Naujienų rugsėjo 27 d. dienraščiuose apžvalga

Naujienų rugsėjo 27 d. dienraščiuose apžvalga

Valstybės kontrolė, įvertinusi, kaip perskirstomos apskričių viršininkų administracijų funkcijos, nustatė, kad reforma nepadėjo sutaupyti žadėtų milijonų, valdininkų gretos praretėjo labai nežymiai, o biurokratija, užuot sumažėjusi, dar labiau išaugo. Valstybės auditoriai suskaičiavo, kad per apskričių reformą valstybės tarnyboje iš tiesų buvo panaikinti vos 315 etatų. Vidaus reikalų ministerija Valstybės kontrolę informavo, kad, panaikintų apskričių funkcijas perdavus ministerijoms ir savivaldybėms, pagerėjo jų vykdymo kokybė, nes esą sumažėjo gyventojų skundų, operatyviau priimami sprendimai. Tačiau valstybės auditoriai mano atvirkščiai. RESPUBLIKA

Šiandien savo šventę minintys socialiniai darbuotojai maudosi dėmesio spinduliuose - juos valdžios atstovai suskubo sveikinti jau nuo vakar. Tačiau šios profesijos atstovai tvirtina, kad vienadienio dėmesio pliūpsnis jų nei pamaitins, nei išbrauks iš socialiai remtinų asmenų sąrašų. Pavyzdžiui, Seimo pirmininkė Irena Degutienė jau vakar Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje dalyvavo socialinių darbuotojų pagerbimo ceremonijoje. "Nuoširdžiai dėkoju už jūsų pasiaukojimą ir supratingumą, kurį kasdien dalijate saujomis", - sakė I.Degutienė. Tačiau saujomis supratingumą dalijantys socialiniai darbuotojai teigia to paties nesulaukiantys iš valstybės. VAKARO ŽINIOS

Savaitgalį Maskvoje Lietuvos liaudies partijos (LLP) lyderė ekspremjerė Kazimira Prunskienė pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Rusijos premjero Vladimiro Putino vadovaujama "Vieningąja Rusija". Susitarimas pasirašytas per valdančiosios Rusijos partijos "Vieningoji Rusija" suvažiavimą, į kurį K.Prunskienė buvo pakviesta kaip viešnia. KAUNO DIENA

Į didžiąją politiką sukanti Kristina Brazauskienė svarsto galimybę dėl Seimo nario mandato kovoti socialdemokratų bastionu vadinamoje Kaišiadorių- Elektrėnų rinkimų apygardoje. K.Brazauskienė vakar LŽ tikino galutinį žodį dėl to, kurioje vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatuos į Seimą, tarsianti po Naujųjų metų. Tačiau prezidento Algirdo Brazausko našlė patvirtino, kad realiausias variantas - kelti kandidatūrą vyro jaunystės mieste Kaišiadoryse. "Nuvažiuoju ten, padedu žmonėms, kuriems reikia pagalbos. Situacija ten panaši kaip ir visoje Lietuvoje. Žmonės - geri, daug jų pažįstu, tad man tikrai nebūtų baisu ten kandidatuoti",- LŽ sakė K.Brazauskienė. LIETUVOS ŽINIOS

Įstatymų leidėjai užsimojo atgaivinti prieš dešimtmetį žlugusius bandymus reglamentuoti privačių detektyvų veiklą. Bet specialistai ir šįkart abejoja, ar būtina seklių veiklą įrėminti įstatymais. Diskusiją apie privačių detektyvų veiklą vakar surengęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas žada siūlyti sudaryti darbo grupę, kuri parengtų privačių detektyvų veiklos koncepciją ir atitinkamą įstatymą. Komiteto vadovas įsitikinęs, kad toks įstatymas būtinas - jis esą nustatytų ribas, kurių privatūs detektyvai negalėtų peržengti. Anot A.Anušausko, dėl dabar šioje srityje egzistuojančio teisinio vakuumo kyla įvairių kuriozų: nors Konstitucija užtikrina asmens privataus gyvenimo neliečiamybę, pavyzdžiui, klesti prekyba įvairia sekimo įranga. LIETUVOS RYTAS

Vakar lyg žaibas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad skandinavų banko "DnB Nord" vyriausiuoju analitiku dirbantis Rimantas Rudzkis svarsto galimybę trauktis iš banko ir atsiduoti vien matematikai. "Kuo labiau gilinuosi į Lietuvos ilgalaikes ekonomikos perspektyvas, tuo jos man atrodo vis niūresnės. Apie tai jau daug metų kalbu, nes matau smunkantį šalies konkurencingumą, matau prastoką viešąjį sektorių, matau pernelyg biurokratizuotą verslo aplinką. Apie tai aš daug kartų esu šnekėjęs, o jokių permainų Lietuvoje nėra. Galų gale atsibodo kartoti vieną ir tą patį", - "Respublikai" sakė profesorius. per daug vilčių dėjęs į Andrių Kubilių, kai šis ėmė vadovauti Vyriausybei. RESPUBLIKA

KULTŪRA

Vakar miręs 85 metų skulptorius Konstantinas Bogdanas simboliškai užveria ir paskutinį pokario Lietuvos skulptūros istorijos puslapį. Skulptorių Roberto Antinio, Broniaus Pundziaus ir Juozo Mikėno mokinys, ilgametis Vilniaus dailės instituto (dabar - Dailės akademija) Skulptūros katedros vedėjas kolegų ir studentų atsiminimuose išliks kaip vienas profesionaliausių ir intelektualiausių lietuvių kūrėjų. Žymiausi jo darbai - paminklai Kristijonui Donelaičiui, Stanislovui Rapolioniui, Abraomui Kulviečiui. Tarp jo kūrinių - prezidento Valdo Adamkaus portretas, Palaimintojo Jurgio Matulaičio skulptūra Vilniaus arkikatedroje. K.Bogdanas yra sukūręs ir kelis skulptūrinių portretų ciklus: "Lietuvių raštijos ir grožinės literatūros pradininkai", "Vilniaus universiteto garbės daktarai". Tačiau bene labiausiai tuo metu K.Bogdaną išgarsino 1995 metais sukurtas amerikiečių muzikanto ir kompozitoriaus Franko Zappos biustas Vilniuje. LIETUVOS RYTAS

22-oji Lauryno Ivinskio premija už geriausią per metus išleistą kalendorių skirta Šiaulių universiteto leidiniui - daktaro Jono Šliūpo 150- ųjų gimimo metinių proga išleistam originaliam kalendoriui "Jono Šliūpo archyvą bevartant". Kalendoriuje, sukurtame iš Šiaulių universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomos archyvo medžiagos, J.Šliūpo asmenybė atskleista per įvairiausias jo veiklos sritis: diplomato, rašytojo, gydytojo, laisvamanio. 500 egzempliorių tiražu išleistas kalendorius spausdintas unikalia technika ant neblizgaus, tarsi sendinto popieriaus. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

TEISĖTVARKA

Nekilnojamojo turto agentūroje įsidarbinusiai nėščiai aktorei Eglei Jackaitei po mėnesio alga nuo tūkstančio litų pakilo iki 12 tūkst. litų. Iš kur toks dosnumas? Pirmadienį prieš teismą stojusi Klaipėdos dramos teatro aktorė E.Jackaitė nepripažino, jog prieš gimstant sūnui fiktyviai įsidarbino, kad gautų didžiulę motinystės išmoką. Teisiamoji drąsinosi, kad viskas baigsis gerai, o tokias bylas vadino valstybės gėda. Gimus sūnui E.Jackaitei buvo išmokėta 32 tūkst. litų motinystės išmokų. Gauti dar 119 tūkst. litų, kol vaikui sueis dveji metai, ji nespėjo - kilo motinystės išmokų skandalas. Po svaiginamo algos šuolio - bėdų duobė. LIETUVOS RYTAS

Už finansinius nusikaltimus teisiamo bendrovės "Gubernija" buvusio generalinio direktoriaus 56-erių Romualdo Dunausko baudžiamoji byla Šiaulių apygardos teisme dar nė neįpusėta nagrinėti, tačiau visuomenės dėmesio centre atsidūrusiam teisiamajam jau įgriso ir dėmesys, ir teisiamųjų suolas. Į vakar vykusį posėdį atvyko 11 iš 25 kviestų liudytojų. Bylą nagrinėjančiai teisėjai Klavdijai Krūminienei R.Dunauskas įspūdžio nepadarė - į vakarykštį posėdį neatvykę liudytojai bus kviečiami į kitą posėdį, numatytą spalio pabaigoje. R.Dunauskas pagal šią bylą kaltinamas piktnaudžiavęs tarnyba, apgaulingai tvarkęs apskaitą ir iššvaistęs "Gubernijai" priklausantį didelės vertės turtą. Jam gresia iki 7 metų nelaisvė. RESPUBLIKA

Vakar Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė paskelbė, kad nuo šiol Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius (gim. 1976 m.) tampa įtariamuoju. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į žurnalistų profsąjungos vedlio nenorą pripažinti, kad asmeniniame interneto dienoraštyje jis viešai paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie dienraščių "Respublika" ir "Lietuvos rytas" žurnalistus. Teismo prašoma iš D.Radzevičiaus priteisti vieną milijoną litų. RESPUBLIKA

D.Radzevičius kaltinamas padaręs nusikaltimą - šių metų birželio 6 dieną privačiame interneto dienoraštyje, kuris yra prieinamas beveik visiems internautams, parašęs publikaciją "WikiLeaks: Tomkaus "Respublika" išdavė ir pardavė žurnalistiką", kurioje pateikiama tikrovės neatitinkanti, asmenį niekinanti ir žeminanti, pasitikėjimą pakertanti informacija. Vakar per teismo posėdį ieškovas pareiškė skundo neatsisakantis ir prašė teismo teisminį procesą tęsti toliau. Beje, jau po teismo posėdžio D.Radzevičius žurnalistus įtikinėjo, kad net rašinio pavadinimas jo dienoraštyje - "Tomkaus "Respublika" išdavė ir pardavė žurnalistiką" yra ne konstatuojamasis, o viso labo asmeninė nuomonė. Baudžiamasis kodeksas numato, kad asmuo, kitą asmenį neteisėtai apkaltinęs nusikaltimo padarymu, turi būti baudžiamas. D.Radzevičius - įtariamasis. RESPUBLIKA

Liepto galas. D.Radzevičius teisiamas už šmeižtą. Lietuvišką žiniasklaidą D.Radzevičius nė kartą pliekė ir europiniais pinigais išlaikomoje radijo laidoje "Žiniasklaidos anatomija", kurioje beveik neslėpė savo simpatijų užsienio valdomoms medijos priemonėms, esą tik šios visuomenei pateikia nešališką objektyvią informaciją. Itin D.Radzevičius propaguoja Norvegijos bendrovės "Aftenposten" lietuviškas valdytas ir valdomas žiniasklaidos priemones, kurios propagavo ar tebepropaguoja atvirą pornografiją. Dėl jos platinimo policijos jau paprašyta pradėti ikiteisminį tyrimą. VAKARO ŽINIOS

Paklaustas, kodėl, būdamas LŽS pirmininkas, savo teiginiais apie parsidavėlę žiniasklaidą skaldo ją, D.Radzevičius dievagojosi nesantis įžeidęs nei visos žiniasklaidos, nei jokio konkretaus žurnalisto. "Ar etiška prisidengti LŽS vardu, kai deklaruojate į teismą atvykęs kaip fizinis asmuo", - D.Radzevičiaus po teismo posėdžio klausė "Vakaro žinios". "Kas yra etiška, sprendžia žurnalistų etikos inspektorius ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Jeigu kažkam kyla klausimų dėl etikos, visi gali kreiptis tenai. Kiek žinau, dėl manęs ten niekas nėra kreipęsis", - savo šventumu buvo įsitikinęs jis. VAKARO ŽINIOS

Vakar taikinamajame posėdyje teismui nepavyko sutaikyti Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus ir UAB "Respublikos leidiniai" leidėjo Vito Tomkaus. Žurnalistikos ekspertu save vadinančiam D. Radzevičiui teismas kelia baudžiamąją bylą dėl šmeižimo. V. Tomkus D. Radzevičių kaltina šmeižtu bei reikalauja priteisti 1 milijoną litų neturtinės žalos. LŽS vadovo tinklaraštyje paskelbtas straipsnis, kuriame teigiama, kad V. Tomkaus vadovaujamas dienraštis "Respublika" išdavė ir pardavė žurnalistiką. D. Radzevičius šią informaciją paskelbė remdamasis ne faktais, o "WikiLeaks" medžiaga - nutekintais JAV diplomatų susirašinėjimais.VAKARŲ EKSPRESAS, ŠIAULIŲ KRAŠTAS


EKONOMIKA

Finansų ministerija parengė ir Vyriausybei teikia Lietuvos skolinimosi 2011-2014 metais strategiją, kuri turėtų ypač jaudinti ne tik mus, bet ir būsimąsias kartas. Numatoma ir toliau valstybės skolą ne mažinti, o tik didinti, todėl mūsų palikuonims, o gal dar ir mums patiems šalies įsiskolinimai taps nebepakeliama našta. Vyriausybė šį balandį patvirtino Lietuvos 2011 metų konvergencijos programą. Ji nėra guodžianti. Pasirodo, ir ateityje ketinama gyventi skolon. Finansų ministerija prognozuoja, kad iki 2014 metų valstybės skola, lyginant ją su BVP, sumažės nuo 38,1 iki 35,4 proc. Tačiau tai mažai guodžia. RESPUBLIKA

Gyvenimo gerėjimą ir valdžios sektoriaus deficito mažėjimą Finansų ministerija grindžia esą didėsiančiomis algomis bei mažėsiančiu nedarbu. Tačiau strategijoje nėra paminėta, kiek per tą laikotarpį išaugs emigracija ir dėl to sumažės mokesčių mokėtojų, kaip dėl emigracijos bei visuomenės senėjimo pasikeis mokesčių mokėtojų ir įvairių valstybės išmokų (pensijų, bedarbių pašalpų ir pan.) gavėjų skaičius. Finansų ministrės Ingridos Šimonytės tvirtinimu, tai visiškai nesusiję dalykai. "Kuo čia dėta skolinimosi strategija ir nedarbas, emigracija ar mokesčių mokėjimas?", - "Respubliką" tikino I.Šimonytė. Strategijoje pateikiama ir daugiau įspūdingų skaičių. RESPUBLIKA

"Jei nieko neinvestuoji, jei nekuri sąlygų vidaus vartojimo didinimui, nebevyksta ekonominis procesas ir ekonomiką ištinka dar vienas smūgis. Juk kažkas turi pirkti, o tam reikia pajamų. Jei niekas neperka, niekas ir nebegamina, neparduoda ir neduoda pajamų į biudžetą. Karpyti reikia labai subalansuotai, nes kitaip reikės didinti mokesčius. O jų išreikalauti yra vis mažiau iš ko",- sako Algirdas Butkevičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys. RESPUBLIKA

Vakar baigėsi studentų paraiškų gauti paskolas priėmimas. Norinčiųjų skolintis - pusantro tūkstančio daugiau nei praėjusiais metais. Šiemet studentai bankams prasiskolins 36,8 milijono. Kaip informavo Valstybinio studijų fondo vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams Milda Papinigienė, prašymus gauti valstybės remiamas paskolas pateikė daugiau nei 7,3 tūkstančio studentų. Daugiausia studentai pageidavo gauti paskolą susimokėti už studijas. Didžiausia suma, kurią studentas gali pasiskolinti - 50 tūkstančių litų. RESPUBLIKA

Ką daryti, kad miestas, kuriame gyvename, būtų patogesnis ir gražesnis? Ar įmanoma tvarkyti parkus ir kitas žaliąsias zonas, esant kiauram miesto biudžetui? Redakcijoje prie apskritojo stalo padiskutuoti susėdo Šiaulių meras Justinas Sartauskas, architektas Algimantas Černiauskas, Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė, kelių Šiaulių nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovas Gediminas Trijonis. J. Sartauskas: "Aš sakyčiau: pirmiausia reikia išasfaltuoti gatves (dabar 70 kilometrų gatvių mieste neasfaltuota). Į kiemų duobes neinvestuota dvejus metus, šaligatviai - visiškai apverktinos būklės, mieste nėra jokių dviračių takų." A. Černiauskas: "Aš galiu padaryti , tarkime, projektą veltui ... Ir įsivaizduojate, sėdime kažkokioje nišoje ar po tentu ir žinome, kad šalia - ne komercininkas, kuris plėšia, o gėlininkai save eksponuoja. Ir sukrustų kiti, nes jiems konkurencija - žmogus čia kavos gautų už 2 litus, o ne už tris su puse." G.Trijonis:" Jei miesto meras sukuria įrankį, kuris padeda verslui - mes galime suorganizuoti didžiulį būrį talkininkų, kurie įsitrauks į miesto tvarkymą. Nueinu šiandien pat ir pasakau 40 jaunų žmonių būriui, ir mes darom." ŠIAULIŲ KRAŠTAS

ENERGETIKA

Naujajai atominei elektrinei prieštaraujančių mokslininkų balsai vis garsėja. Tačiau valdžios pareigūnai kol kas į diskusijas nelinkę leistis. Į Japoniją išvykęs ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad jau rengiamas elektrinės techninis projektas. "Gaila, bet paskutinę akimirką buvo atšauktas visų valdžios atstovų dalyvavimas. Jiems tiesiog neleista dalyvauti konferencijoje. Valstybėje sprendžiami klausimai, galintys nulemti mūsų ateitį, tačiau nevyksta jokios diskusijos", - piktinosi vienas konferencijos rengėjų, Energetikos ekonomikos asociacijos pirmininkas Jurgis Vilemas. Pasak jo, valdžios atstovus išgąsdino tai, kad vienas konferencijos rengėjų pasirodė esąs opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius. Pranešėjų iš Energetikos ministerijos nesulaukęs J.Vilemas apkaltino Japonijos kompaniją "Hitachi", esą ji tik bando įbrukti Lietuvai jau užsakytą reaktorių. "Po Fukušimos jiems reikia skubiai rasti pirkėją, nes po šios tragedijos japonai pristabdė plėtrą", - tvirtino akademikas J.Vilemas, beje, jau nedirbantis Lietuvos energetikos institute. "Bulgarija, kaip ir mes, savų pinigų neturi, tad pateko į nepavydėtiną situaciją. Bijau, kad galime atsidurti panašioje situacijoje", - kalbėjo J.Vilemas. "Manau, kad naujos atominės elektrinės statyba bus aukso kasyklos konsultantams, klajojantiems po pasaulį", - perspėjo J.Vilemas, turėdamas mintyje skandalus uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje. LIETUVOS RYTAS

PREKYBA

Nors ir maža, Lietuvos verslo rinka yra patraukli savo strategine padėtimi ir plėtros galimybėmis. Tai tvirtino į Vilnių atvykusios JAV prekybos misijos vadovai. JAV Komercijos departamento sekretoriaus pavaduotojas Europai ir Azijai Juanas Verde aiškino, kad vizitas į Lietuvą yra naujos JAV prekybos strategijos dalis: "Pavyzdžiui, šiais metais dauguma prekybos misijų vyko į tokias šalis kaip Rusija, Turkija, Vokietija, Jungtinė Karalystė. Todėl šis vizitas į Vilnių yra išskirtinis - tikime, kad dirbant kartu su Lietuvos įmonėmis galėsime ir augti, ir plėstis į trečiąsias šalis. Lietuvos strateginė padėtis leidžia plėtoti ryšius ne tik su Vakarais, bet ir su Rytų, Skandinavijos rinkomis, o tai ypač domina JAV verslą." Anot J.Verde, didžiausia Lietuvos problema nėra tai, kad ji neturėtų ką pasiūlyti, o tai, jog daug kas nežino apie Lietuvą ir ką čia galima atrasti. LIETUVOS RYTAS

RŪPYBA

Nors jau kalbama apie tai, jog kitąmet dėl krizės sumažintos pensijos bus grąžintos į pradinį lygį, tačiau daugelis pensininkų vis tiek jaučia nuoskaudą dėl prarastų pinigų. Į kovą yra pakilę ir būsimieji pensininkai, nes dabartinė valdžia iš jų paėmė ir ant taupymo aukuro sudegino jau apie 1,3 mlrd. litų. Negana to, dabar ketinama įtvirtinti, jog iš pradžių laikinais vadinti sprendimai galiotų nuolatos. "Sodros" duomenimis, apribojus pensijų mokėjimą dirbantiems pensininkams, 2001 m. dirbančių pensininkų sumažėjo 48,7 proc., dirbančių invalidumo pensijų gavėjų - 9,3 proc. Apribojus pensijų mokėjimą dirbantiems pensininkams, nemažai jų atsisakė darbo. Garsus operos solistas Virgilijus Noreika netgi buvo išvykęs dirbti į Estiją. Žinomas aktorius Donatas Banionis buvo priverstas dirbti pagal sutartį. VAKARŲ EKSPRESAS

Bent ketvirtadalis socialinių darbuotojų patys yra socialiai remtini. "Iš 78 Socialinės paramos centro darbuotojų bent 20 gauna kokias nors socialines išmokas. Dažniausiai - kompensacijas už šildymą, šaltą ir karštą vandenį, pašalpą vaikams. Tad jie dirbdami tokį darbą dar turi patys prašyti išmaldos iš valstybės. O darbas yra ir su rizikos žmonėmis - su smurtaujančiais, priklausomais nuo narkotikų ir alkoholio, grįžusiais iš įkalinimo vietų", - tikrąją guodėjų padėtį įvardijo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Diana Staukaitienė. VAKARO ŽINIOS

"Carito" organizacijos ragina klaipėdiečius, esančius socialinės paramos gavėjų sąrašuose, atsiimti maisto produktų paketus. Šįsyk vienam šeimos asmeniui teks 13 įvairių produktų, daugiausia - kruopų. "Ką gauname iš intervencinių atsargų sandėlių, tą dalijame. Deja, cukraus atsargos yra pasibaigusios, bet šįsyk, be kita ko, duosime kondensuoto pieno", - pasakojo Telšių vyskupijos Klaipėdos apskrities "Carito" reikalų vedėja Rasa Senkienė. Pasak jos, Klaipėdos mieste paramos gavėjų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo šimtu. Pernai paramą maisto produktais gavo 8,8 tūkst., o šiemet - 8,9 tūkst. klaipėdiečių. VAKARŲ EKSPRESAS

STATYBA

Zarasuose iškilo neįprastas statinys. Nuo šiol vaizdingomis miesto apylinkėmis galima grožėtis vaikščiojant įspūdingu virš Zaraso ežero pakrantės pastatytu apžvalgos taku. Toks statinys Lietuvoje - pirmasis. Naujojo apžvalgos tako ilgis - 34 metrai, jis 17 metrų iškilęs virš ežero. Apžvalgos takui suprojektuoti ir pastatyti, skvero aplinkai sutvarkyti (buvo įrengti suoliukai, šviestuvai, išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė) išleista apie 2 milijonus litų, skirtų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Maždaug dar tiek pat kainavo Zaraso ežero pakrantėje įrengti 1,5 kilometro pėsčiųjų ir dviratininkų taką. Čia įrengtos ir poilsio vietos, ir net scena ant vandens, vaikų žaidimų aikštelė pakrantėje. LIETUVOS RYTAS

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba vienbalsiai palaikė idėją Nidoje atstatyti kadaise čia buvusį Sakučio viešbutį. Politikų diskusijoje abejota, ar Nidos centre, tarp savivaldybės ir prieplaukos, atsirasiantys pastatai neatims iš bendruomenės ir svečių jau įprastos koncertinių renginių erdvės. Tuo pat metu projektą išanalizavę architektūros ir urbanistikos ekspertai sveikino projekto autorius ir užsakovus, pateikusius gerą kurorto gyvenvietės centro sutvarkymo viziją, kurios pagrindinis akcentas - Nidą garsinusių istorinių pastatų komplekso atkūrimas. Sakučio viešbučio Nidos centre pokariu neliko nė ženklo, jį čia buvus liudija tik archyvų dokumentai, amžininkų prisiminimai ir nuotraukos. VAKARŲ EKSPRESAS

VERSLAS

Lietuvoje įvykusio Europos vyrų krepšinio čempionato rengėjai džiaugiasi finansine sėkme. O verslininkai graužiasi nagus, kad triskart padidinę kainas, beveik nieko neuždirbo. Kiek iš šio čempionato uždirbo Lietuvos verslininkai, drastiškai, keleriopai padidinę viešbučių kainas, kavos puodelio kainą dėl mielų turistų pakėlę iki 8, o alaus bokalo - iki 12 litų, turbūt niekada nebus žinoma. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė vakar "Respubliką" įtikinėjo, kad šios srities verslas "Eurobasket 2011" naudos negali suskaičiuoti, nes jos tiesiog nebuvo. E.Šiškauskienė pripažino, kad per "Eurobasket 2011" pirmiausia nukentėjo ir tie, kurie vos per kelias dienas iš užsieniečių ketino godumu uždirbti visiems metams. RESPUBLIKA

"Mūsų verslininkai, kurie stengėsi per čempionatą kiekviena proga apiplėšti užsieniečius, elgėsi ne tik godžiai, bet ir netoliaregiškai. Manau, kad net ir labai daug bare išgėręs užsienietis parduotuvėse pamatydavo, kokios iš tikrųjų yra Lietuvos kainos. Dauguma Lietuvos verslininkų tiesiog neturi verslo kultūros. Galbūt todėl mūsų verslininkai taip dažnai guodžiasi sunkia savo dalia - jie nesugeba suprasti, kad per dieną negalima užsidirbti metams ar net mėnesiui",- sakė Vytautas Rubavičius, filosofas. RESPUBLIKA


SPORTAS

Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinė, treniruojama Algimanto Šato, apgynė pasaulio čempionų titulą. Italijoje vykusiame turnyre mūsų šalies krepšininkai nepralaimėjo nė vienų rungtynių ir iškovojo auksą. Puikiai pasirodė ir moterys - jos namo parvežė sidabro medalius. "Vyrai iš tikrųjų įdėjo labai daug darbo, nors ir rengėmės ganėtinai nepalankiomis sąlygomis, daug treniravomės ir pasiekėme rezultatą",- sakė A.Šatas. RESPUBLIKA

Darjušas Lavrinovičius iškovojo pirmąjį asmeninį prizą atstovaudamas Maskvos CSKA. Lietuvos krepšininkas buvo pripažintas geriausiu Aleksandro Gomelskio taurės turnyro puolėju. Finale jis pelnė 11 taškų ir padėjo CSKA komandai 73:57 įveikti Stambulo "Fenerbahce" ekipą. LIETUVOS RYTAS

"Europos krepšinio čempionatas parodė, kad valstybė gali organizuoti aukščiausio lygio tarptautinius renginius. Pademonstravo, kad juos gali rengti ne tik kokybiškai, bet ir finansiškai pelningus. Džiugu, kad dėl krepšinio visos politinės partijos pamiršo savas batalijas ir susitelkė bendram darbui, bendram tikslui. Vieningo darbo rezultatas akivaizdus - Vyriausybė čempionato organizavimui skyrusi 9 mln. litų per tiesioginius mokesčius susigrąžino 11 mln. Ir čia nevertinant naudos verslui, bendram valstybės įvaizdžiui", - sakė Seimo narys, krepšinio treneris Vydas Gedvilas. RESPUBLIKA

Lietuvoje vykusio Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinis komitetas savo darbą vakar įvertino tiktai aukščiausiais epitetais ir neįžvelgė jokių trūkumų. Ar iš tiesų viskas yra taip gražu? Europos čempionato rengėjai vakar pažėrė skaičių ir stengėsi įtikinti, kad dirbo puikiai. Turnyro rengėjai nepateikė išlaidų išklotinės ir nutylėjo, kad už teisę surengti Europos čempionatą valstybė per keletą metų turėjo sumokėti 3 mln. eurų - 10,3 mln. litų. Pridėjus šias išlaidas, apie jokį pelną nėra nė kalbos. LIETUVOS RYTAS

"Varžybos Kaune priminė košmarą, o vykimas autobusu iš laikinosios sostinės į Klaipėdą buvo tarsi sulėtintas nemalonus filmas: merginos vėmė ir viduriavo, tad nuolat teko stabdyti autobusą", - atvirai susidariusią situaciją komentavo Klaipėdos "Viesulo" sporto centro trenerė Rūta Valk, kuri kartu su vienuolikos 15-16 metų amžiaus mergaičių ekipa vyko į Kaune vykusias Lietuvos jaunių žaidynių tinklinio finalines varžybas. "Treneriu dirbu 35-erius metus, tačiau net panašių situacijų nesu regėjęs. Dar sovietmečiu su komandomis valgydavome ir Taškente, ir Pietų šalyse, tačiau nieko panašaus nebuvo", - teigė Klaipėdos "Viesulo" sporto centro tinklinio treneris Valdemaras Piešinas. VAKARŲ EKSPRESAS

"Šeštadienį jau daug mūsų žaidėjų jautėsi prastai. Vakare, apžiūrėjus ir leidus medikams, suskubome važiuoti namo. Norėjome kuo greičiau būti namuose, o varžybos jau buvo paskutinėje vietoje", - atvirai kalbėjo pajūrio tinklininkių trenerė R. Valk. "Neaišku, ar varžybos bus peržaidžiamos. Lietuvos tinklinio federacija mums nieko nepranešė. Girdėjau, kad kitų miestų komandos, kaip ir mes, ketina rašyti protestą. Manau, visas varžybas reikėtų peržaisti, kadangi kai kurios tinklininkės negalėjo žaisti dėl negalavimų arba rungtyniavo perbalusios. Tokios varžybos neatspindi rezultatų. Tarp trenerių net buvo tokios kalbos: "Kas išsirikiuos aikštelėje, surinks komandą, tas ir taps čempionais." Tai ne juokinga, o graudu", - kalbėjo R.Valk. VAKARŲ EKSPRESAS

Kauno sporto halės aukso amžių nutraukė Nemuno saloje išdygusi nauja "Žalgirio" arena. Ji perviliojo ne tik "Žalgirį", bet ir daugybę kultūros renginių. Legendinės halės likimas - miesto politikų rankose. "Halė ir "Žalgiris" buvo lyg neišskiriami dvyniai",- keliais žodžiais 72 metų Kauno sporto halės ir keleriais metais jaunesnio Kauno "Žalgirio" santykius apbūdino S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis. "Žalgiris" išsikraustė. Kas lakia senutės halės? KAUNO DIENA

 

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder