2020 m. spalio 31 d. 04:29 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuvos naujienos

Lietuvos naujienos

Naujienų rugpjūčio 5 d. dienraščiuose apžvalga

Naujienų rugpjūčio 5 d. dienraščiuose apžvalga nuotrauka, foto

Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Reklama

Artėjant naujiems mokslo metams, Lietuvos kaimuose ir miesteliuose tęsiama mokyklų likvidacija. Kiekviena tokios mokyklėlės žūtis - tai dingstanti viltis, kad tose apylinkėse įsikurs jaunos šeimos, auginsiančios jaunuosius lietuviukus. Mokyklėlės žūtis - tai tik dar spartesnis provincijos senėjimas. Mokyklos likviduojamos dėl lėšų stokos ir mokinių trūkumo. Tačiau ar toks racionalus mąstymas dar labiau nepagreitins kaimų ištuštėjimo? "Taip būtų geriau Lietuvai. Valstybės lėšos būtų mažiau švaistomos. Mano tokia pozicija, kad kiekvienam kaimui po bažnyčią nereikia. Tik sovietiniais laikais vos ne kiekviename kaime buvo kultūrnamiai ir kas kelintame - po mokyklą. Valstybės lėšas reikia racionaliai naudoti. Juk kaimas kažin ar vien ant mokyklos laikosi.",- Mažeikių rajono Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius pasisako už racionalumą. Mažeikių rajono švietimo skyriaus vedėjas A.Stonkus neslepia apmaudo: "Bėgame į Europą, bet negalime atsigręžti į tai, ką turėjome savito ir gero. Stengiamės mokyklas sustambinti, bet europiečiai, ugdydami jaunus žmones, jau gręžiasi į save. Amerikiečiai - nuo savęs. O mes blaškomės tarp skirtingų modelių". RESPUBLIKA

Šią diskusiją išprovokavo kelių savaičių senumo įvykiai, kai Austrijoje buvo sulaikytas ir vėliau į laisvę Austrijos valdininkų paleistas vienas iš Sausio įvykių kaltininkų Michailas Golovatovas. Šis žmogus mūsų teisėsaugos yra ieškomas kaip vienas iš kruvinų įvykių, per kuriuos žuvo 14 Lietuvos Respublikos piliečių, organizatorių. Apie tai ir pakalbėsime šioje ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje, kurioje dalyvauja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus KlumbyS, Seimo opozicijos lyderis Vytautas Gapšys, vienuolis brolis Astijus ir dainininkas Deividas Norvilas-Deivis. Diskusiją veda žalgirietis Gediminas Jakavonis. Ar pasaulis jau pamiršo 1991 metų sausio 13-osios įvykius Lietuvoje? RESPUBLIKA

E.KLUMBYS: Jeigu jūs klausiate plačiai, ar pasaulis pamiršo, aš sakysiu tiesiai - taip, pamiršo. Manyčiau, pasauliui tai nebeaktualu, ypač turint omeny pastaruosius įvykius Norvegijoje, Libijoje. Įvykiai, kurie buvo prieš 20 metų, jau nugrimzdę į praeitį. V.GAPŠYS: Teisėje, ypač tarptautinėje, visada išliks daug niuansų ir keblumų, nes į tarptautinę teisę dažniau negu į nacionalinę įsivelia politikos elementų. Tarptautinėje teisėje dažnai taisykles nustato ne vien teisininkai, bet ir politikai. ASTIJUS: Pagirtinas dalykas yra pasieniečių, policijos, kuri sulaikė M.Golovatovą, atsakingumas. Tiems vyrams Lietuvos policija turėtų nusiųsti sveikinimą ir padėką už garbingai atliktą pareigą. O visa kita, manyčiau, yra politinis žaidimas. D.NORVILAS-DEIVIS: Gražu, kad austrai bent sulaikė šitą žmogų, nes, manau, jeigu jis būtų lankęsis kur nors Vokietijoje, mes tikrai apie tai nebūtume nieko žinoję. Šiuo atveju savotiškai mums buvo parodyta mūsų vieta. E.KLUMBYS: Kodėl reagavo Latvija, Estija, Lenkija? Dėl to, kad jos išgyveno Sausio 13-ąją. Sausio 13-oji buvo jų data. Joms skaudėjo, jos ir sureagavo. Tie, kam neskaudėjo, ir nereagavo. Ką mes laimėjome? Nors nedidelei daliai Europos Sąjungos priminėme, kad egzistuoja šita problema, egzistuoja šitas mūsų skausmas. Dar Rusija sureagavo. Tas yra labai gerai. Jinai sureagavo savaip, bet jinai sureagavo. RESPUBLIKA

2012 m. vasarą ir rugsėjį liepsnos rinkimų kovos, kurios baigsis spalio 14-ąją naujojo Seimo rinkimais. Todėl šis ruduo bus viena paskutinių galimybių valdantiesiems pabandyti įtikinti plačiąsias mases, kad pastaruosius kelerius metus vykdyta politika buvo teisinga, reikalinga valstybės ekonomikai ir faktiškai neišvengiama. Bet kartu šis ruduo taps ir šansu opozicijai parodyti, ar ji tikrai sugeba pasipriešinti ir blokuoti tuos valdančiųjų sprendimus, kurie laikomi klaidingais, neteisingais iš principo. Iki šiol per pastaruosius trejus metus nebuvo beveik nė vienos bent kiek svaresnės opozicijos pergalės. Valdančioji koalicija, netgi kai ji kuriam laikui prarasdavo balsų daugumą Seime arba kai ją draskė vidiniai politiniai nesutarimai, vis sugebėdavo iš opozicijos spendžiamų spąstų išsivaduoti beveik nenukentėjusi. Visos interpeliacijos atskiriems Vyriausybės nariams žlugo. KAUNO DIENA

Valstybę smaugiančios "Sodros" skolos pasiekė rekordinę 7 mlrd. litų ribą, mat šiųmetinis 3,3 mlrd. litų skolinimosi planas vykdomas sparčiai. Įžvalgesnieji tvirtina, kad Lietuvai gresia bankrutuojančios Graikijos scenarijus, o "Sodros" direktorius Mindaugas Sinkevičius optimistiškai ramina: "Išplauksime!". VAKARO ŽINIOS

Darbo kodekse numatyta, kad pirmaisiais darbo metais atostogos gali būti suteiktos tik sukaupus šešis mėnesius nepertraukiamo darbo stažo. Išimtys gali būti taikomos tik nėščioms moterims, vienišiems tėvams, nepilnamečiams asmenims, pedagogams. Bet ne valdininkams. Šiaulių meras Justinas Sartauskas dirbti pradėjo balandžio 5-ąją, administracijos direktorius Vladas Damulevičius - trimis savaitėmis vėliau. Taigi pusmečio nepertraukiamo darbo stažo nesukaupė ir teisės atostogauti neįgijo nė vienas. Bet vos tris mėnesius padirbėję miesto vadovai nutarė pasinerti į atostogų malonumus. Darbo kodekso normos Šiaulių miesto vadovams, regis, negalioja. Poilsio ištroškę meras ir savivaldybės administracijos direktorius susikūrė paprastiems mirtingiesiems neprieinamų išimčių. LIETUVOS RYTAS

Šiaulių miesto savivaldybės bankrotinė situacija jokios įtakos nedaro politikų algoms. Politikai sėkmingai atgauna dėl sunkmečio sumažintas algų priemokas. Jiems mokami ir priedai už ištarnautus valstybei metus. Mero Justino Sartausko atlyginimas su mokesčiais sudaro 5664 litus ir yra 416 litų didesnis, nei praėjusiais metais gaudavo eksmeras Genadijus Mikšys. Savivaldybėje didžiausia alga yra administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus - 6020 litų (su mokesčiais). Antrą kadenciją dirbančio direktoriaus alga padidėjo 322 litais. Palyginti su praėjusia kadencija, daugiausia - 518 litų - didėjo mero patarėjo vidutinė alga, kuri dabar sudaro 4279 litus. Praėjusiais metais mero patarėjams priemokos nebuvo mokamos. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Specialistams pradėjus aiškintis istorijos entuziastų rastus duomenis, kad Petrašiūnuose 1941 m. nužudyti 125 žydai, buvo pristabdyta čia planuoto įrengti kartodromo vizija. Lietuvos sveikatos universiteto prof. Aleksandras Vitkus, laisvalaikiu mėgstantis tyrinėti istoriją, neseniai su kauniečiu Chaimu Bargmanu knygoje "Masinės žudynės Lietuvoje" aptiko vokiečių Saugumo policijos vado K.Jegerio 1941 m. gruodžio 1 d. ataskaitą, kuri siųsta vadams į Berlyną apie Petrašiūnuose įvykdytas žydų žudynes. Jų vieta iki šiol nebuvo žinoma. A.Vitkus surado šalia minimos žudynių vietos gyvenančius žmones, kurie patvirtino, kad toks nusikaltimas buvo ir nurodė, remdamiesi mačiusiųjų įvykį pasakojimais, galimą žudynių vietą. Sužinojęs apie tai Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kreipėsi į Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyrių dėl surastos vietos žymėjimo. Paaiškėjo, kad prieš tai ši vieta turi būti įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Naujos žudynių vietos įregistravimas užtrunka. "Kauno dienai" pradėjus domėtis šia istorija, Petrašiūnų seniūnijos atstovai tik iš žurnalistų sužinojo apie kraupių žudynių vietą. Tuomet paaiškėjo ir apie ketinimus čia įrengti kartodromą. KAUNO DIENA

"VAE statybos mums parodys, kokį skirtumą tarp Lietuvos ir Lenkijos mato Amerika. Juk jau seniai aišku, kad amerikiečiams Lenkija yra perspektyvesnė partnerė, o mes - nesvarbūs. Net energetiniuose projektuose matau JAV norą padaryti mažą dovanėlę Lenkijai, kad čia būtų galima lengviau įgyvendinti priešraketinio skydo programą. Lietuva amerikiečiams tėra svarbi kaip smulkaus verslo objektas ir tuo galėsime įsitikinti jau antrą kartą. Pirmas kartas buvo "Mažeikių nafta", dabar - atominis reaktorius",- Seimo narys R.Sinkevičius, paklaustas, ar bent parlamentinė Atominės energetikos komisija jau yra gavusi konkrečius dokumentus, kad "Hitachi-GE" į Lietuvą ateis kaip strateginis investuotojas, o ne branduolinių technologijų pardavėjas, atsakė, kad ministras A.Sekmokas spekuliuoja ne tik su visuomene, bet ir su Parlamentu. RESPUBLIKA

KULTŪRA

Girdėjote, kaip Juozas RYGERTAS skaitė "Mindaugą" Justino Marcinkevičiaus atminimo vakare? Ėjo šiurpuliai, kaip buvo stipru. Vėl traukė ašarą kaip per Atgimimą. Ir ne tik dėl talento. Ne tik dėl to, kad aktorius dešimtis kartų buvo suvaidinęs Lietuvos karalių. Išskirtiniuose spektakliuose - tokiuose kaip J.Marcinkevičiaus "Mindaugas", Deilo Vasermano ir Džo Deriono miuziklas "Žmogus iš La Mančos", Balio Sruogos "Kazimieras Sapiega" - jam teko suvaidinti išskirtinius vaidmenis. Ir vaidino išskirtinai, - juk jame pačiame yra tiek Mindaugo, tiek Don Kichoto dvasios. Donkichotas nuveikė daugiau negu politikai .- Plačiau apie tai priede Žalgiris. RESPUBLIKA

"Pagal Konstituciją viskas Lietuvoje turėtų būti gražiai sudėliota, o iš tikrųjų "Lietuva, Tėvyne mūsų", giedama Seime, man gėdą daro, nes man atrodo: kiekvienas sakinys yra išduotas, kiekvienas žodis yra parduotas, nupirktas. Netrunka jie priveisti priešįstatyminių, poįstatyminių aktų, tiek palikti landų sau, kad, kaip matot, vieni visko aptekę, o kiti paleisti su ubago lazdom ir niekam nereikalingi. Netgi Lietuvai nereikalingi, jeigu leidžiam jiems šimtais tūkstančiais iš Lietuvėlės plaukt",- šiandien tai mato aktorius Juozas Rygertas. RESPUBLIKA

Grafų Zubovų kurtas ir Šiauliams dovanotas parkas miesto valdžių buvo pasmerktas degradacijai ir, anot pašnekovų, virto siaubinga, klaikia, tamsia, nykia, apleista erdve, kuri atstumia, o ne traukia. Stichiška takų sistema, neaiškiose vietose išdygę suoliukai, tebestovintys per pusę nulaužti medžiai, neprižiūrimos buvusių "lyg ir gyvatvorių" liekanos. "Parkas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o tai dar labiau kompromituoja - parko vertės mes nematome", - architekto A. Černiausko manymu, ši aikštė - puiki natūrali erdvė, jau pritvinkusi kultūros vyksmui, belieka tai įvardyti. Arba reikia turėti tikslą ir palaipsniui jį įgyvendinti. - "Šiaulių kraštas" tęsia rašinių ciklą apie apleistas Šiaulių zonas, kurias kitos kartos kūrė su meile ir paliko miestiečių poreikiams. Šįkart su architektu Algimantu Černiausku senajame miesto parke. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Šiaulių kultūros centro "Laiptų galerija" sode devintą kartą įkurta "Monmartro respublika". Tris dienas respublikos piliečiai - menininkai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Latvijos - idėjas įgyvendins plenere galerijos sode ir pėsčiųjų bulvare. Festivalis pradėtas baltarusio Jurijaus Jakovenkos paroda ir ansamblio "Quorum" koncertu. Sudainavus "Šiaulių Monmartro respublikos" himną, festivalio atidarymo šventė persikėlė į didžiąją parodų salę, kur pirmą kartą Šiauliuose eksponuojama baltarusio Jurijaus Jakovenkos ofortų paroda "Alfabetas". "Pirma užvaldo nuostaba, vėliau prasideda burtai. Tai - ženklas kad susidūrėm su kažkuo nekasdienišku, bet labai tikru. Šiuo atveju - su menu. Menas visada prasideda nuo atradimo.Šio atradimo vardas - Jurijus Jakovenka", - šiais žodžiais pristatytas parodos autorius. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

TEISĖTVARKA

Trečiadienį Naujojoje Akmenėje netoli turgelio ir aplinkiniuose kiemuose slankiojusi kiaunė apkandžiojo mažiausiai tris žmones, nors jų skaičius galėjo būti didesnis. Šią savaitę tiriama dėl galimos pasiutligės jau antroji kiaunė iš Naujosios Akmenės. Akmenės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas V. Sungaila teigė "Šiaulių kraštui", kad vargu ar rajone yra pasiutlige sergančių gyvūnų. Nes tinkamai taikomos šios ligos profilaktikos priemonės. Pastaruosius dešimt metų, rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, tokio atvejo nenustatyta. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Baltijos jūros pakrantės smėlyje galima rasti ne tiktai gintaro gabalėlių, bet ir sprogmenų. Tuo trečiadienio pavakare įsitikino 49 metų panevėžietis Gytas Švoba, Šventosios paplūdimyje atkapstęs puskilogramį sprogstamosios medžiagos trotilo. "Tarnaujant armijoje teko susidurti su sprogmenimis, todėl supratau, kad tai - deformuotas trotilo gabalas", - pasakojo panevėžietis. Prie jo buvo matyti sutrūniję laidai. G.Švoba įtaria, kad rastas trotilas čia yra dar nuo tų laikų, kai smėliu nuolat užnešamas uosto įplaukos kanalas būdavo gilinamas sprogdinant. LIETUVOS RYTAS

Kaunietė Vilma dar gyvena prieš kelias dienas patirtais išgyvenimais Pociūnų aerodrome. Nedaug trūko, kad pirmasis merginos šuolis parašiutu būtų pasibaigęs tragedija. Instruktoriai bando kaltę suversti jai. "Pamačiau, kaip pliumptelėjo parašiutininkas su parašiutu. Žiūriu, vieną kartą paniro, antrą, trečią. Girdžiu, šaukia pagalbos", - pasakojo prie Nemuno žvejojęs Jonas Nenartavičius. Nieko nelaukęs vyras šoko upėn ir ištraukė besimurkdančią merginą. Toje vietoje Nemune gilu. "Ji buvo labai išsigandusi. Pati nebūtų išplaukusi. Šlapi drabužiai traukė žemyn, parašiutas taip pat apsunkino padėtį", - neabejojo merginą išgelbėjęs žvejys. "Aš pirmas pribėgau prie Vilmos. Ji tesugebėjo pasakyti, kad vykdė visus per radijo stotelę išgirstus instruktoriaus nurodymus", - nelaimės smulkmenas dėstė merginos draugas Tomas Pagirys. Pasak jaunuolio, iš karto po įvykio buvo iškelta versija, kad paskutinei iš lėktuvo iššokusiai Vilmai buvo nustatytas netinkamas radijo dažnis. "Klubo direktorius Kęstutis Milišauskas ištiktą šoko Vilmą bandė įtikinti, kad ji pati nesuprato, ką daro, esą pati ir kalta", - direktoriaus elgesiu stebėjosi T.Pagirys. Parašiutininkų klubo direktorius K.Milišauskas pažadėjo išsiaiškinti nemalonaus įvykio priežastis: "Jau jeigu ir žurnalistai domisi šiuo įvykiu, tai turėsime išsiaiškinti." KAUNO DIENA

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuvos naujienos

Vadovaudamasis Seimo Statutu, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas kreipėsi į Seimo...

„R.Karbauskio melagystes apskundžiau Seimo etikos sargams“ nuotrauka, foto

Ilgos eilės vykstantiems į Karaliaučių – ne vienintelis iššūkis, su kuriuo teks...

Nemokamų vizų į Karaliaučių tikrovė nuotrauka, foto

Valstybinės reikšmės keliuose bus išjungti 139 „inkilais“ vadinami greičio matuokliai

Keliuose bus išjungti 139 greičio matuokliai nuotrauka, foto

Sekmadienį Lietuvoje bus atšauktas vasaros laikas ir įvestas žiemos laikas.

Sekmadienį Lietuvoje įvedamas žiemos laikas nuotrauka, foto

Palanga, Šilutė ir dar 11 savivaldybių priskirtos raudonajai zonai nuotrauka, foto

COVID-19, Ateinančią savaitę, nuo lapkričio 2 iki lapkričio 8 d. imtinai, remiantis naujuoju...

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas nuotrauka, foto

COVID-19, Nuo pirmadienio, lapkričio 2 d. įsigalioja naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų...

Apie visokius vaizdinius prieš užmiegant ar sapnus Šiurpnaktyje nuotrauka, foto

Nuomonės, Na, nelimpa man tas Helovinas, nors tu ką. Kaip nelimpa visokios nepotemijos,...

Bankrutuojanti „Hidrostatyba“ atleidžia visus darbuotojus nuotrauka, foto

Euras, Bankrutuojanti Gargždų statybos bendrovė „Hidrostatyba“, dalyvavusi europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimo...

COVID-19, Paskelbta prieš 7 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...