Naujienų šiandienos dienraščiuose apžvalga

Naujienų šiandienos dienraščiuose apžvalga

Prezidentė Dalia Grybauskaitė turėtų užsiimti tiesioginiu savo darbu - užsienio politika. Tačiau panašu, kad Lietuva apskritai jokios užsienio politikos neturi. Net su kaimynais praktiškai nebendraujame. Praėjusį ketvirtadienį Latvijoje lankęsis ir su šalies vadovais susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įrodė, jog diplomatiniai santykiai su "braliukais" - puikūs. Bet gyvenime mes, kaimynai ir to paties kraujo broliai, vieni kitų beveik nepažįstame. Nors šalių vadovai vieni su kitais susitinka ir tariasi dėl įvairių bendradarbiavimo projektų, o lietuviai ir latviai yra linkę vieni kitus vadinti broliais, tačiau brolybe retai kada kvepia. Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovo Alvydo Butkaus teigimu, santykius su kaimynais atgaivinti padėtų įvairios lengvatos vieni kitiems bei tarp šalių vykstantis turizmas - taip pagerintume ne tik ekonominius, bet ir kultūrinius rodiklius.

Butkaus nuomone, vis dėlto apmaudžiausia tai, kad Lietuvoje galime matyti Korėjos televiziją, bet ne Latvijos. "Jau šešerius metus mušame galvą į sieną ir bandome tą sieną pramušti, nes ji skiria mūsų informacines erdves. Jei matytume jų televiziją, o jie mūsų, daugiau pažintume vieni kitų kultūrą, turistinius taškus, politiką ir ekonominį išsidėstymą. Tai labai svarbu mūsų šalims", - įsitikinęs A. Butkus. Jo teigimu, visų latvistų, esančių Lietuvoje, siekis, kad šalys tarpusavyje galėtų bendradarbiauti taip, kaip bendrauja Skandinavijos šalys - Švedija su Norvegija, Danija su Švedija. Šiuo metu intensyvų ir draugišką bendravimą palaiko tik verslininkai, taip pat humanitarai, filologai bei menininkai. "Lietuvos ir Latvijos brolybę reikia gaivinti". VAKARO ŽINIOS

Ar valdžios netekusių konservatorių gretose vėl užvirs kova dėl vedlio posto? Ko vertos užuominos apie bandymus nuversti Andrių Kubilių? Tokių klausimų kilo po šios partijos tarybos posėdžio. Dalis konservatorių nepatenkinti Seimo rinkimų rezultatais ir partijos vadovybe, jos elgesiu. Šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje kai kurie parlamentarai atvirai ėmė kalbėti, kad reikia keisti A. Kubilių. Konservatoriai daugiamandatėje apygardoje neteko maždaug 40 tūkst. rinkėjų, palyginti su praėjusiais Seimo rinkimais, ir pralaimėjo "darbiečiams" bei socialdemokratams. Nors dešinieji neturėjo jokių šansų dalyvauti valdžios dalybose, partijos vadovybė ėmė skelbti, kad tokie rezultatai reiškia kone tikrą pergalę. Bet dalis konservatorių, tarp jų Politikos komiteto vadovas Vytautas Landsbergis, aiškino, kad partija pati kalta, jog nesugebėjo užsitikrinti valdžios ir gelbėti šalies nuo kairiosios koalicijos. Prieš šį tarybos posėdį partijos Krikščionių demokratų frakcijos nariai, remiantys Ireną Degutienę, pareikalavo būtinai svarstyti problemas ir pateikė specialią rezoliuciją, kurioje teigiama, kad partija dėl valdžios pernelyg dažnai eidavo į "vertybinius kompromisus" su koalicijos partneriais, bet to neaiškino rinkėjams, kurių dalį atstūmė per rinkimus.

V. Landsbergis šeštadienį irgi kritikavo partijos vadovybę dėl atsainaus požiūrio į rinkėjus ir nejautrumo. Pasak dešiniųjų patriarcho, labiausiai buvo akcentuojamas biudžeto subalansavimas, energetikos problemos, o nekreipta dėmesio į tai, kad didžiulei daliai rinkėjų pirmiausia rūpi socialiniai klausimai. "Sakoma, kad rezultatai ne tokie blogi, kokie galėjo būti. Yra ir kita formulė - rezultatai ne tokie geri, kokie galėjo būti. Kas yra mūsų sėkmė, jei Lietuva yra prastoje ir pavojingoje situacijoje? Mes prie to blogumo Lietuvoje esame prisidėję, nes buvome nepakankamai geri. Tai nereikštų, kad mes tikrai būtume galėję sudaryti koaliciją, tačiau galėjome būti pirmieji, kuriems tai būtų buvę siūloma daryti. Tad optimizmas dėl sėkmės turi būti atidėtas", - kalbėjo V. Landsbergis. Politikos komiteto vadovas "nomenklatūrėjančią" partijos vadovybę kritikavo ir dėl to, kad ji savo nejautrumu padėjo sukurti "Drąsos kelią", kurį jis vadino "dešiniojo elektorato skaldymo projektu", taip pat "mišriu, dviprasmišku, vienkartiniu dariniu". "Praradusieji valdžią ieško kaltų". LIETUVOS RYTAS

Internete vykdomosios valdžios veikla besidomintys asmenys jau netrukus gali pamatyti permainų. Socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė iš ankstesnio ministrų kabineto paveldėtame tinklalapyje pasigedo "gyvumo". Gyventojai, interneto naršyklės adresų juostoje suvedę simbolių derinį www. lrv.lt, atsivėrusiame lange turi galimybę susipažinti su Vyriausybės narių ir Ministro pirmininko tarnybos (MPT) nuveiktais darbais bei ateities vizijomis. Nors Gedimino prospekte esančių rūmų šeimininkai pasikeitė, o vietoj MPT jau nuspręsta grąžinti Vyriausybės kanceliarijos modelį, vykdomosios valdžios pagrindinės institucijos tinklalapio struktūra ir dizainas kol kas tebėra tokie patys kaip ir anksčiau. Tačiau aiškėja, kad iš dešiniųjų paveldėtas internetinis veidas neįtinka nei pačiam Vyriausybės vadovui A. Butkevičiui, nei jį aptarnaujančiam personalui. Pasak premjero atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, dabartinis Vyriausybės tinklalapis "tikrai nėra pats tobuliausias variantas", "jame trūksta gyvumo". Manoma, jog permainų galima tikėtis dar šiemet. "Vyriausybės svetainę norima tobulinti". LIETUVOS ŽINIOS

KULTŪRA

Kauno mišrus choras "Kamertonas" džiaugiasi neeiline pergale - pirmąja vieta mišrių chorų kategorijoje ir trečiąja vieta absoliučioje įskaitoje Daugpilyje vykusiame 10-ajame tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje "Sidabriniai varpai". Pasak chorui beveik 10 metų vadovaujančio dirigento Kęstučio Jakeliūno, šiame chorų konkurse jėgas išbandė 67 kolektyvai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Serbijos ir Kinijos. K. Jakeliūno teigimu, į konkurso finalą prasibrauti pavyko tik "Kamertonui" - kiti 10 kolektyvų iš Lietuvos finalo nepasiekė. Pasak vadovo, choristai grįžo į Lietuvą tarsi laimėję pagrindinį konkurso prizą, mat trečioji vieta tokiame konkurse - ko gero, didžiausias įvertinimas lietuvių chorui, nusileidusiam tik senas chorinio dainavimo tradicijas turintiems ir jas puoselėjantiems latviams. "Kamertonas", kurį 1995 m. subūrė dirigentas Romaldas Misukevičius ir dainininkas Vytautas Jonas Normantas, dabar savo gretose turi 30 narių, kuriuos vienija meilė dainai. "Kamertonas" metus pradėjo skambiai". KAUNO DIENA

Kaune esančiame Zoologijos sode penktadienį užmigdyto baltojo lokio kūnas šiandien turėtų būti pervežtas į Tado Ivanausko zoologijos muziejų, kur iš jo bus padaryta iškamša. Veterinarai pralaimėjo kovą su sunkia liga, kuria sirgo vienintelis Lietuvoje gyvenęs baltasis lokys Kasparas. Jam kelerius metus negijo žaizdos ant užpakalinės kojos, buvo įtariama, kad lokys serga vėžiu. Jis buvo gydomas antibiotikais ir vitaminais, tačiau jo būklė negerėjo, o pastarosiomis dienomis ir smarkiai pablogėjo. Planuojama, kad iš Kasparo pagaminta iškamša bus eksponuojama Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. "Lokys taps muziejaus eksponatu". LIETUVOS RYTAS

Šeštadienio vidurdienį Klaipėdos Teatro aikštėje griaudėjo šūviai, tratėjo kulkosvaidžių salvės. Susirinkusius stebėti inscenizuoto prefektūros šturmo klaipėdiečius teatralizuotas vaidinimas tarsi laiko mašina nukėlė į 1923 metus, kuomet sukilėliai atkovojo Klaipėdą iš prancūzų. Tikriausiai sunku būtų sugalvoti geresnį būdą paskatinti žmones domėtis istorija. Prasidėjus Klaipėdos ir Kauno karybos istorinių klubų parengtai šturmo inscenizacijai minioje nestigo emocijų. "Tai bent mūšis", - negalėjo atsidžiaugti keturmetis Paulius ir gniaužė rankoje po mūšio ant grindinio likusias gilzes. Pasak Klaipėdos karybos istorinio klubo vadovo Egidijaus Kazlauskio, stengtasi, kad anuometinės prancūzų prefektūros šturmas atrodytų kuo autentiškiau. "Džiaugiamės, kad pagaliau, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-metį, pavyko įgyvendinti idėją, kuri kilo dar prieš penketą metų. Ruošėmės labai atsakingai ir galiu patikinti, kad tuomet, 1923-iaisiais, viskas atrodė labai panašiai", - tikino renginio organizatorius. "Prefektūros šturmo inscenizacija nukėlė į 1923-iuosius". VAKARŲ EKSPRESAS

TEISĖTVARKA

Dėl vagysčių ir viešosios tvarkos pažeidimo sulaikytas 16-metis po kelių valandų rastas pasikoręs kameroje. Mažeikiškis 16 metų V. B. Į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo atvežtas sausio 18-ąją, įkliuvęs dėl vagysčių Mažeikiuose. Viename šio miesto prekybos centre pasigedus 79 pakelių kavos, nutarta peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus, ir paaiškėjo, kad kavą vagia šešiolikmečiai V. B. Ir V. D. Ilgapirščiai padarė per 1 400 litų žalos. Ikiteisminį tyrimą dėl vagysčių pradėję policijos pareigūnai greitai surado įtariamuosius, šie buvo uždaryti į areštinę. Tačiau į Mažeikių teismą atvestas V. B., išgirdęs, jog teismas leido jį suimti dviem mėnesiams, įniršo, ėmė spardyti sieną, todėl dar labiau įklimpo - buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Vaikinas buvo uždarytas į kamerą, o po kelių valandų pareigūnai pastebėjo, kad jis pasikorė. Nelaimėliui padėti jau buvo per vėlu. "Nelaisvė baisesnė net už mirtį". LIETUVOS RYTAS

1,5 mln. litų sumokėti į biudžetą ir 65 tūkst. litų bauda - tiek kainavo keleri metai neteisėtos komercinės veiklos Panevėžio rajono gyventojui UAB "Autodas" vadovui 33 metų Žydrūnui Adikliui. Išklausęs nuosprendį Panevėžio apygardos teisme, jis džiaugėsi išvengęs laisvės atėmimo bausmės. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai nustatė, kad naudotomis automobilių dalimis ir aparatūra Ž. Adiklis prekiavo skelbdamasis internetinėje prekybos sistemoje "eBay". Tikrinant jo bankų sąskaitas suskaičiuota, kad per kelerius metus jis gavo daugiau kaip 1,47 mln. litų ir nuo šios sumos nesumokėjo valstybei beveik 150 tūkst. litų mokesčių. FNTT pareigūnai įtarinėjo, kad buvo prekiaujama vogta technika. Tačiau tai patvirtinančių įrodymų nesurinkta. Išgirdęs, kad prokuratūra reikalauja jį metams įkalinti, verslininkas prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas, patikėjęs, kad Ž. Adiklis dirbs ir atidavinės pinigus, kuriuos neteisėtai uždirbo, paliko jį laisvėje. Iš panevėžiečio konfiskuoti tik du automobiliai ir žemės sklypas. "Verslininkas paliktas laisvėje ieškoti milijono". RESPUBLIKA

Nevaldoma aistra ar pykčio priepuolis? Panevėžio pareigūnai bando išsiaiškinti, kodėl 21 metų vaikinas trejais metais jaunesnei draugei nukando lūpą. Sekmadienį apie 2 val. nakties Panevėžio greitosios pagalbos medikai buvo iškviesti į Durpyno gatvę, kur išvydo krauju pasruvusią 18-metę, kuriai draugas nukando lūpą. Suteikus pirmąją pagalbą mergina buvo išgabenta į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką. Greitosios pagalbos medikai Vilniaus veido chirurgams nuvežė ir nukąstą merginos lūpą. Apie žiaurų incidentą pranešta policijai. Durpyno gatvės gyventojas I. G. buvo pristatytas į policiją, jo kraujyje rasta 2 promilės alkoholio. Žiauriai merginos veidą sudarkęs I. G. sulaikytas dviem paroms. Vakar medikai dar negalėjo pasakyti, ar pavyks priauginti nukąstą merginos veido dalį. "Kruvinas pabučiavimas". LIETUVOS RYTAS

Gaisras Kapų gatvėje Radviliškyje esančiame mediniame dviejų aukštų daugiabutyje pražudė sugyventinių porą. Gaisras antrame namo aukšte esančiame sugyventinių bute kilo šeštadienio vakare. Iš buto besiveržiančius dūmus ir liepsnas kambaryje apie 21.15 val. pastebėjo 15-metis paauglys, tuo metu su motina ėjęs pro šalį. Jiedu pažadino kaimynus, iškvietė ugniagesius gelbėtojus ir greitąją medicinos pagalbą. Namo gyventojai į lauką išpuolė basi, spėję pagriebti tik dokumentus. Ugniagesiai prie durų rastą apdegusį ir dūmais apsinuodijusį 64-erių buto šeimininką išnešė į lauką, jis skubiai buvo nugabentas į Radviliškio ligoninę, tačiau nuo patirtų traumų netrukus užgeso. Bute rastai 67-erių sugyventinei medikai jau niekuo negalėjo padėti - moteris buvo negyva. Per gaisrą išdegė dviejų kambarių buto patalpos, sudegė įvairūs namų apyvokos daiktai. Įtariama, kad pragaištinga ugnis greičiausiai įsiplieskė dėl neatsargaus moters rūkymo lovoje. 2012-aisiais neatsargaus rūkymo sukelti gaisrai pražudė 52 žmones, šiuose gaisruose dar 35 žmonės buvo sužaloti.. "Gaisras pražudė sugyventinių porą". ŠIAULIŲ KRAŠTAS


FINANSAI

Viena po kitos išaiškėja kredito unijos, kuriose vagiami pinigai ar vykdoma kitokia nepriimtina veikla, pernai paskelbtas bankrotas "Snoro" bankui. Prieš keliolika metų 14 bankrutavusių bankų valstybės įmonei Turto bankas iki šiol liko skolingi 448 mln. litų. Iš 1,8 mlrd. litų sumos teišieškota 235,6 mln. litų, o didelė skolos dalis paprasčiausiai nurašyta. Kaip sekasi išieškoti skolas, puikiai iliustruoja toks pavyzdys: pernai per 11 mėnesių išieškotas vos 1 mln. litų. "Respublika" tęsia tyrimą, kodėl nebuvo pasimokyta iš praeities klaidų - iš bankų griūties paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Po to, kai tuomet Lietuvą sukrėtė bankų griūtis, prireikė labai daug laiko, kad pasitikėjimas bankų sistema grįžtų. Daugiau nei dešimtmetį atrodė, kad situacija stabilizavosi, kol užpernai kaip perkūnas iš giedro dangaus visuomenę pasiekė žinia apie "Snoro" nacionalizavimą ir bankrotą. O pernai skandalų banga pradėjo ristis per kredito unijas. "Respublika", tęsdama žurnalistinį tyrimą, aiškinosi, kokios yra XX amžiaus pabaigoje bankrutavusių bankų skolos valstybei ir kaip jos grąžinamos. "Dingo milijardai litų, išieškomi milijonai". RESPUBLIKA

RINKOS

Vokietija nenusisuko nuo lietuviškų maisto produktų krizės metu ir po jos. Tai įrodo spūstys prie lietuviškų stendų tarptautinėje Berlyno maisto gamybos ir žemės ūkio parodoje "Žalioji savaitė". Šiuo metu Vokietijos sostinės parodų centre "Messe Berlin" vykstančioje tarptautinėje parodoje "Žalioji savaitė" naujausiais ir gardžiausiais savo gaminiais lankytojus vaišina ne tik mėsos perdirbimo įmonė "Biovela", bet ir kitos šios srities įmonės: "Agrovet", Krekenavos agrofirma, "Delikatesas". Ne naujokė šioje parodoje ir kietojo fermentinio sūrio "Džiugas" gamintoja pieno perdirbimo įmonė "Žemaitijos pienas", ekologišką duoną kepanti bendrovė "Saimeta". "Agrovet" vadovo Augenijaus Gudžiūno teigimu, Vokietija nėra iš tų šalių, kurios nusiteikusios prieš importinius produktus, todėl ir lietuviškiems gaminiams maisto parduotuvių lentynose atsiranda vietos. Eksportas į Vokietiją 2011-aisiais sudarė 10 proc. viso Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Išankstiniais duomenimis, tos pačios augimo tendencijos išliko ir 2012-aisiais. Apskritai nuo krizės pradžios iki praėjusių metų lietuviškos kilmės maisto produktų eksportas į Vokietiją ūgtelėjo kone 50 proc. "Lietuviškas skonis vokiečiams įtinka". LIETUVOS RYTAS

PASLAUGOS

Finansų ministerija siūlo nepritarti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo šiems metams skirti 160,5 mln. litų, kad būtų išlaikytas praėjusių metų medicinos paslaugų prieinamumo lygis. SAM yra parengusi projektą, kuriuo iš PSDF rezervo fondo prašo leisti skirti 160,546 mln. litų, kad būtų išlaikytas 2012 m. pasiektas paslaugų prieinamumo lygis ir apmokėtos sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų išlaidos, taip pat finansuojamos sveikatos paslaugos, teikiamos pagal sveikatos programas ir apmokamos šiuo metu galiojančia bazinių kainų balo verte. Pasak finansų viceministro Edmundo Žilevičiaus, šių metų valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta, kad Lietuvai 2009 m. pradėta perviršinio deficito procedūra dar šiuo metu nėra nutraukta ir kad perviršinis deficitas ne tik privalo būti panaikintas konkrečiais metais, bet ir neturi kilti jo pasikartojimo vėlesniais metais grėsmė.

"Manome, kad šiuo metu prisiimti įsipareigojimus skirti iš PSDF biudžeto rezervo 160,546 mln. litų gydymo paslaugoms apmokėti yra rizika neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų fiskaliniam deficitui mažinti. Todėl šį klausimą siūlome svarstyti šių metų antrajame pusmetyje, t. y. priklausomai nuo gaunamų viršplaninių pajamų į PSDF biudžetą", - tvirtina E. Žilevičius. Jei pinigų iš rezervo nebūtų skirta, turėtų būti mažinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo lygis arba dar labiau mažinama šių paslaugų bazinių kainų balo vertė. "Pastarasis sprendimas žymiai pablogintų asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinę padėtį, taip pat, tikėtina, ir jų teikiamų gydymo paslaugų kokybę", - konstatavo SAM. Tačiau panašu, kad padėtis nėra tokia liūdna, kaip bandoma parodyti, mat PSDF pinigų turi, tačiau atliekamus pinigus skiria ne ligonių gydymui, o laiko kaip indėlius bankuose. Valstybės kontrolė dar užpernai nustatė, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) 2010-aisiais kaip terminuotus indėlius bankuose laikė net 700 mln. litų PSDF lėšų. "VLK turimų viršplaninių lėšų nenaudojo suteiktų paslaugų visai vertei apmokėti, o sudarė terminuotųjų indėlių sutartis", - konstatavo auditoriai. "Pinigai svarbesni už sveikatą". RESPUBLIKA

STATYBA

Beveik 4 mln. litų vien baudoms pasirengusi skirti bendrovė, statysianti Vilniuje šiuolaikiškiausią Baltijos šalyse verslo centrą. Ji neketina įrengti tiek automobilių aikštelių, kiek reikalauja Statybos techninių reikalavimų (STR) reglamentas. Nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Estijoje dar nėra nė vieno statinio, kuris būtų įvertintas pagal poveikio aplinkai vertinimo ir pastatų reitingavimo sistemą BREEAM. Nuo 1990-ųjų pasaulyje jau reitinguota per 200 tūkst. pastatų. Pirmą tokį projektą netrukus pradės įgyvendinti bendrovė "Schage Real Estate" - ji sostinės Konstitucijos prospekte vietoj pernai nugriauto apleisto pastato statys verslo centrą "Quadrum".

Dešiniajame Neries krante iškilsiančio 260 mln. litų vertės komplekso statytojai susidūrė su netikėta kliūtimi - Lietuvoje galiojančios įstatymų normos nesuderinamos su naujausiomis viso pasaulio tendencijomis. 70 tūkst. kvadratinių metrų ploto verslo centro kompleksas suplanuotas su požemine aikštele, kurioje numatyta 700 vietų automobiliams, bet pagal statybos techninių reikalavimų reglamentą jų turėtų būti 950. Tačiau bendrovės "Schage Real Estate" generalinio direktoriaus Kjetilo T. Hansseno teigimu, bendrovė verčiau mokės baudas, nes jiems "idėja yra svarbiau". Neįrengus tiek vietų automobiliams, kiek reikalauja STR normos, bendrovei už užsispyrimą teks pakloti apie 3,75 mln. litų. "Statytojų užmojai kertasi su įstatymais". LIETUVOS RYTAS

Atėjus naujai valdžiai, atsirado svarbių pokyčių ir renovacijos srityje. "Iš principo yra pritarta naujai renovacijos koncepcijai. Tačiau ir dabartiniu metu vykdoma renovacijos schema išlieka. Naujos schemos esmė ta, kad renovacijos procesas būtų kur kas labiau veikiamas ir prižiūrimas valstybės. Pirmiausia ministerija išsiuntinėja visoms savivaldybėms prašymus atrinkti energijos taupymo požiūriu labiausiai pažeidžiamus, prasčiausius statinius. Nustatomi konkretūs šilumos sunaudojimo parametrai 1 kv. metrui. Atrinkus tuos namus, steigiame agentūrą, kuri sudarys sutartį su konkrečia savivaldybe, įtraukiant į tą sutartį ir konkretaus renovacinio projekto vykdytoją", - sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Kokia žmogui nauda iš tos naujos schemos, kaip savivaldybės įmonė parinks konkrečias statybų firmas, koks bus gyventojų vaidmuo šiame procese? Naujos valdžios užmojai išjudinti iš mirties taško daugiabučių renovaciją žmonėms kelia šiuos ir dar daugiau praktinių klausimų, į juos specialiai "Respublikai" atsako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. "Reikia renovuoti pačią renovaciją". RESPUBLIKA

VERSLAS

Lietuviškos kiaulienos skonį jau baigiame pamiršti, lietuviško kapitalo kiaulininkystės sektorius nenumaldomai traukiasi. Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, kiaulių skaičius šalyje mažėja jau daugiau kaip 20 metų. 1990 šalyje buvo auginama 2,7 mln. kiaulių, ir nuo tada šis skaičius mažėja, per visą tą laiką šalyje nebuvo pastatytas nė vienas naujas kiaulininkystės kompleksas. "Investicijas į šį sektorių atbaido sudėtingos, griežtos ir nuolat kintančios teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo ir taršos leidimų išdavimo procedūros. Tačiau lietuvių suvartojamos kiaulienos kiekis nemažėja", - sakė A. Baravykas. Tai reiškia, kad kuo toliau, tuo daugiau suvalgome svetur užaugintos mėsos gaminių. Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo Egidijaus Mackevičiaus, "per pirmus 2012 metų 10 mėnesių įsivežėme 124 tūkst. kiaulių". Pirkėjai mažesnių kiaulienos kainų tikėtis negali - ji tik brangs. Pagrindinė to priežastis, E. Mackevičiaus teigimu - išaugusios žaliavų, transportavimo kainos, taip pat Europos Sąjungos reglamentai, tai yra kiaulių gerovės užtikrinimas. "Lietuviškos kiaulienos nebebus". VAKARO ŽINIOS

Vakarais daugiabučiuose šviesos dega jau nebe kiekviename bute. Šeimininkai emigravę, daugelis butų tušti, savininkai jų neparduoda, laukia, kol pašoks pardavimo kaina. Tenka įleisti nuomininkus, tačiau ne visuose miestuose tai lengva padaryti. Panevėžyje, kur nėra aukštosios mokyklos, rasti nuomininkų - sunkus darbas. Nekilnojamojo turto agentūros "Asimonas" savininko Kęstučio Kazakevičiaus teigimu, nuomos kainos Panevėžyje kritusios. Kuklaus 1 kambario buto nuoma Aukštaitijos sostinėje gali kainuoti vos 50 litų. Į didelius, nepaklausius butus savininkai nuomininkus įleidžia gyventi už simbolinį mokestį ar visai be jo, džiaugiasi, kad patiems žiemą nereikės mokėti komunalinių mokesčių. K. Kazakevičiaus teigimu, nekilnojamojo turto rinkos sąstingį Panevėžyje lemia ekonominės priežastys. Dėl itin menkų atlyginimų jaunimas emigruoja. Kuriasi mažai jaunų šeimų, todėl ir būsto poreikis sumenkęs.

Nuomos verslas sėkmingai gyvuoja tik tuose miestuose, kuriuose daug jaunimo. Vilniuje dviejų kambarių butuką sename blokiniame name galima išsinuomoti už 600-800 litų, tačiau ant nuomininko pečių dar gula ir komunalinių mokesčių našta. Sostinės pakraščių naujesniuose namuose nuoma šokteli iki 1 000 litų. Arčiau centro sename name dviejų kambarių buto nuoma vidutiniškai kainuoja 1 100-1 200 litų, o naujesniame - iki pusantro tūkstančio litų. Būstų Žvėryne, Užupyje nuoma gali siekti ir 10 tūkst., tačiau tokius iki 250 kv.m būstus rezidencijoms dažniausiai nuomojasi įvairių šalių diplomatinės atstovybės. "Būsto nuomotojus gelbsti studentai". RESPUBLIKA

ŽEMĖ

Šiaulių regiono sąvartyne Aukštrakiuoseė susidarė kritinė situacija: jeigu iki vasario vidurio nepavyks atidaryti antrosios sąvartyno sekcijos, nebebus kur gabenti atliekų. Antroji sekcija pastatyta, bet nėra pinigų už ją sumokėti. Pasak Šiaulių miesto mero Justino Sartausko, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) neturi pinigų, o antros sąvartyno sekcijos statytojas UAB "Plungės lagūna" stabdo objekto atidavimą, nes nežino, ar su ja bus atsiskaityta. Nė vienas bankas, abejodamas įmonės mokumu, nesutinka ŠRATC suteikti paskolos. "Plungės lagūnai" esame skolingi 4 milijonus, todėl ir sustabdė objekto atidavimą valstybinei komisijai", - sakė ŠRATC laikinai einantis direktoriaus pareigas Vidmantas Komas. Pasak jo, ŠRATC skandina "Snore" užšalęs 13 mln. litų europinės paramos avansas atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiui statyti.

V. Komas sutinka, jog ŠRATC vėluoja statyti rūšiavimo įrenginį, kuriam numatytas 54 mln. litų, iš kurių 46 mln. litų europinė parama, finansavimas. 2015 metų ruduo - paskutinis terminas, kada projektas turi būti įgyvendintas, antraip bus prarasta europinė parama. Šiauliuose išrinkti Seimo nariai Valerijus Simulik, Edvardas Žakaris ir Arvydas Mockus kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl ŠRATC veiklos ir išsiaiškintų, ar nebuvo asmeninių interesų priimant neatsakingus sprendimus. Seimo narių nuomone, dėl susidariusios situacijos asmeniškai atsakyti turi ŠRATC dalininkai - Šiaulių apskrities savivaldybės bei ŠRATC buvę ir esami vadovai. "Sąvartyne susidarė kritinė padėtis". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Savaitgalį Kuršių marių ledas buvo nusėtas juodomis dėmėmis - poledinės žūklės mėgėjai į pamarį skubėjo iš visos Lietuvos. Jie skaičiuoti ne šimtais, o tūkstančiais. Ir nė vienam iš jų neteko gailėtis sukorus nemažą kelią. Sekmadienį "Respublikos" ant Kuršių marių ledo kalbinti vyrai tikino, kad stintų laimikis yra neprastas - esant geram kibimui per valandą buvo galima pagauti 20-50 šviežių agurkais kvepiančių žuvų. Pasak žvejų, marių ledo storis vakar siekė apie 25-30 centimetrų, tad ant jo lipti nėra pavojinga. Tačiau specialiųjų tarnybų atstovai visus poledinės žūklės mėgėjus įspėja, kad pagauti azarto neužmirštų elementariausio atsargumo. Vietomis ledas nėra toks tvirtas, kaip atrodo. Pavojų kelia properšos ir ledų sangrūdos, gausiai sniegu užpustytos vietos. Pernai Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) gavo 19 pranešimų, į kuriuos reaguodamas koordinavo paieškos ir gelbėjimo operacijas Kuršių mariose, Klaipėdos uoste ir Baltijos jūroje. Jų metu išgelbėta per 300 žmonių. RESPUBLIKA, VAKARŲ EKSPRESAS


SPORTAS

Pajėgiausiam Lietuvos tenisininkui Ričardui Berankiui nepavyko tapti didžiausios Melburne vykstančio atvirojo Australijos čempionato sensacijos autoriumi. 22-ejų lietuvis šeštadienį vyrų vienetų varžybų trečiajame rate 3:6, 4:6, 5:7 pralaimėjo trečiajai pasaulio raketei 25 metų britui Endžiui Miurėjui (Andy Murray). Po metų pertraukos tarp 32 geriausių atvirojo Australijos čempionato tenisininkų patekęs R. Berankis tituluotam varžovui rimčiau pasipriešino tik antrame ir trečiame setuose. Iš viso R. Berankio ir E. Miurėjaus kova truko 2 val. ir 12 min. Centriniame Rod Laver Arena aikštyne vykusį mačą stebėjo apie 20 tūkst. žiūrovų. Pasak R. Berankio, toks dėmesys iš pradžių šiek tiek kaustė jo veiksmus. "Aš manau, kad kiekvienas sportininkas iš pradžių jaučia jaudulį prieš bet kokį mačą. Šį kartą tikrai jaudinausi ir tai pripažįstu, nes pirmą kartą teko žaisti tokį mačą ir tokioje arenoje", - teigė R. Berankis.

Iš viso "Australian Open" varžybose R. Berankis sužaidė šešis mačus. Pirmajame rate jis įveikė 102-ą pasaulio raketę 27 metų ukrainietį Sergejų Stachovskį (102-a pasaulio raketė), o antrajame - nugalėjo 29 metų vokietį Florianą Majerį (Florian Mayer, 28). Atrankoje lietuvis įveikė tris varžovus iš Vokietijos, JAV ir Čilės. "Manau, kad Ričardas pasirodė gerai. Aišku, norėjosi dar vieno kito ratuko, bet iš esmės viskas labai gerai. Svarbiausia, kad kūnas atlaiko krūvius, jis pagavo savo žaidimą. Jeigu viskas ir toliau taip klostysis, daug dirbsime, manau, kad ateitis yra labai gera", - po dvikovos kalbėjo R. Berankio treneris Remigijus Balžekas. R. Berankis ir R. Balžekas jau šiandien turėtų grįžti į Lietuvą. Vasario 1-3 dienomis Šiaulių arenoje Lietuvos teniso rinktinės laukia Deviso taurės (Davis Cup) varžybų dvikova su Kipro komanda. Be R. Berankio, Lietuvos komandoje žais Laurynas Grigelis, Dovydas Šakinis ir Lukas Mugevičius. RESPUBLIKA

Šeštadienį Kauno klinikose sustojo Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio tėčio 84 metų Andriaus Sabonio širdis. Geriausią visų laikų Lietuvos krepšininką užauginęs vyras sirgo sunkia inkstų liga ir dvi dienas iki mirties buvo ištiktas komos. Kauno siuvimo įmonės "Mada" aukščiausios kategorijos meistras vesdavo sūnų į krepšinio mokykloje vykstančias treniruotes ir stebėdavo, kaip skleidžiasi jo talentas. Pirmasis Arvydo treneris Jurijus Fiodorovas tuomet susipažino su jaunojo krepšininko tėvu. "Arvydo tėtis buvo ramus žmogus - niekada nesu girdėjęs iš jo piktesnio žodžio. Jis labai rūpinosi savo sūnumi, džiaugėsi jo laimėjimais", - mintimis į aštuntąjį dešimtmetį sekmadienį sugrįžo pirmasis A. Sabonio treneris. J. Fiodorovas atkreipė dėmesį, kad legendinio Lietuvos krepšininko ir jo tėvo charakteriai panašūs. LIETUVOS RYTAS

Olimpinė čempionė Rūta Meilutytė pirmuosius savo 2013-ųjų startus Liuksemburge pažymėjo trimis pergalėmis. 15-ąjį kartą surengtose "Euro Meet" varžybose lietuvė dalyvavo keturių rungčių finaluose. Ji laimėjo du finalus, o antrajame plaukime dar pagerino ir Lietuvos rekordą. Olimpinė ir pasaulio čempionė komercinėse "Euro-Meet 2013" varžybose sekmadienį iškovojo du aukso medalius plaukdama 100 m krūtine ir laisvu stiliumi. 15-metė lietuvė pagrindinę 100 m distanciją krūtine įveikė per 1:07.26 ir antroje vietoje likusią Caroliną Ruhnau aplenkė beveik trimis sekundėmis. Praėjus vos 22 minutėms po pirmo finalo, R. Meilutytė dar kartą šoko į baseiną, ir plaukdama 100 m laisvu stiliumi ne tik tapo čempione (55,35), bet ir pagerino sau priklausiusį Lietuvos rekordą (buvo 55,57). KAUNO DIENA

Nors Klaipėdos "Dragūno" rankininkams dėl įvairių traumų negali padėti net keturi svarbūs žaidėjai, tačiau daugkartiniai Lietuvos čempionai net nesiruošia užleisti lyderio pozicijų - Artūro Juškėno auklėtiniai Klaipėdoje Lietuvos rankinio lygos (LRL) rungtynėse rezultatu 31:23 nugalėjo Varėnos "Ūlos" ekipą. "Dragūnui" negalėjo padėti kojos padikaulį susilaužęs Karolis Stropus, riešo traumą patyręs Evaldas Griežė, taip pat du vartininkai: Šarūnas Mičiulis (čiurnos trauma), ir Aistis Pažemeckas (atlieka reabilitaciją po Achilo sausgyslės operacijos), Jonas Truchanovičius rungtyniauja ne visa jėga, kadangi kenčia peties skausmus. Klaipėdiečiai savo sąskaitoje turi 21 tašką (iš 12 žaistų rungtynių iškovojo 10 pergalių, po kartą sužaidė lygiosiomis bei patyrė pralaimėjimą) ir išlieka vienvaldžiais LRL lyderiais. VAKARŲ EKSPRESAS

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder