2020 m. lapkričio 30 d. 01:02 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuvos naujienos

Lietuvos naujienos

Naujienų rugpjūčio 11 d. dienraščiuose apžvalga

Naujienų rugpjūčio 11 d. dienraščiuose apžvalga nuotrauka, foto

'

© Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Reklama

ENERGETIKA

Jurbarkiečiai, susirūpinę, kad Kaliningrado srityje, Jurbarko rajono panosėje, statoma atominė elektrinė (AE) gali neigiamai paveikti žmonių sveikatą, sumažinti čia auginamų žemės ūkio kultūrų derlingumą, pakenkti ekologiniams ūkiams, užteršti aplinką ir sužlugdyti turizmą, kreipėsi pagalbos į prezidentę Dalią Grybauskaitę bei Vyriausybę. Tačiau Ministrų kabinetas apskritai nesiteikė nieko atsakyti, o Prezidentūra nepatingėjo - prezidentės patarėjas Laurynas Jonavičius atsiuntė formalų atsakymą. Esą aktyviomis D. Grybauskaitės pastangomis Europos viršūnių susitikime buvo priimta Lietuvos pasiūlyta nuostata taikyti griežtus branduolinės saugos standartus ne tik Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir ES kaimynystėje. Taip pat priminta, kad Europos Komisija įpareigota parengti konkrečius siūlymus, kaip tai pasiekti. Patikinta, jog prezidentė kartu su Vyriausybe imasi visų galimų veiksmų, kad užtikrintų regione statomų ir planuojamų statyti AE saugumą ir atitiktį aplinkosaugos reikalavimams. Ar toks formalus atsakymas jurbarkiečius nuramino?

Rajono mero R. Juškos teigimu, jurbarkiečiai "tikėjosi daugiau", nes Jurbarkas, kaip ir Pagėgių bei Tauragės savivaldybės, atsiduria prie atominės 50 km zonoje. "Į savivaldybę kreipėsi gyventojai, politikai, nes mums ne tas pats, branduolinės nelaimės atveju nežinotume, kaip elgtis. Jau dabar turėtų būti numatyta, kaip vyktų žmonių evakuacija, kaip būtų užtikrinta civilinė sauga. Projektai, strategijos jau turėtų būti rengiami. Ir apie regiono papildomą finansavimą pagalvota. Rengiame bendrus pokalbius, pasitarimus su Tauragės ir Pagėgių merais. Bet sunku reaguoti, kai energetikos ministras Arvydas Sekmokas viešai pareiškia, kad Kaliningrado srityje atominė nebus statoma. Jurbarko rajonas turi bendradarbiavimo sutartį su Nemanu. Kalbamės su Nemano meru. Atominės statybos tarsi jau prasidėjo, o kai kurie Lietuvos politikai kalba, kad atominė nebus statoma", - sakė Jurbarko meras. Šalia kitos atominės, statomos Baltarusijoje, prie Astravo, atsidurs ir Šalčininkų rajonas. Šio rajono meras Zdislavas Palevičius, sužinojęs, kad jurbarkiečiai jau kreipėsi į šalies valdžią, irgi svarsto galimybę rašyti aukščiausiosioms institucijoms. "Prezidentės radiacija nesujaudino". RESPUBLIKA

Baimindamiesi artėjančio šildymo sezono, vis daugiau žmonių ieško alternatyvių šildymo būdų, kad nereikėtų kišti milžiniškų sumų į centrinio šildymo ar "Gazprom" nasrus. Tačiau ir medkirčiai nesnaudžia - pajutę padidėjusią paklausą sukėlė kainas. Kol kas atsisakyti centrinio šildymo gali tik nuosavų namų gyventojai, todėl jie turi didžiausias galimybes susimažinti sąskaitas už šildymą. Pasak bendrovės "Vedrana", prekiaujančios įvairiu kietuoju kuru, vadybininkės, populiariausia prekė šiuo metu - durpės, taip pat žmonės nemažai nuperka saulėgrąžų išspaudų briketų. Šie paklausūs tarp miesto gyventojų, kurie turi įsirengė židinius - 14 kg pakuotė kainuoja apie 10-12 litų. Taip pat dažnai žmonės maišo kietojo kuro žaliavas - pakaitomis naudoja ir anglis, ir pjuvenų briketus, durpes ar malkas. Bendrovės "Elmitra" vadovo Mindaugo Blažio tvirtinimu, į parduotuves užsukę gyventojai domisi pačiu optimaliausiu šilumos taupymo būdu, namuose stengiasi įsirengti bent kelis šildymo įrenginius - pavyzdžiui, saulės kolektorius ir kietojo kuro katilą. "Šildymo sezonas verčia sukti galvą". KAUNO DIENA

RINKOS

Pernai agurkų augintojams koją pakišo žemos supirkimo kainos, šįmet - ligos, todėl konservų fabrikams jau ėmė stigti žaliavos. "Rugpjūčio pradžioje dėl ligų ir mažesnių plotų trumpavaisių agurkų pasiūla sumažėjo ne tik mūsų šalyje, bet ir Lenkijoje", - sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos prezidentė Zofija Cironkienė. Dėl to pakilo ir agurkų kaina - jie šį sezoną apie 80 proc. brangesni nei prieš metus, ir yra superkami po 0,5-1,4 lito už kilogramą. Tačiau net ir išaugusiomis kainomis ne visi patenkinti. Pasak agurkus vasaros šiltnamiuose auginančios bendrovės "Vesiga" direktoriaus Sauliaus Grinkevičiaus, padėtis rinkoje - itin nepalanki. "Nenormalu, kad už bulvių kilogramą mokama brangiau nei už šiltnamyje išaugintų agurkų - tokiu atveju neįmanoma rentabiliai dirbti. Todėl padėtis tuose ūkiuose, kuriuose šios daržovės auginamos tik vasariniuose šiltnamiuose, yra labai bloga", - sakė S. Grinkevičius. "Lietuvoje agurkai - deficitas". LIETUVOS RYTAS

RŪPYBA

Prašyti išmaldos verčiamų žmonių skaičius auga kaip ant mielių. Vidutiniškai per vieną šių metų pirmo pusmečio mėnesį socialinę pašalpą gavo 238,3 tūkst. asmenų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 159,7 tūkst. žmonių, užpernai analogišku laikotarpiu - 56,9 tūkst. žmonių. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pernai per pirmąjį pusmetį maisto paketais paremta beveik 538,5 tūkst. šalies gyventojų, šiemet - daugiau nei 482,2 tūkst. žmonių. Ką slepia sumažėjusi šios paramos gavėjų statistika? Dešimtys tūkstančių žmonių emigravo, iškeliavo anapus... Rugpjūčio 4-osios Lietuvos darbo biržos duomenimis, šalyje buvo registruota 226 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 10,93 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tačiau Europos Komisijos duomenys kiti - nedarbas Lietuvoje siekia net 16,3 proc. ir kone dukart viršija ES vidurkį. Kai pagerinama statistika - ir parama mažesnei žmonių daliai tepriklauso...

Šiandien jau tik su ilgesiu galima prisiminti 2009-ųjų pirmą pusmetį, kai pašalpoms ir kompensacijoms išmokėti pakako 119,4 mln. litų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija "Respubliką" informavo, kad socialinei pašalpai, kompensacijoms už būsto šildymą ir karštą vandenį bei kitai paramai per šių metų pirmą pusmetį išleista 433,2 mln. litų. Iš jų vien socialinėms pašalpoms - 336,7 mln. litų. Iš savivaldybių biudžetų gyventojams paremti skirta 4,9 mln. litų. Pernai per pirmą pusmetį socialinėms pašalpoms, kompensacijoms už būsto šildymą ir karštą vandenį bei kitai paramai išleista 294,3 mln. litų. Iš jų socialinėms pašalpoms - 217,5 mln. litų. Iš savivaldybių biudžetų gyventojams paremti skirta 4,5 mln. litų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiemet socialinėms išmokoms ir kompensacijoms prireiks daugiau nei 800 mln. litų. 2009-aisiais visų metų piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams sudarė 282,41 mln. litų. Ar tikrai padoru aukščiausiu lygiu kalbėti apie atsigavimą?..

Rimanto Dagio, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, duomenimis, maždaug trečdalis išmokų gavėjų yra dirbančios šeimos. " Jei mes nesureguliuosime minimalios algos, šito proceso nesustabdysime. Nekeldami algos ir nekeisdami mokesčių sistemos mes vienu atveju lyg ir išlošiame, tačiau tuo pat metu per socialines išmokas iš karto pralošiame. Šis balansas, mano galva, jau yra pažeistas į pastarąją pusę. Tad minimalios algos didinimas yra privalomas, nes kitu atveju išmokų suma dar labiau išaugs ir mes niekaip neištrūksime iš to užburto rato. Prieš krizę pašalpas arba išmokas gaudavo iki 2 proc. žmonių, o dabar - maždaug apie 8 proc. visų šalies gyventojų", - sakė R. Dagys. Ekonomisto profesoriaus Romo Lazutkos manymu, "orientacinė vidutinės algos išraiška Lietuvoje galėtų būti apie 2,5 tūkst. litų atskaičius mokesčius". "Iš tuščio biudžeto - į kiaurą skurdo maišą". RESPUBLIKA

TRANSPORTAS

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos organizuotame konkurse dėl laivybos kanalo tobulinimo, kuriame dalyvavo 5 kompanijos, geriausią kainą pasiūlė Danijos kompanija "Rhode Nielsen". Rugsėjo pradžioje tikimasi su ja pasirašyti sutartį dėl laivybos kanalo tobulinimo darbų ir šiemet juos pradėti. Jie labai aktualūs pietinėje uosto dalyje dirbančioms kompanijoms ir šiek tiek AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO). Skaičiuojamoji šių darbų kaina buvo 26 mln. litų, pasiūlyta juos atlikti už 20,7 mln. litų. Planuojama iškasi 450 tūkst. kub. m grunto. "Vėl keliamas dvipusio eismo laivybos kanale klausimas". VAKARŲ EKSPRESAS

Atidarytu Šventosios uosteliu dar realiai niekas nepasinaudojo, nes po 10 dienų buvo užneštas jo įplaukos kanalas ir laivyba nutraukta. Uosto direkcija dabar tebevargsta aiškindamasi prokuratūrai, Seimo antikorupcinei komisijai. Tačiau liepą pradėti įplaukos kanalo gylio atkūrimo darbai, tad vėl tapo aktualus rinkliavų klausimas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorės Šventosios uostui Airidos Čėsnienės teigimu, jau pateiktas galutinis Vyriausybės nutarimo projektas Šventosios uosto rinkliavų maksimaliems dydžiams nustatyti. Anot direktorės, bendradarbiaujant su Žuvininkystės departamentu atsižvelgta į priekrantės žvejų prašymą taikyti nuolaidas ir jis patenkintas. Todėl minėtame projekte pasiūlyta iki 80 proc. sumažinti maksimalias rinkliavas susisiekimo ministro įsakymu, kuris bus rengiamas po to, kai Vyriausybė priims nutarimą. Be to, susisiekimo ministro įsakymu siūloma taikyti iki 50 proc. nuolaidas nuo maksimalaus rinkliavos dydžio tiems uostelio naudotojams, kurie sudarys sutartis ilgesniam nei mėnesio laikotarpiui. "Atkuriant gylį Šventosios uostelyje vėl kalbama apie rinkliavas". VAKARŲ EKSPRESAS

ŽEMĖ

15 mėnesių lūšiukė Pėdutė šį rytą paliko gimtąjį Lietuvos zoologijos sodą ir žengė pirmą žingsnį į laisvę - išvažiavo į Telšių urėdijos adaptacinį voljerą mokytis gyventi laisvėje. Mat Zoologijos sodas, dalyvaudamas lūšių išsaugojimo Lietuvoje projekte, buvo įsipareigojęs išleisti į laisvę Pėdutę, kuriai buvo lemta tapti pirmąja Lietuvos zoologijos sodo istorijoje lūšiuke, paleista į laisvę. Tiesa, pasak Žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, į mišką lūšiukė bus paleista ne iš karto, o tik kai ją prižiūrintieji įsitikins, jog ši sugebės gyventi laisvėje be žmogaus pagalbos. Lietuvoje lūšys yra ties išnykimo riba - dabartinę jų populiaciją sudaro vos 30-40 žvėrelių. Į Lietuvos Raudonąją knygą lūšys įrašytos 2000-aisiais. Išaugintos Zoologijos sode ir išmokusios gyventi laisvėje, jos bus paleidžiamos Lietuvos miškuose, toli nuo gyvenamųjų vietų. Per ketverius metus Zoologijos sodas, vykdydamas gamtosauginį projektą, ketina paleisti į laisvę 4 lūšis, 20 apuokų ir 120 balinių vėžlių. "Lūšiukė mokysis gyventi laisvėje". KAUNO DIENA

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuvos naujienos

Atviras laiškas, skirtas Klaipėdos miesto merui ir tarybos nariams. 

Atviras laiškas: Nestabdykime Girulių draustinio steigimo! nuotrauka, foto

Vadovaudamasis Seimo Statutu, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas kreipėsi į Seimo...

„R.Karbauskio melagystes apskundžiau Seimo etikos sargams“ nuotrauka, foto

Ilgos eilės vykstantiems į Karaliaučių – ne vienintelis iššūkis, su kuriuo teks...

Nemokamų vizų į Karaliaučių tikrovė nuotrauka, foto

Valstybinės reikšmės keliuose bus išjungti 139 „inkilais“ vadinami greičio matuokliai

Keliuose bus išjungti 139 greičio matuokliai nuotrauka, foto

Kitokį veidą parodžiusi Lietuvos rinktinė sutriuškino belgus nuotrauka, foto

Sportas, FIBA „burbulą“ Vilniuje Lietuvos rinktinė uždarė pergale ir nuplovė gėdą, patirtą...

Ačiū, Bernardai nuotrauka, foto

In Memoriam, "Su advento žvakele uždegiau ir žvakelę Bernardui",- sekmadienio pavakare raudodama pranešė Bernardo...

Kraupi avarija F-1: automobilis perlūžo per pusę ir užsidegė nuotrauka, foto

Sportas, Formulės-1 pasaulio čempionato lenktynės Bahreine prasidėjo itin retu ir šiurpiu incidentu.

Seimo kontrolierius nepritaria siūlymui įstatyme atskirai išskirti smurtą prieš moteris nuotrauka, foto

Lietuva, Seimo kontrolierius nepritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) idėjai įstatyme atskirai...

In Memoriam, Paskelbta prieš 5 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...