"Lietuvos politikai yra nevisaverčiai suvokti šiandieninę situaciją Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje nėra formuojama imigracijos politika, o pabėgėlių net ieškome svetimuose kraštuose, suteikiame jiems išskirtinį statusą - tai būsimų didelių Lietuvos bėdų užuomazga", - teigia Kovo 11-osios Atkūrimo Akto signataras, Pasaulio ir Europos politinių konsultantų organizacijų narys Audrius Butkevičius. Pasak jo, "kai revoliucijos, kokia šiandien verda Didžiojoje Britanijoje, pradės sproginėti Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje, Europos Sąjungai bus pateiktas reikalavimas dalytis pabėgėliais bendrai. Lietuva privalės paklusti. Įtakingos Vakarų valstybės pačius bjauriausius riaušininkus ir nukreips pas mus, tai yra 2-3 metų ateities perspektyva". A. Butkevičiaus teigimu, "mūsų politikai tai, kaip įprasta, tik sveikins ir džiaugsis naryste ES, todėl šiandien mes privalome pasakyti tiesą, kas vyksta Europoje, ir apeliuoti tik į visuomenę, kuri jau neturi kur trauktis - privalo taikyti spaudimą Lietuvos politikams". Interviu su A. Butkevičiumi - "Kodėl anglai sukilo prieš brolius anglus". RESPUBLIKA
Į Vyriausybės užmojus mažinti biurokratų skaičių ministerijos pažvelgė pro pirštus - per pirmąjį šių metų pusmetį 9-se ministerijose pareigybių pagausėjo daugiau kaip 100-tu. Valstybės tarnybos departamento skaičiavimais, nuo šių metų pradžios iki liepos 1-osios daugiausia pareigybių - 839 - turinti Užsienio reikalų ministerija (URM) papildė jų skaičių dar 30. Finansų ministerijoje (FM) pareigybių pagausėjo 17, Ūkio ministerijoje (ŪM) - 16. Aplinkos ministerijoje papildomai užimta 10 darbo vietų, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijose - po 9, Teisingumo ministerijoje - 8. Pareigybių skaičius padidėjo ir Kultūros bei Susisiekimo ministerijose.
Ministro pirmininko tarnyba ir Vyriausybei atskaitingomis įstaigomis, kuriose pareigybių per pusmetį laikinai sumažėjo 1 239, pasekė vien Vidaus reikalų ministerija - joje neliko 40 darbo vietų. Šiek tiek biurokratų sumažėjo ir Žemės ūkio, Švietimo ir mokslo bei Energetikos ministerijose. Pareigybių skaičius nepakito vienintelėje Krašto apsaugos ministerijoje. Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūno Valentino Mazuronio įsitikinimu, toks biurokratų skaičiaus didėjimas rodo, kad Vyriausybės siekiai apkarpyti biurokratinį aparatą patyrė fiasko. "Pagal Vyriausybės planus nereikalingų funkcijų, peržiūrėjus valdininkų pareigas, turėjo būti atsisakyta, o kitos - sutrauktos į vieną vietą. Tačiau to nematyti. Vyksta priešingi dalykai: kuriamos vietos saviems, didinamas ne tik biurokratų funkcijų, bet ir jų pačių skaičius", - sakė V. Mazuronis. "Ministerijų biurokratų armija pučiasi". LIETUVOS ŽINIOS
Artėjant rudeniui didžiausios šalies partijos jau pradeda nekantrauti, kada joms bus paskirta antroji šiųmetės dotacijos iš valstybės biudžeto dalis. Rugsėjį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėtų priimti sprendimą dėl 1,374 mln. litų paskyrimo 10-čiai partijų. Tai ir bus antroji dotacijos porcija iš 2011 m. valstybės biudžeto. Šiais metais iš smarkiai apkarpyto iždo didžiausioms Lietuvos politinėms jėgoms numatyta paskirstyti tik beveik 5,5 mln. litų. Tokia pat suma buvo skirta pernai, nors dar prieš 3 metus valstybės dotacija partijoms buvo 4 kartus didesnė. Antrą pusmetį daugiausiai - apie 350 tūkst. litų turėtų atitekti valdančiajai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, 238 tūkst. litų - opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai, 170 tūkst. litų - Tvarkos ir teisingumo partijai.
Likusioms partijoms atiteks šiek tiek mažesnė sumos. Tiesa, solidesnes sumas partijos susirenka iš joms aukojančių bendrovių ir verslininkų. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė žadėjo rudenį pasiūlyti įstatymo projektą, kuriuo būtų uždrausta partijoms gauti aukų iš juridinių asmenų. Valstybės vadovės įsitikinimu, partijos turi išgyventi tik iš valstybės dotacijos ir fizinių asmenų aukų. "Gaus pinigų iš biudžeto". KAUNO DIENA
Prieštaringos reputacijos buvusio Vyriausybės vadovo Adolfo Šleževičiaus viltys gauti valstybinę pensiją gali būti sužlugdytos. Valdantieji skubiai parengė įstatymo pataisas, numatančias galimybę apmalšinti norus kišti ranką į valstybės kišenę. Pataisų iniciatorius Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma siūlo valstybinių pensijų skyrimą susieti ne su asmens draudžiamosiomis pajamomis, kaip yra dabar, o su visomis gaunamomis pajamomis. Tokiu atveju turtuoliai apie valstybines pensijas galėtų užmiršti. Net jei Vyriausybė šiais metais ir išpildytų A. Šleževičiaus norus, nuo kitų metų, įsigaliojus konservatoriaus parengtoms pataisoms, pensijos mokėjimo tvarka būtų pakoreguota pagal naujas taisykles. Pasak J. Razmos, taisyti įstatymą paskatino viešos diskusijos dėl valstybinių pensijų, jų mokėjimo pagrįstumo ir teisingumo. "Valstybės piniginė bus priverta". LIETUVOS ŽINIOS
Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio automobilis sekmadienį užfiksuotas lekiantis 160 km per valandą greičiu. Tačiau vairavęs kelių erelis taip ir liko nenubaustas, o ponas Palaitis ne tik neketina atsistatydinti, bet ir pasiaiškinti visuomenei. Jis net nesiteikia informuoti, ar kaip pamišęs lėkė pats, ar kas nors buvo "nuvaręs" jo tarnybinį automobilį. Kiekvienas atsakingas asmuo po tokio skandalo atsistatydintų arba bent jau viešai atsiprašytų, kad daro tai, už ką kitus jo pavaldiniai baudžia. O vidaus reikalų ministras savo aplinkai pavedė su žemėmis sumaišyti visus, kieno dėka kelių "ereliavimo" atvejis buvo paviešintas. Pono Palaičio argumentai įrodinėjant savo nekaltumą - tiesiog geležiniai: esą jau kelerius metus jo automobilis nebuvo užfiksuotas kaip pažeidęs Kelių eismo taisykles. Bet būtent tuos kelerius metus jis dirba ministru. Būtų keista, jei pareigūnai baustų savo šefą. Juk tik šefas gali bausti. Dėl to jis ir šefas, o ne atstovas spaudai. "R. Palaitis - pakirptais sparnais". VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Šiaulių universitete (ŠU) vykusioje spaudos konferencijoje paskelbti galutiniai 2011 metų priėmimo rezultatai. Šiemet universitete studijuos 1 555 nauji studentai. Dešimt studijų programų nesulaukė studentų dėmesio. ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža stojimo rezultatus įvardijo kaip "labai nežymiai prastesnius nei pernai". Praėjusiais metais studijas ŠU pradėjo 1 616 naujų studentų. Populiariausių ir paklausiausių (pagal surinktą krepšelių kiekį ir pasirinkimų prioritetus) specialybių dešimtuke po daugelio metų iš pirmos vietos išstumta ekonomika (ši specialybė dabar - septinta). Lyderė - specialioji pedagogika. ŠU šiemet suformuotos 34 programų grupės. Dešimt programų (po tris Gamtos mokslų ir Humanitarinio fakultetų, dvi Edukologijos, po vieną Matematikos ir informatikos bei Technologijos fakultetų) buvo nepaklausios. "Universitetas priėmimą vertina "vidutiniškai". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kitą savaitę Klaipėdoje prasidėsianti "The Culture 2011 Tall Ships" regata į uostamiestį atpūs ne tik didžiulius jūrinius laivus, kultūrinius renginius, įspūdingą eiseną bei įsimintiną burių paradą, bet ir Lietuvos miestų pirmąsias damas. Šios iniciatyvos ėmėsi Klaipėdos miesto mero žmona Inga Grubliauskienė. Ji pakvietė Lietuvos miestų merų antrąsias puses rugpjūčio 20-ąją rinktis uostamiesčio Rotušėje. Tądien miestų pirmosios damos atidarys simbolinėmis plokštelėmis papuoštų Lietuvos suoliukų alėją šiaurinėje Danės pakrantėje. Pasak I. Grubliauskienės, tokia Lietuvos suoliukų alėja turėtų tapti traukos objektu į uostamiestį atvykstantiems svečiams iš kitų mūsų šalies miestų - jie galės apžiūrėti suoliukus ir pasitikrinti, kas lentelėje rašoma būtent apie jų miestą. Tikimasi, kad tokie moterų susitikimai taps tradicija, vienijančia jas bendrai visuomeninei veiklai. "Regatoje - pirmosios miestų damos". VAKARŲ EKSPRESAS
Radviliškio rajono Šiaulėnų miestelyje rasti prieš 50 metų iš kapinių koplyčios dingę piliastrai - dvi altoriaus dekoratyvinės kolonos. Jos pusę amžiaus gulėjo vienos sodybos ūkio pastate, kuriame buvo auginamos kiaulės. Koplyčios altoriaus dekoratyvinius elementus - piliastrus - aptiko šiaulietis Stasys Bagdonas, gimęs bei augęs Šiaulėnuose ir po tėvų mirties dažnai su šeima aplankantis savo vaikystės namus. Šiaulėnuose, teigiama, nėra prisimenančių, kada iš koplyčios dingo abu altoriaus piliastrai, juo labiau nėra aišku, kaip jie atsidūrė S. Bagdono tėvų sodyboje. "Svarbu, kad dingusius altoriaus dekoratyvinius elementus pavyko rasti, ir būtų puiku, kad jie grįžtų į savo vietą, kol koplyčia bus baigta restauruoti", - patenkintas sakė piliastrus radęs S. Bagdonas. "Altoriaus kolonos gulėjo kiaulidėje". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Elenos Šaltytės-Lisauskienės keturių darbų ciklas "Mindaugo drama", sukurtas Lietuvos valdovo karūnavimo 750 metų sukakčiai, labai trumpai rodytas Šv. Jono gatvės galerijoje, po to - "Arkoje". Nedaug kas matė. Nedaug ir to pamatymo rašytinių liudijimų. Nors tai įspūdingas etapinis kūrinys, vadintas visos grupinės parodos "aukso vainiku". Buvo kurtas Valdovų rūmų konkursui, bet ten nepateko (ir tai verčia susimąstyti apie tokių konkursų skaidrumą). Autorė dėl to nė kiek nesigaili - dar bus progų parodyti, tegul laukia savo valandos... Pokalbis su E. Šaltyte-Lisauskiene - apie senosios Lietuvos ir jos likimo vizijas, dailininkės ypatingąją "tapybą akvarele" - "Apie valdovus ir tuščią sostą". RESPUBLIKA
TEISĖTVARKA
Kol kas nepavyksta rasti antradienio naktį iš Baltijos jūra plaukusio kelto "Seaways" dingusios moters. Manoma, kad ji galėjo savo noru iššokti per bortą. Į Klaipėdą iš Zasnico (Vokietija) keltu plaukusi 73 metų raseiniškė vakar Klaipėdos policijai parašė pareiškimą, kad iš kelto kajutės dingo jos 38 metų duktė Vaida Stiller. Ankstų antradienio rytą naktiniais marškiniais vilkinti moteris buvo pastebėta denyje. Netrukus jos pasigesta - denyje liko tik bateliai. Paskelbta paieška laive ir jūroje rezultatų nedavė. Už Vokietijos verslininko ištekėjusi V. Stiller gyveno nedideliame Vokietijos miestelyje, kur jos vyrui priklauso viešbutis. Šeima augina du vaikus, gyvena pasiturimai. Raseiniškės motina negailėjo gerų žodžių savo žentui. Bet pastaruoju metu V. Stiller kamavo sveikatos problemos. Aplankyti dukters į Vokietiją atvyko motina. Šeima nusprendė, kad V.Stiller reikėtų kuriam laikui išvažiuoti į gimtinę, tikėtasi, kad kelionė į Lietuvą ją paveiks teigiamai. Tačiau gimtinės ji nepasiekė - dingo Baltijos bangose. Moteris buvo baigusi Klaipėdos universitetą - Menų fakultete ji mokėsi vokalo specialybės. "Baltijos jūra pasiėmė išvargintą emigrantę". LIETUVOS RYTAS
Į posėdį motociklu "Kawasaki" skubėjęs Kauno miesto tarybos narys, Vidaus vandens kelių direkcijos direktorius Gintautas Labanauskas pateko į avariją. Kauno kelių policijos valdybos duomenimis, avarija įvyko 8 val. ryte, kai į G. Labanausko motociklą rėžėsi iš šalutinio kelio bandęs sukti automobilis. Kauno tarybos nariui dviejose vietose lūžo kairė ranka. Jam neužteko gipso įtvaro: G. Labanauskas buvo operuotas. "Politiko motociklas patyrė avariją". KAUNO DIENA
Trečiadienį po pietų narai Šešupės upėje galų gale rado Marijampolėje sekmadienį žiauriai nužudyto 76 metų Vytauto Pečiulio galvą. Pensininko galvos kriminalistai ieškojo nuo praėjusio sekmadienio. Tą dieną Marijampolėje, viename Kauno gatvės 48-ojo namo butų, buvo rastas V. Pečiulio lavonas nupjauta galva. Ją žudikai buvo išsinešę ir, kaip vėliau paaiškėjo, įmetę į Šešupę. Narai galvą ištraukė netoli tos vietos, kurią buvo nurodę įtariamieji. Įtarimai šiuo kraupiu nusikaltimu pateikti dviem anksčiau jau ne kartą teistiems marijampoliečiams 37 metų Mindaugui Lelešiui ir jo bendrininkei 31 metų Kristinai Žolynaitei. "Surado nupjautą galvą". LIETUVOS RYTAS
Nors teisėsaugininkai ir žiniasklaida nuolat perspėja žmones, sukčiai vis dar lengvai randa naujų aukų. Į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi nuo dviejų tamsaus gymio vyrų nukentėjusi vieno uostamiestyje įsikūrusio banko skyriaus darbuotoja. Ji tapo sukčių auka, kai į viename prekybos centre esantį banko skyrių užsukę du vyrai paprašė iškeisti į litus 2 500 eurų. Kai ši operacija buvo atlikta, vyriškiai ėmė tarpusavyje ginčytis, vėliau paprašė "atkeisti" litus į eurus. Kad tapo sukčių auka, banko darbuotoja suprato suskaičiavusi pinigus: trūko 3 198 litų. Ikiteisminį tyrimą pradėję uostamiesčio policininkai stebisi ne tik kad banko darbuotojai nekilo jokio įtarimo matant nusikaltėlių vaidinamą spektaklį, bet ir kad apie apgavystę buvo pranešta tik po kelių dienų. Toks sukčiavimo būdas nėra naujas ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje. Prieš daugiau nei savaitę du tamsaus gymio asmenys taip apgavo vienos Kuršėnų (Šiaulių r.) parduotuvės pardavėją. O metų pradžioje už analogiškus nusikaltimus visoje šalyje nuteisti du Rumunijos piliečiai. "Dėl žioplių sukčiams darbo vis nepritrūksta". RESPUBLIKA
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai vykdo tyrimą dėl grupės asmenų, užsiimančių neteisėtu narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimu Kauno mieste. Antradienio vakare Kaune, Tvirtovės alėjoje, kauniečiai galėjo stebėti įtariamųjų sulaikymo operaciją, apie kurią kiti policijos padaliniai nebuvo informuoti. Pasak Kauno vyriausiojo policijos komisariato viešųjų ryšių tarnybos pranešimo, Tvirtovės alėjoje antradienį įvyko D. L., g. 1972 m., ir E. M., g. 1981 m., įtariamų neteisėtu narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimu, sulaikymo operacija. Įtariamieji, siekdami išvengti sulaikymo, važiuodami prabangiu BMW automobiliu taranavo policijos pareigūnų automobilius, taip pat priešinosi policijos pareigūnams, bet buvo sulaikyti ir uždaryti į Kauno apskrities policijos areštinę. BMW automobilyje pareigūnai aptiko pakelių su milteliais, kurių sudėtyje, kaip įtariama, yra narkotinių medžiagų. "Kaune - speciali policijos operacija". KAUNO DIENA
Prancūzijoje už grotų atsidūrė du lietuviai, gabenę per šią šalį nelegalius migrantus iš Afganistano. 23 metų Marius Norvilas ir metais vyresnis Artūras Beresna įkliuvo, kai Prancūzijos muitininkai prieš keletą dienų sustabdė Didžiojoje Britanijoje registruotą "Ford Transit". Jis važiavo greitkeliu, vedančiu iš Nicos į Provanso Eksą. Atidarę užpakalines vienatūrio automobilio duris, pareigūnai išvydo susigrūdusius dvylika 20-30 metų asmenų ir tris 3-8 metų vaikus be jokių tapatybės dokumentų. Greitai išsiaiškinta, kad jie - Afganistano piliečiai. Lietuviai iš Italijos juos greičiausiai gabeno į Didžiąją Britaniją, kuri laikoma nelegalių migrantų iš Irako ir Afganistano rojumi. Jie įtariami padėję nelegaliems užsieniečiams patekti į Prancūziją. Už šį nusikaltimą Prancūzijoje gresia įkalinimas iki penkerių metų. "Įkliuvo Prancūzijoje". LIETUVOS RYTAS
Joniškio rajono apylinkės teisme jau daugiau nei pusmetį nepavyksta pradėti iš esmės nagrinėti buvusio šalies generalinio prokuroro Algimanto Valantino sesers Stasės Jokšienės baudžiamąją bylą - nagrinėjimas neįmanomas dėl kaltinamųjų negalavimų. Vasarį, kovą ir balandį turėjusius vykti posėdžius teko atidėti dėl šios bylos kaltinamojo UAB "Samanėlė" direktoriaus Algirdo Šilino sveikatos problemų, dabar byla iš vietos negali pajudėti dėl tos pačios bendrovės direktorės ekonomikai S. Jokšienės negalavimų. Trečiadienį numatyto posėdžio išvakarėse S. Jokšienė pranešė, jog nuo gegužės 12-osios iki rugpjūčio 18-osios turi nedarbingumo pažymėjimą, todėl teismo posėdžiuose dalyvauti negalės. Bendrovės vadovai kaltinami apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu. "Samanėlės" vadovus į teismą atvedė įtarimai, kad 2006-aisiais bendrovėje buvo neteisėtai išmokėta daugiau nei 341 tūkst. litų darbo užmokesčio. "A. Valantino sesers bylą stabdo ligos". RESPUBLIKA
ENERGETIKA
Jurbarkiečiai, susirūpinę, kad Kaliningrado srityje, Jurbarko rajono panosėje, statoma atominė elektrinė (AE) gali neigiamai paveikti žmonių sveikatą, sumažinti čia auginamų žemės ūkio kultūrų derlingumą, pakenkti ekologiniams ūkiams, užteršti aplinką ir sužlugdyti turizmą, kreipėsi pagalbos į prezidentę Dalią Grybauskaitę bei Vyriausybę. Tačiau Ministrų kabinetas apskritai nesiteikė nieko atsakyti, o Prezidentūra nepatingėjo - prezidentės patarėjas Laurynas Jonavičius atsiuntė formalų atsakymą. Esą aktyviomis D. Grybauskaitės pastangomis Europos viršūnių susitikime buvo priimta Lietuvos pasiūlyta nuostata taikyti griežtus branduolinės saugos standartus ne tik Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir ES kaimynystėje. Taip pat priminta, kad Europos Komisija įpareigota parengti konkrečius siūlymus, kaip tai pasiekti. Patikinta, jog prezidentė kartu su Vyriausybe imasi visų galimų veiksmų, kad užtikrintų regione statomų ir planuojamų statyti AE saugumą ir atitiktį aplinkosaugos reikalavimams. Ar toks formalus atsakymas jurbarkiečius nuramino?
Rajono mero R. Juškos teigimu, jurbarkiečiai "tikėjosi daugiau", nes Jurbarkas, kaip ir Pagėgių bei Tauragės savivaldybės, atsiduria prie atominės 50 km zonoje. "Į savivaldybę kreipėsi gyventojai, politikai, nes mums ne tas pats, branduolinės nelaimės atveju nežinotume, kaip elgtis. Jau dabar turėtų būti numatyta, kaip vyktų žmonių evakuacija, kaip būtų užtikrinta civilinė sauga. Projektai, strategijos jau turėtų būti rengiami. Ir apie regiono papildomą finansavimą pagalvota. Rengiame bendrus pokalbius, pasitarimus su Tauragės ir Pagėgių merais. Bet sunku reaguoti, kai energetikos ministras Arvydas Sekmokas viešai pareiškia, kad Kaliningrado srityje atominė nebus statoma. Jurbarko rajonas turi bendradarbiavimo sutartį su Nemanu. Kalbamės su Nemano meru. Atominės statybos tarsi jau prasidėjo, o kai kurie Lietuvos politikai kalba, kad atominė nebus statoma", - sakė Jurbarko meras. Šalia kitos atominės, statomos Baltarusijoje, prie Astravo, atsidurs ir Šalčininkų rajonas. Šio rajono meras Zdislavas Palevičius, sužinojęs, kad jurbarkiečiai jau kreipėsi į šalies valdžią, irgi svarsto galimybę rašyti aukščiausiosioms institucijoms. "Prezidentės radiacija nesujaudino". RESPUBLIKA
Baimindamiesi artėjančio šildymo sezono, vis daugiau žmonių ieško alternatyvių šildymo būdų, kad nereikėtų kišti milžiniškų sumų į centrinio šildymo ar "Gazprom" nasrus. Tačiau ir medkirčiai nesnaudžia - pajutę padidėjusią paklausą sukėlė kainas. Kol kas atsisakyti centrinio šildymo gali tik nuosavų namų gyventojai, todėl jie turi didžiausias galimybes susimažinti sąskaitas už šildymą. Pasak bendrovės "Vedrana", prekiaujančios įvairiu kietuoju kuru, vadybininkės, populiariausia prekė šiuo metu - durpės, taip pat žmonės nemažai nuperka saulėgrąžų išspaudų briketų. Šie paklausūs tarp miesto gyventojų, kurie turi įsirengė židinius - 14 kg pakuotė kainuoja apie 10-12 litų. Taip pat dažnai žmonės maišo kietojo kuro žaliavas - pakaitomis naudoja ir anglis, ir pjuvenų briketus, durpes ar malkas. Bendrovės "Elmitra" vadovo Mindaugo Blažio tvirtinimu, į parduotuves užsukę gyventojai domisi pačiu optimaliausiu šilumos taupymo būdu, namuose stengiasi įsirengti bent kelis šildymo įrenginius - pavyzdžiui, saulės kolektorius ir kietojo kuro katilą. "Šildymo sezonas verčia sukti galvą". KAUNO DIENA
RINKOS
Pernai agurkų augintojams koją pakišo žemos supirkimo kainos, šįmet - ligos, todėl konservų fabrikams jau ėmė stigti žaliavos. "Rugpjūčio pradžioje dėl ligų ir mažesnių plotų trumpavaisių agurkų pasiūla sumažėjo ne tik mūsų šalyje, bet ir Lenkijoje", - sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos prezidentė Zofija Cironkienė. Dėl to pakilo ir agurkų kaina - jie šį sezoną apie 80 proc. brangesni nei prieš metus, ir yra superkami po 0,5-1,4 lito už kilogramą. Tačiau net ir išaugusiomis kainomis ne visi patenkinti. Pasak agurkus vasaros šiltnamiuose auginančios bendrovės "Vesiga" direktoriaus Sauliaus Grinkevičiaus, padėtis rinkoje - itin nepalanki. "Nenormalu, kad už bulvių kilogramą mokama brangiau nei už šiltnamyje išaugintų agurkų - tokiu atveju neįmanoma rentabiliai dirbti. Todėl padėtis tuose ūkiuose, kuriuose šios daržovės auginamos tik vasariniuose šiltnamiuose, yra labai bloga", - sakė S. Grinkevičius. "Lietuvoje agurkai - deficitas". LIETUVOS RYTAS
RŪPYBA
Prašyti išmaldos verčiamų žmonių skaičius auga kaip ant mielių. Vidutiniškai per vieną šių metų pirmo pusmečio mėnesį socialinę pašalpą gavo 238,3 tūkst. asmenų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 159,7 tūkst. žmonių, užpernai analogišku laikotarpiu - 56,9 tūkst. žmonių. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pernai per pirmąjį pusmetį maisto paketais paremta beveik 538,5 tūkst. šalies gyventojų, šiemet - daugiau nei 482,2 tūkst. žmonių. Ką slepia sumažėjusi šios paramos gavėjų statistika? Dešimtys tūkstančių žmonių emigravo, iškeliavo anapus... Rugpjūčio 4-osios Lietuvos darbo biržos duomenimis, šalyje buvo registruota 226 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 10,93 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tačiau Europos Komisijos duomenys kiti - nedarbas Lietuvoje siekia net 16,3 proc. ir kone dukart viršija ES vidurkį. Kai pagerinama statistika - ir parama mažesnei žmonių daliai tepriklauso...
Šiandien jau tik su ilgesiu galima prisiminti 2009-ųjų pirmą pusmetį, kai pašalpoms ir kompensacijoms išmokėti pakako 119,4 mln. litų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija "Respubliką" informavo, kad socialinei pašalpai, kompensacijoms už būsto šildymą ir karštą vandenį bei kitai paramai per šių metų pirmą pusmetį išleista 433,2 mln. litų. Iš jų vien socialinėms pašalpoms - 336,7 mln. litų. Iš savivaldybių biudžetų gyventojams paremti skirta 4,9 mln. litų. Pernai per pirmą pusmetį socialinėms pašalpoms, kompensacijoms už būsto šildymą ir karštą vandenį bei kitai paramai išleista 294,3 mln. litų. Iš jų socialinėms pašalpoms - 217,5 mln. litų. Iš savivaldybių biudžetų gyventojams paremti skirta 4,5 mln. litų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiemet socialinėms išmokoms ir kompensacijoms prireiks daugiau nei 800 mln. litų. 2009-aisiais visų metų piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams sudarė 282,41 mln. litų. Ar tikrai padoru aukščiausiu lygiu kalbėti apie atsigavimą?..
Rimanto Dagio, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, duomenimis, maždaug trečdalis išmokų gavėjų yra dirbančios šeimos. " Jei mes nesureguliuosime minimalios algos, šito proceso nesustabdysime. Nekeldami algos ir nekeisdami mokesčių sistemos mes vienu atveju lyg ir išlošiame, tačiau tuo pat metu per socialines išmokas iš karto pralošiame. Šis balansas, mano galva, jau yra pažeistas į pastarąją pusę. Tad minimalios algos didinimas yra privalomas, nes kitu atveju išmokų suma dar labiau išaugs ir mes niekaip neištrūksime iš to užburto rato. Prieš krizę pašalpas arba išmokas gaudavo iki 2 proc. žmonių, o dabar - maždaug apie 8 proc. visų šalies gyventojų", - sakė R. Dagys. Ekonomisto profesoriaus Romo Lazutkos manymu, "orientacinė vidutinės algos išraiška Lietuvoje galėtų būti apie 2,5 tūkst. litų atskaičius mokesčius". "Iš tuščio biudžeto - į kiaurą skurdo maišą". RESPUBLIKA
TRANSPORTAS
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos organizuotame konkurse dėl laivybos kanalo tobulinimo, kuriame dalyvavo 5 kompanijos, geriausią kainą pasiūlė Danijos kompanija "Rhode Nielsen". Rugsėjo pradžioje tikimasi su ja pasirašyti sutartį dėl laivybos kanalo tobulinimo darbų ir šiemet juos pradėti. Jie labai aktualūs pietinėje uosto dalyje dirbančioms kompanijoms ir šiek tiek AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO). Skaičiuojamoji šių darbų kaina buvo 26 mln. litų, pasiūlyta juos atlikti už 20,7 mln. litų. Planuojama iškasi 450 tūkst. kub. m grunto. "Vėl keliamas dvipusio eismo laivybos kanale klausimas". VAKARŲ EKSPRESAS
Atidarytu Šventosios uosteliu dar realiai niekas nepasinaudojo, nes po 10 dienų buvo užneštas jo įplaukos kanalas ir laivyba nutraukta. Uosto direkcija dabar tebevargsta aiškindamasi prokuratūrai, Seimo antikorupcinei komisijai. Tačiau liepą pradėti įplaukos kanalo gylio atkūrimo darbai, tad vėl tapo aktualus rinkliavų klausimas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorės Šventosios uostui Airidos Čėsnienės teigimu, jau pateiktas galutinis Vyriausybės nutarimo projektas Šventosios uosto rinkliavų maksimaliems dydžiams nustatyti. Anot direktorės, bendradarbiaujant su Žuvininkystės departamentu atsižvelgta į priekrantės žvejų prašymą taikyti nuolaidas ir jis patenkintas. Todėl minėtame projekte pasiūlyta iki 80 proc. sumažinti maksimalias rinkliavas susisiekimo ministro įsakymu, kuris bus rengiamas po to, kai Vyriausybė priims nutarimą. Be to, susisiekimo ministro įsakymu siūloma taikyti iki 50 proc. nuolaidas nuo maksimalaus rinkliavos dydžio tiems uostelio naudotojams, kurie sudarys sutartis ilgesniam nei mėnesio laikotarpiui. "Atkuriant gylį Šventosios uostelyje vėl kalbama apie rinkliavas". VAKARŲ EKSPRESAS
ŽEMĖ
15 mėnesių lūšiukė Pėdutė šį rytą paliko gimtąjį Lietuvos zoologijos sodą ir žengė pirmą žingsnį į laisvę - išvažiavo į Telšių urėdijos adaptacinį voljerą mokytis gyventi laisvėje. Mat Zoologijos sodas, dalyvaudamas lūšių išsaugojimo Lietuvoje projekte, buvo įsipareigojęs išleisti į laisvę Pėdutę, kuriai buvo lemta tapti pirmąja Lietuvos zoologijos sodo istorijoje lūšiuke, paleista į laisvę. Tiesa, pasak Žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, į mišką lūšiukė bus paleista ne iš karto, o tik kai ją prižiūrintieji įsitikins, jog ši sugebės gyventi laisvėje be žmogaus pagalbos. Lietuvoje lūšys yra ties išnykimo riba - dabartinę jų populiaciją sudaro vos 30-40 žvėrelių. Į Lietuvos Raudonąją knygą lūšys įrašytos 2000-aisiais. Išaugintos Zoologijos sode ir išmokusios gyventi laisvėje, jos bus paleidžiamos Lietuvos miškuose, toli nuo gyvenamųjų vietų. Per ketverius metus Zoologijos sodas, vykdydamas gamtosauginį projektą, ketina paleisti į laisvę 4 lūšis, 20 apuokų ir 120 balinių vėžlių. "Lūšiukė mokysis gyventi laisvėje". KAUNO DIENA
SPORTAS
Antrąjį pralaimėjimą pasirengimo etape patyrė Lietuvos nacionalinė vyrų rinktinė. Maskvoje žaidę lietuviai 91:76 turėjo pripažinti Rusijos pranašumą. Lietuvos komanda atrodė sutrikusi, o rinktinę į priekį vedė tik trys krepšininkai - Paulius Jankūnas, Jonas Valančiūnas ir Darius Songaila. Su nemalonumais Lietuvos rinktinė buvo priversta susidurti dar net neprasidėjus rungtynėms. Vykdami į areną lietuviai pateko į avarijos sukeltą automobilių spūstį, todėl įprastai 25 minutes trunkanti kelionė pailgėjo net visa valanda. Tikslą krepšininkai pasiekė iki rungtynių likus tik 20 minučių, tad jos buvo pusvalandį atidėtos. Tuo Lietuvos rinktinės problemos nesibaigė. Ilgos kelionės užmigdyti krepšininkai atrodė aptingę, o rungtynėms prasidėjus rusai iš karto išsiveržė į priekį. Per pirmąsias septynias minutes lietuviai sugebėjo pelnyti viso labo keturis taškus ir jau turėjo 11 taškų deficitą - 15:4.
Nors tokie netikėtumai yra gana nemalonūs, Darjušas Lavrinovičius to nelaiko tinkamu pasiteisinimu. "Iš tiesų nusileidome stipriai komandai, kuri mus pranoko visais žaidimo komponentais. Rusijos rinktinė pademonstravo savo jėgą. Ypač noriu išskirti Andrejaus Kirilenkos žaidimą. Mums dar reikia laiko ir daug darbo per treniruotes, kad pagerintume savo žaidimą", - tvirtino Lietuvos aukštaūgis. Šiuo metu su Maskvos srities "Chimki" klubu Druskininkuose sezonui besiruošiančio, ne vieną sezoną su Lietuvos rinktine praleidusio trenerio Rimo Kurtinaičio nuomone, didžiausią nerimą kelia ne pralaimėjimas, o vangus lietuvių žaidimas. Pasak R. Kurtinaičio, rungtynėse su Rusija savo pozicijas rinktinėje sustiprino Jonas Valančiūnas, specialisto komplimentų sulaukė ir rezultatyviai žaidę Paulius Jankūnas bei Darius Songaila.
Tuo tarpu antrosios linijos krepšininkų žaidimas R. Kurtinaičiui paliko slogų įspūdį. "Mažiukai beveik visi žaidė blankiai. Man nerimą kelia Manto Kalniečio sportinė forma, jam trūksta aštrumo, pasitikėjimo savimi. Iš čia ir netvirti metimai, perdėtas atsargumas. Aš ne be reikalo kalbu apie pasitikėjimą. Pralaimėjimai net ir kontroliniuose mačuose veikia krepšininkų psichologiją. Jei jie dabar praras pasitikėjimą savo jėgomis, vėliau galime turėti rimtų bėdų", - sakė R. Kurtinaitis. Po nemalonios viešnagės Maskvoje Lietuvos rinktinės laukia nedaug džiaugsmo žadanti išvyka į Madridą. Čia šeštadienį lietuviai susitiks su kontrolinių rungtynių ciklą skambia pergale pradėjusiais Europos čempionais ispanais. RESPUBLIKA
Trečiadienį Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno stadione, Lietuvos futbolo rinktinė draugiškose rungtynėse 3:0 nugalėjo Armėnijos komandą. Lietuviams mačas su armėnais buvo paskutinė repeticija prieš rugsėjo 2-ąją Kaune vyksiančias 2012-ųjų Europos čempionato atrankos rungtynes su Lichtenšteinu. Armėnai taip pat ruošiasi atrankos kovoms su Andora ir Slovakija. KAUNO DIENA
Ketvirtadienį sostinėje prasideda Europos vaikinų ir merginų (iki 18 metų) paplūdimio tinklinio čempionatas. Prie Baltojo tilto įsikūrusiame paplūdimio tinklinio centre susirinkę jaunieji tinklininkai iki sekmadienio atidžiai seks orų prognozes, vildamiesi, kad nelis. Net 96 sportininkai iš 28 pasaulio šalių keturias dienas varžysis dėl geriausiųjų vardo, o pirmosios kovos prasideda jau šiandien. Į Europos čempionatą deleguoti ir jaunieji Lietuvos tinklininkai - dvi vaikinų ir dvi merginų komandos. Martynas Lopetaitis grumsis poroje su Robertu Juchnevičiumi, Gilbertas Kerpė - poroje su Arnu Rumševičiumi, o merginų komandas sudarys Ieva Dumbauskaitė su Monika Povilaityte ir Karolina Uvarovaitė su Aiste Simuntyte. Į šį čempionatą atvyksta nemažai pajėgių varžovų, todėl iš lietuvių aukščiausių rezultatų nesitikima, tačiau Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) prezidentas Marius Vasiliauskas vylėsi, kad pasiekti rezultatai bus neblogi. RESPUBLIKA
Buriuotoja Gintarė Šneidt su treneriu Linu Eidukevičiumi 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių testavimo varžybose stengiasi nuvyti niūrias mintis - apie mamos ligą, treneris - apie pinigus. Londone, Veimuto ir Portlando buriavimo akademijos bazėse vykstančios regatos "Lasr Radial" jachtų klasėje po aštuonių plaukimų G. Šneidt buvo 22-oje vietoje, tačiau, pasak S. Eidukevičiaus, "ši regata yra treniruočių pobūdžio, norime apsižiūrėti". Treneris susirūpinęs finansavimo perspektyvomis. Pasak jo, jiems šiemet skirta 100 tūkst. litų, bet jie jau baigiasi Anglijoje, pinigų tikrai pritrūks, ypač transportuojant laivelį. Tuo tarpu Gintarei sunku susikaupti ir dėl mamos Elvyros ligos - ji gydoma ligoninėje, gydytojai jai diagnozavo sunkią kaulų ligą, moteris privalo gulėti. Olimpinė regata Veimuto ir Portlando akvatorijose vyks 2012-ųjų liepos 29-rugpjūčio 11 dienomis. "Buriuotoją trikdo ne vien stiprūs vėjai". KAUNO DIENA
Rašyti komentarą