiuosi, kad turime publikos. Vėliau įvardysime, kiek lėšų mums pavyko surinkti." Nepaisant vadovo diplomatiškumo, klaipėdiečių vangumas badė akis - 500 vietų teatro salė neliko tuščia tik kviestinių svečių dėka. VAKARŲ EKSPRESAS

"Smagu mūsų menininkų darbus matyti tokiose galerijose kaip Paryžiaus Pompidou centras ar neįtikėtinas kompanijos "Red Bull" angaras", - džiaugėsi "Vartų" galerijos direktorė Laura Rutkutė. Pompidou centro kolekcijos parodoje tarp garsiausių pasaulio menininkų kūrinių šiuo metu rodomas Žilvino Kempino "Flux". O vienoje prestižinių galerijų "GB Agency" buvo galima pamatyti naujausią Deimanto Narkevičiaus filmą "Uždrausti jausmai". Didingoje Paryžiaus parodų salėje "Grand Palais" jau 38 kartą vykstančioje tarptautinėje mugėje šįmet dalyvavo 168 galerijos iš viso pasaulio, jos pristatė beveik tris tūkstančius menininkų. Tačiau viena seniausių pasaulyje meno mugių viliojo publiką ne tik pagrindine ekspozicija, bet ir gausybe lydimųjų meno renginių. LIETUVOS RYTAS

TEISĖTVARKA

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Kuršių mariose, iškritęs iš jachtos "Svajūnas", nuskendo bendrovės Visagino atominė elektrinės generalinis direktorius Šarūnas Vasiliauskas. Lietuvos vandens gelbėtojų asociacijos prezidentas, žinomas buriuotojas Arūnas Burkšas stebėjosi, kad Š. Vasiliauskas buvo be liemenės - ji liko jo kuprinėje. Pasak A. Burkšo, ir jachtos "Svajūnas" kapitonas bei savininkas Gintaras Žukauskas, garsus chirurgas, yra labai prityręs buriuotojas, apiplaukęs Horno kyšulį, tad esą sunku patikėti, kad iš jo laivo galėjo iškristi ir koks nors pradedantis buriuotojas, o ką jau kalbėti apie Š.Vasiliauską. "Žiauru. Žūva patyrę, protingi ir gabūs žmonės. Nežinau, matyt, mes, buriuotojai, nevertiname savo gyvybių. Susikaupiame ir būname atsargūs tik esant sudėtingoms buriavimo sąlygoms, o kitais atvejais atsipalaiduojame", - svarstė gelbėtojų asociacijos prezidentas. VAKARŲ EKSPRESAS

Marios pasiglemžė atominės vadovą. Tryliktoji "Paršelio regata", kuria šalies buriuotojai tradiciškai baigia sezoną, tapo lemtinga bendrovės "Visagino atominė elektrinė" generaliniam direktoriui Šarūnui Vasiliauskui. Be gelbėjimo liemenės buvęs patyręs buriuotojas iškrito iš jachtos ir nuskendo Kuršių mariose. Dėl Š.Vasiliausko mirties Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas. Neatmetama galimybė, kad nelaimei didžiulės įtakos turėjo alkoholis. Pasak komisariato viršininko Sigito Šveikausko, "Svajūno" kapitonui krante nustatytas lengvas girtumas. Ar buvo neblaivus ir Š.Vasiliauskas, paaiškės ištyrus jo kraują. RESPUBLIKA

Š.Vasiliausko jachtose be gelbėjimosi liemenės niekada nematęs G.Žukauskas neįsivaizduoja, kas atsitiko, kad draugas buvo atrastas vandenyje be jos: "Liemenė liko denyje - Šarūnas ją nusimetė, kai norėjo užsivilkti štorminį kostiumą. Kaip tik tuo metu jis ir iškrito, nespėjęs denyje į ką nors įsitverti." Stambaus kūno sudėjimo Š.Vasiliauskas draugams prasitardavo apie širdies dieglius. Atsidūrusį vandenyje daugiau kaip šimtą kilogramų sveriantį buriuotoją nuo šalčio ir patirto emocinio streso galėjo ištikti širdies priepuolis. Jis nebuvo nuskendęs, o plūduriavo marių paviršiuje. Klaipėdos ligoninės kraujagyslių chirurgas medicinos mokslų daktaras G.Žukauskas, Irako ir Kuveito karo metu dirbęs Persijos įlankoje, transatlantinėse kelionėse rūpinęsis buriuotojų sveikata, gydęs jų traumas, nesiėmė spręsti, kokia buvo Š.Vasiliausko mirties priežastis. LIETUVOS RYTAS

Šeštadienio rytą į miesto kapines atėję telšiškiai surado išraustą kapą, atvertą karstą ir išniekintus ketvirtadienį palaidoto įtariamuoju dėl žmogžudystės tapusio bei policijos areštinėje nusižudžiusio 49-erių Alberto Skulskio palaikus. Šeštadienio pavakarę išniekinti A. Skulskio palaikai buvo perkelti į naują karstą, kapavietė sutvarkyta. Užvakar Telšius nustelbė ir dar vienas kraupus ženklas: pačiame miesto centre, prie pastato, rasta kaukolė be minkštųjų audinių. Ar šis radinys kaip nors susijęs su pastarųjų dienų įvykiais, kol kas neaišku.ŠIAULIŲ KRAŠTAS

"Išniekintus palaikus apžiūrėję ekspertai pasakė, kad mes su jais galime daryti, ką norime: arba perlaidoti, arba kremuoti. Deginti brolio kūno nesiruošiu. Palaikus iškelsime, sutvarkysime ir vėl palaidosime",- šeštadienio popietę sakė V.Skulskis. Tačiau jo laukė dar vienas nemalonus netikėtumas - karstą iškasti turėję laidojimo namų darbuotojai atsisakė tai daryti. Todėl vyriškiui teko lūkuriuoti, kol laidojimo namų savininkas suras kitus darbuotojus. Iškasus karstą A.Skulskio palaikai buvo perkelti į naują karstą ir vėl palaidoti dar šeštadienį. LIETUVOS RYTAS

A.Skulskio artimieji parašė pareiškimus policijai ne tik dėl kapo ir mirusiojo palaikų išniekinimo, bet ir dėl grasinimų susidoroti. Grasinimų susidoroti jie teigė sulaukę iš žmogžudystės auka tapusio Ramūno aplinkos žmonių. Vieno iš suimtųjų dėl Ramūno nužudymo - A.Skulskio sūnėno 32-ejų Virginijaus Lukošiaus - žmona Monika Lukošienė "Respublikai" pasakojo, kad grasinamo skambučio jos vyras sulaukė spalio 16-ąją, dar prieš suėmimą. Grasinimų teigė sulaukusi ir A.Skulskio dukterėčia Sandra Lukošiūtė. Policija skyrė joms apsaugą. Policija saugo ir A.Skulskio motinos namus. Pareiškimą dėl grasinimų susidoroti su A.Skulskio artimaisiais tiriantys policijos pareigūnai šeštadienį sulaikė du Ramūno aplinkos žmones. RESPUBLIKA

EKONOMIKA

"Centrinis bankas yra konservų dėžutėje, 800 žmonių sėdi ir net negaliu pasakyti, ką jie ten daro, išskyrus nebent komercinių bankų kontrolę, bet ją vykdo motininiai bankai. Centrinis bankas nė kiek nepadeda Vyriausybei išeiti iš dabartinės situacijos. Bėda ne tik ta, kad nepadeda, bet ir ta, kad mes, lietuviai, net nediskutuojame apie tai, ką daryti. Galbūt nereikia nieko daryti. Bet svarstyti variantus, kad gal centrinis bankas galėtų daryti tai, ką darė Jungtinės Karalystės bankas, reikia. Finansų ministrė labai pyksta, kai aš sakau, kad ji nežino, kas yra fiskalinė politika. Bet ji nežino",- teigia profesorius Povilas Gylys. - Dienos tema "Sutriko valstybės nervų sistema". RESPUBLIKA

Pakruojo rajono valdžios už 80 tūkstančių litų nusamdyti ekspertai rajono žmones penktadienį siekė suvilioti nauju kiaulizacijos planu. Nors ekspertai nubraižytose rajono gyvulininkystės vystymo teritorijose pasakojo apie karves, žmonės įžvelgė naują kiaulininkų klastą. Rajono meras Saulius Gegieckas neišdrįso pažadėti, kad už kiaulininkystės kompleksus nebalsuos. Pakruojiečių spėliones dėl kiaulininkystės kompleksų plėtros rajone sustiprino "Nacionalinių projektų valdymo" direktorės Rūtos Kastanauskienės pristatytas gyvulininkystės sprendinių žemėlapis. Jame pažymėtos vietos, kuriose rajone numatyta gyvulininkystės plėtra. Tarybos narys Gediminas Grybė, pamatęs naują rajono kiaulizacijos planą, palaikė žmonių spėliones, kad šį rugsėjį Grikpėdžių mokykla skubiai buvo uždaryta būtent dėl numatyto kaimynystėje kiaulių komplekso. Nauju kiaulizacijos planu pakruojiečių neapgavo. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Viešojo sektoriaus skelbiami viešinimo konkursai - viešųjų ryšių rinkos žaidėjų ypač geidžiami. Sunkmečiu ir dabar valstybės užsakymai vis dar yra pagrindiniai kai kurių viešųjų ryšių agentūrų maitintojai. Dėl milijoninės vertės užsakymų viešųjų ryšių agentūros kaunasi kaip tikrame mūšio lauke, ir šiemet ši kova tampa dar nuožmesnė. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, 2010 m. viešinimo paslaugų viešuosius pirkimus vykdė 128 perkančiosios organizacijos, šiemet iki praėjusios savaitės vidurio viešinimo paslaugas pirko 89 perkančiosios organizacijos. Tai rodo, kad viešųjų ryšių agentūrų taip geidžiamų klientų mažėja. "Išoriškai viešinimo konkursai atrodo nuolat lydimi paslaugų teikėjų skundų, pretenzijų perkančiosioms organizacijoms, VPT ir teismams. Tačiau šių konkursų skundžiama tiek pat, kaip ir bendrai apskųstų viešųjų pirkimų - 11 proc.", - sakė VPT patarėja Aušra Pocienė. KAUNO DIENA

Netekome signataro Bronislovo Lubio. Sekmadienį Druskininkuose staiga mirė Kovo 11-osios Akto signataras ekspremjeras Bronislovas Lubys. Spėjama, kad jam bus sustojusi širdis. Vienas aktyviausių Lietuvos pramonės kūrėjų ir puoselėtojų B.Lubys siekė įtvirtinti Lietuvos savarankiškumą, stiprinti jos ekonomiką, tobulinti finansų sistemą ir plėtoti ryšius su kitomis valstybėmis. Jis aktyviai dalyvavo steigiant Lietuvoje stambiąją cheminių trąšų gamybos pramonę, rūpinosi šios pramonės šakos specialistų rengimu bei kvalifikacija. RESPUBLIKA

Ketvirtadienį B.Lubys buvo užsukęs pas Druskininkų merą R.Malinauską. Verslininkas pažadėjo remti lapkritį vyksiančias Alytaus regiono moksleivių krepšinio varžybas, pasidalijo savo verslo idėjomis. Viena jų - poilsio komplekso "Grand SPA Lietuva" rekonstrukcija. Jis taip pat kalbėjo apie būtinybę paspartinti bevizio režimo įvedimą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. "B.Lubys tikrai atrodė žvalus, sveikas, kupinas idėjų", - vakar prisiminė R.Malinauskas. Vieną paskutinių savo interviu B.Lubys prieš savaitę davė "Lietuvos ryto" televizijai. B.Lubys tą dieną buvo energingas, kupinas įvairiausių sumanymų ir labai piktas dėl Tėvynės sąjungos ir energetikos ministro Arvydo Sekmoko vykdomos energetinės politikos ir neprotingų mokesčių. "Suskystintų dujų terminalą Klaipėdos jūrų uoste aš pastatysiu vis tiek greičiau negu Vyriausybė", - į krūtinę mušėsi verslininkas. "Su B.Lubiu baigėsi tam tikra verslo epocha. Žmogus iš praeities ėjo į ateitį. Nežinau, ar tokia figūra Lietuvos versle dar kada nors iškils", - "Lietuvos rytui" sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Jis net įsivaizduoti negalėjęs, kad taip netikėtai gali baigtis šio žmogaus gyvenimas. LIETUVOS RYTAS

RŪPYBA

Šiurpą kelia faktas, kad civilizuotos visuomenės laikais socialinę orientaciją praradęs žmogus paliekamas likimo valiai ir yra pasmerktas mirti iš bado bei troškulio. Tokie dalykai vyksta ne kur nors tolimoje Afrikoje, o Klaipėdoje, mūsų kaimynystėje. Socialiniai darbuotojai ketvirtadienį lankėsi policijos pareigūno nurodytame bute Mokyklos gatvėje. Matytas vaizdas juos tiesiog sukrėtė. Mažyčiame bendrabučio kambarėlyje rastas visiškai išsekęs žmogus, nebegalintis savimi pasirūpinti. Jeigu ne policininkas, jis galėjo tyliai numirti už uždarų durų, pro kurias nuolatos vaikščioja žmonės. Socialinės bombos - ne vienoje gatvėje. VAKARŲ EKSPRESAS

STATYBA

Klaipėdos vadovai šokiruoti - sostinės biurokratai prieš savivaldybės valią palaimino 36 aukštų dangoraižio statybą Melnragės kopose. Dėl šio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimo teisėtumo ir galimo piktnaudžiavimo tarnyba uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Daugiau nei 130 m aukščio sanatorijos, viešbučio ir sporto klubo su baseinu kompleksą pajūryje privačiame sklype ketina statyti skandalingai garsėjantis Saulius Trečekauskas, kurio žmonos iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nupirktas deviacinis įrenginys uosto akvatorijoje tapo kliūtimi dujų terminalo statybai. RESPUBLIKA

"Negaliu paaiškinti, dėl ko savivaldybė, kuri nuolatos tvirtindavo detaliuosius planus visokių trečekauskų naudai, nekreipdama dėmesio į gyventojų skundus staiga pakeitė plokštelę. S.Trečekauskas teigia, esą viskas dėl to, kad jis nesumokėjo politinėms partijoms. Labai tikėtina, nes visa įvykių logika rodo, kad ankstesnių stiklainių statytojai nuosekliai mokėjo Klaipėdą valdančioms partijoms. Šiuo atveju savivaldybė atliko visus veiksmus pagal įstatymą, o Statybų inspekcija, puikiai tuos veiksmus žinodama, paskubėjo klastingai užbėgti už akių, pasinaudojusi šviežiai priimtu teisės aktu. Spėju, kad pataisa, kuri leido inspekcijai patvirtinti detalųjį planą vietoj savivaldybės tarybos, buvo priimta būtent dėl tokių kaip S.Trečekauskas",- "Respublika" kalbino klaipėdiškį Seimo narį Naglį Puteikį, kuriam iškelta baudžiamoji byla dėl atsisakymo vykdyti teismo įpareigojimą leisti Klaipėdos senamiestyje statyti stiklinius dangoraižius. RESPUBLIKA

Skylėtas ir apdegęs buvęs Šiaulių "Elnio" fabriko pastatas netrukus bus pradėtas versti Menų inkubatoriumi. Projektui pasirinktas ne viešojo pirkimo konkursas, bet derybos su UAB "Vakarinis fasadas". Pasirinktas ir statybos rangovas - UAB "Meba". Šiaulių miesto savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė sako, kad Menų fabrikui liko tik gauti pinigus. Šiaulių architektai, laukę, kada bus paskelbtas konkursas rengti Menų fabriko projektą, jokio konkurso nesulaukė. Šiaulietis architektas Algimantas Černiauskas stebėjosi, kad svarbiems, miesto veidą formuojantiems objektams nerengiami idėjų konkursai. Būtent toks objektas, jo nuomone, yra būsimas Menų fabrikas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Latvijoje po gyvenamojo namo griuvėsiais žuvus penkiems žmonėms, dėl savo saugumo ir net gyvybių sunerimo ne tik kaimyninės šalies, bet ir Lietuvos daugiabučių gyventojai. Ir ne be reikalo. Mat pastatų patikimumas užtikrintas tik popieriuose, bet ne realybėje. Kol statybų versle vyrauja chaosas, apie jokį statinių patikimumą negalima nė kalbėti, aiškino A.Kudzys. Daugiausia kritikos strėlių profesorius pažėrė skylėtam statybos įstatymui. Profesorius taip pat atkreipė dėmesį, kad dalies gyvenamųjų pastatų jau niekas neišgelbės. "Dabar renovacija brukama visiems daugiabučiams iš eilės, neatlikus ekspertizės. O juk dalį šių namų reikia paprasčiausiai nugriauti", - dėstė A.Kudzys. VAKARO ŽINIOS

VERSLAS

Lietuviai labiausiai Europoje nepasitiki maisto priedais. Europos Sąjungos valstybėse senbuvėse į maisto priedus skersuoja kas antras gyventojas, Lietuvoje - vos ne kiekvienas. "Vartotojų Lietuvoje nepasiekia informacija, kas yra tie maisto priedai. Be to, jie neretai yra apgaudinėjami ir gamintojų", - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius. "Gamintojai perprato vartotojų lūkesčius. Tad kiek perdėta maisto priedų baimė nulėmė ir visiškai naujos produktų grupės - "be konservantų", "be E", "be maisto priedų" - atsiradimą rinkoje. Toli gražu ne visi gamintojai iš tiesų sukūrė naujas technologijas ir receptūras, kuriose nebūtų naudojami maisto priedai", - sakė VMVT vadovas Jonas Milius. LIETUVOS RYTAS

ŽEMĖ

Kylant žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kainoms, kyla ir žemės nuomos kaina. Norėdami nuomotis didesnius geros ūkinės vertės žemės plotus, ūkininkai moka tiek, kiek savininkai prašo. Tokių žemės nuomos kainų, kokios buvo prieš dešimt, penkerius ar net dvejus metus, nebėra. "Jeigu už žemės plotą, kurį dirbi kelerius metus, savininkas paprašo didesnio nuomos mokesčio ir pagrasina ją perleisti kitam, sumoki nesiginčydamas", - pripažįsta ne vienas ūkininkas. Kartais vyksta natūriniai mainai. Už nuomojamą žemę atsiskaitoma grūdais, paslaugomis, gyvuliais. Dirbama žemė pagaliau įvertinta. RESPUBLIKA

SPORTAS

Savaitgalį Japonijoje, Tokijo mieste, vykusiame 10-ajame pasaulio kiokušin karatė čempionate kovoję Lietuvos sportininkai patyrė ir pergalių džiaugsmą, ir pralaimėjimų kartėlį. Nors favoritu laikytas Donatas Imbras patyrė skaudžią nesėkmę, bet sidabro medalį į Lietuvą parvežė Margarita Čiuplytė. Prieš išvyką į Japoniją mūsų šalies kovotojai neslėpė savo ambicijų. "Manau, kad dabartinė Lietuvos rinktinė yra pati stipriausia per visą istoriją. Tai patvirtina ir paskutinio Europos čempionato rezultatai. Esame tokie stiprūs, kad laimėti galime bet kuris", - teigė Lietuvos rinktinės lyderis, dukart pasaulio vicečempionas D.Imbras. Bene didžiausia čempionato staigmena tapo nesėkmingas D.Imbro pasirodymas. Apie skambų karjeros pabaigos akordą svajojęs 31 metų lietuvis suklupo jau antrajame varžybų etape. RESPUBLIKA

Tarp aštuonių geriausių kiokušin karatė kovotojų pasaulio čempionate Japonijoje pateko trys lietuviai. Margarita Čiuplytė iškovojo sidabrą, o Lukas Kubilius ir Inga Mikštaitė užėmė ketvirtąją vietą. Net dvylika Lietuvos kiokušin karatė kovotojų dvi dienas Japonijos sostinėje Tokijuje šturmavo savo sporto šakos olimpą. Kas 4 metus vykstančiose pirmenybėse, kurios vadinamos kiokušin karatė olimpiada, kovojama dėl absoliutaus čempiono titulų be svorio kategorijų. Pagal iškovotų licencijų skaičių lietuviai nusileido tik šeimininkams ir rusams. Japonai dar kartą patvirtino, kad tai jų sporto šaka, laimėję ir vyrų, ir moterų varžybas. LIETUVOS RYTAS

Pirmadienio rytas yra paskutinis, kai V.Garastas vadovauja populiariausiai šalies sporto šakai. Nuo 2003 m. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentu buvęs biržietis užleis postą Arvydui Saboniui. LKF ataskaitos ir rinkimų konferencijoje šiandien Kaune 125 delegatai išrinks naują LKF vadovą 4 metų kadencijai. Rinkimų intrigos nebus, nes kandidatas yra vienintelis ir nenugalimas. 46 metų A.Sabonis turėtų perimti LKF prezidento postą iš buvusio savo trenerio 79-erių V.Garasto, kuris baigia antrąją kadenciją. LKF įstatai neleidžia laikytis poste ilgiau, ir tai yra paskutinė V.Garasto diena vadovaujant šalies krepšiniui. "Aš ir nenorėčiau trečios kadencijos, - vakar sakė V.Garastas, į LKF vadovo kėdę atsisėdęs 2003 metais, kai pakeitė Algimantą Pavilonį. - Viskas turi pradžią ir pabaigą." Pokalbis su V.Garastu - apie per dvi kadencijas nuveiktus darbus ir kilusius skandalus. "Mes skelbėme, kad nuo rugpjūčio 1 iki rugsėjo 1 dienos visi norintys užimti į LKF prezidento postą gali pateikti paraišką ir programą. Nesulaukėme daugiau nė vienos paraiškos. Tik atrodo, kad tai pašėlusiai smagus postas, o galiausiai lieki visų kalčių atpirkėjas.",- sakė V.Garastas. LIETUVOS RYTAS

Jau daugiau nei savaitę Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtiniai turi naujus treniruočių namus - iš Paryžiaus Komunos gatvės senutėlio pastato persikėlė į dar dažais kvepiančią naująją "Švyturio" areną. "Gyvename įkurtuvių nuotaikomis, tvarkomės, pratinamės, bandome nepasiklysti ilguose ir klaidžiuose koridoriuose", - rodydamas naująsias patalpas "Vakarų ekspresui" sakė šios mokyklos direktorius Stasys Kaupys. S. Kaupys pasidžiaugė, kad mokykloje yra įrengta šiuolaikiška treniruočių salė, trenerių-konferencijų salė, balkone žiūrovams įrengtos tribūnos. VAKARŲ EKSPRESAS

Berlyne (Vokietija) vykusių pasaulio taurės varžybų trumpajame (25 m) baseine moterų 50 m plaukimo krūtine finale vakar Rūta Meilutytė 0,28 sek. pagerino savo pačios atrankos varžybose pasiektą Lietuvos rekordą. 14-metė plaukikė nuotolį įveikė per 30,58 sek. ir užėmė penktąją vietą. Teniso profesionalų asociacijos (ATP) "Challenger" serijos turnyro "Open d'Orleans" vienetų varžybų pusfinalyje šeštadienį lietuvis Ričardas Berankis 3:6, 4:6 pralaimėjo 161-ajai pasaulio raketei 33 metų prancūzui Arno Klemanui. Atvirajame Latvijos ledo ritulio čempionate šeštadienį Elektrėnų "Energijos" komanda svečiuose 6:2 nugalėjo Jelgavos "JLSS-Zemgale" ekipą ir iškovojo pirmąją pergalę. RESPUBLIKA

Klaipėdos plaukimo veteranų sporto klubo "Nendrė" atstovai skynė laurus kaimyninės Latvijos Ventspilio miesto atvirajame čempionate - į mūsų šalies uostamiestį parvežta per tuziną medalių. Nors klaipėdiečiai dėl užsitęsusios "Gintaro" baseino rekonstrukcijos kurį laiką neturėjo galimybių treniruotis ir pasirengti aukšto lygio turnyrams, tačiau varžybų rezultatai pranoko visus lūkesčius - pavyko pagerinti savo asmeninius rekordus ir ne kartą lipti ant apdovanojimų pakylos. Vyriausioji klubo narė M.Volkova neturėjo lygių tarp 70-74 metų amžiaus grupės dalyvių 50 m laisvo plaukimo stiliaus varžybose. VAKARŲ EKSPRESAS

Baigėsi Lietuvos motokroso čempionatas bei šalies taurės varžybos. Puikiai pasirodė jose startavę klaipėdiečiai. Komandinėse varžybose klaipėdiečiai tarp 9 miestų atstovų užėmė 5 vietą. Sąlyginai žemą vietą lėmė tai, jog varžybų metu sugedo lyderio S. Vespenderio motociklas. Šeštadienį Šilutėje vyko sezono uždarymo lenktynės bei laureatų apdovanojimo ceremonija. VAKARŲ EKSPRESAS

Šeštadienį Šiaulių rajone, Naisiuose vykęs dienraščio "Šiaulių kraštas" rebolo turnyras pasižymėjo atkaklia kova, emocijų pliūpsniu ir "Šiaulių krašto" prizais. Pirmą kartą organizuoto turnyro nugalėtojos vardą iškovojo šeimininkė - Naisių dažasvydžio centro (NDC) komanda. Finalas tapo įtempta ir nervinga kova. Abi komandas iš tribūnų aktyviai palaikė sirgaliai, o teisėjams ne kartą teko raminti ne tik juos, bet ir NDC ir "Olia lia bebrai- 1" ekipas. Pastaroji už per didelį emocijų pliūpsnį buvo nubausta vieno taško bauda. Po atkaklios kovos turnyro nugalėtoja tapo NDC komanda. Naisių dažasvydžio centro ekipai atiteko dienraščio "Šiaulių kraštas" įsteigta taurė, pirmosios vietos diplomas, marškinėliai, tušinukai ir likusių dviejų 2011 metų mėnesių dienraščio "Šiaulių kraštas" prenumerata. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

"Netikėjote, kad galime būti treti? - nusijuokė ledo šokėjas Deividas Stagniūnas po apdovanojimo ceremonijos Kalifonijoje. - Esame labai laimingi, juk tai pirmasis medalis Didžiojo prizo varžybose." Lietuvos vėliava kilo į viršų, o ant prizininkų pakylos trečiojo laiptelio šypsojosi D.Stagniūnas ir Isabella Tobias. Lietuvos ledo šokėjų pora šeštadienį pirmą kartą per karjerą iškovojo bronzą prestižinėse Didžiojo prizo varžybose "Skate America" Kalifornijoje. Kad Lietuvos pora įsiverš tarp prizininkų, prieš laisvąją programą prognozavo tik patys didžiausi jų gerbėjai. Vos metus kartu šokantys 26 metų D.Stagniūnas ir dvidešimtmetė I.Tobias dar niekada nebuvo pakilę taip aukštai, o Didžiojo prizo varžybų etape Ontarijo mieste po trumpojo šokio užėmė penktąją vietą. Tačiau svarbiausia, kad savimi labai tikėjo patys sportininkai. LIETUVOS RYTAS