Skandalas dėl Baltarusijos teisėsaugai pateiktos informacijos apie opozicionieriaus Alesio Beliackio ir organizacijos "Viasna" finansines operacijas atskleidė, kad Teisingumo ministerijos valdininkams trūksta politinės kompetencijos. Taisydama apmaudžią klaidą, Lietuva žada stiprinti teisinę ir finansinę pagalbą Baltarusijos opozicijai. Antradienį Seimo Užsienio reikalų komitetas uždarame posėdyje aiškinosi aplinkybes, kokiu būdu Lietuvos remiamos Baltarusijos opozicijos atstovo A. Beliackio sąskaitų duomenys buvo perduoti šios šalies teisėsaugai, tarsi tai būtų informacija apie eilinį kriminalinį nusikaltėlį. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus vertinimu, trūko bendradarbiavimo tarp Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijų bei Valstybės saugumo departamento. Jis pakartojo anksčiau išsakytą poziciją, jog informacija Baltarusijai apie A. Beliackį išsiųsta nežinant to, kad jis yra žmogaus teisių gynėjas. Teisingumo ministras R. Šimašius savo kaltės, kad dėl jo pavaldinių nekompetentingumo Baltarusijos valdžia gavo pretekstą sulaikyti A. Beliackį, neįžvelgia ir atsistatydinti neketina.
Tačiau jis žadėjo visapusišką pagalbą opozicionieriui. "Tiek pats asmeniškai, tiek kitos institucijos padarys viską, kad ponas A. Beliackis nebūtų sodinamas į kalėjimą už savo visuomeninę žmogaus teisių gynimo veiklą", - tvirtino ministras ir neatmetė galimybės, kad baltarusių opozicionieriams gali būti apmokamos advokatų paslaugos ar priteistos baudos. Tiesa, R. Šimašius nedetalizavo, ką konkrečiai gali padaryti, kad A. Beliackis nenukentėtų. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris atsiprašė baltarusių opozicijos dėl "netyčinio, vienetinio ir apgailėtino" duomenų išdavimo. Jis taip pat žadėjo sustiprinti finansavimą Baltarusijos opozicijai ir politinę paramą jai. "Atgaila dėl atviros Baltarusijos fondo". RESPUBLIKA
Tuo tarpu R. Šimašiaus kolega Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas Audronius Ažubalis savo institucijos aplaidumą bandė išpirkti ne jį neigdamas, o ragindamas Migracijos departamentą kuo greičiau priimti sprendimą dėl politinio prieglobsčio pasiprašiusios kitos Baltarusijos disidentės, žurnalistės Natalijos Radinos. Ji, beje, itin aštriai kalbėjo dėl Lietuvos "teisinio bendradarbiavimo". "N. Radinai turi būti kuo greičiau suteiktas politinis prieglobstis. Lietuvos parama Baltarusijos pilietinei visuomenei yra nuosekli ir stipri, tačiau apmaudus atsitikimas su Alesiu Beliackiu įpareigoja mus dar labiau šią paramą sustiprinti", - nė neslėpė, kad bando užglaistyti klaidas, A. Ažubalis. "Dėl išdavystės kaltųjų neliko". VAKARO ŽINIOS
Kaltų dėl Baltarusijos žmogaus teisių gynėjų išdavystės Lietuvoje nėra, o kaimyninės šalies saugumo rankos toli siekia. Taip galima įvertinti vakarykščio Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdį. Skandalą, kilusį dėl to, kad mūsų šalies Teisingumo ministerija (TM) Baltarusijos režimui pateikė duomenis apie mažiausiai dviejų opozicijos veikėjų finansavimą, atrodo, bus mėginama slopinti ilgu biurokratiniu tyrimu. Tuo tarpu aiškėja naujų detalių, kaip Baltarusijos saugumas pavertė Lietuvos TM kone savo priedangos organizacija. Bet Lietuvos politikai ir pareigūnai toliau kratėsi atsakomybės ir ėmė atvirai rietis. Vakar iš atostogų grįžęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius pareiškė net negalvojantis apie atsistatydinimą, juolab kad prezidentė Dalia Grybauskaitė santūriai reaguoja į skandalą. Yra žinių, kad ir su R. Šimašiumi, ir su Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovu Audroniumi Ažubaliu aktyviai konsultuojasi atostogaujantis Andrius Kubilius. Bet visos pastangos skirtos tam, kaip taikiai užglaistyti skandalą. "Po skandalo - gėlės, atgaila ir priekaištai". LIETUVOS RYTAS
2012 m spalį vyksiančius naujos kadencijos Seimo rinkimus gali organizuoti naujas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas, o ne Zenonas Vaigauskas, šias pareigas einantis beveik 20 metų. Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2012 m. spalio 14-ąją, todėl kitąmet dabartinis Seimas sudarys naujos kartos kadencijos VRK ir skirs jos pirmininką - šią kandidatūrą turi pateikti Seimo pirmininkas. Tiesa, šis klausimas parlamento vadovės Irenos Degutienės aplinkoje kol kas nebuvo svarstytas, nors Seimo pirmininkė jau įspėta, kad Z. Vaigausko kadencija artėja prie pabaigos ir reikia pradėti svarstyti, kaip derėtų pasielgti šiuo atveju. Pats VRK pirmininkas nežino, ar jam bus pasiūlyta 2012-2016 m. dar pavadovauti rinkimų organizatoriams. Bet jeigu ir būtų pasiūlyta, jis nėra tikras, ar sutiktų. Z. Vaigauskas VRK vadovauja nuo 1994 m. birželio, tuomet į šias pareigas jį pasiūlė tuometis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas. "Seimo rinkimus gali rengti naujas prievaizdas". KAUNO DIENA
Karą su kelių ereliais deklaruojančio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio tarnybinis automobilis sekmadienį užfiksuotas lekiantis maždaug 160 km per valandą greičiu. Įžūlumo viršūnė: ministras dėl šio chuliganiško įvykio kelyje jaučiasi visiškai teisus ir nė neketina pasiaiškinti visuomenei. Praėjusį sekmadienį autostrada Klaipėda-Vilnius važiuojantys vairuotojai buvo šokiruoti: net ir maksimaliu greičiu važiuojančius automobilius lenkė tamsios spalvos "Audi A6", kuria paprastai važinėja pats vidaus reikalų ministras R. Palaitis. Liudininkų teigimu, automobilis skriejo maždaug 160 km per valandą greičiu. Paklaustas apie saugų eismą ir greitį tarnybinėse kelionėse R. Palaitis viešai kalbėti kategoriškai atsisakė. Ministras jaučiasi esąs teisus. Lygiai taip pat teisus jautėsi ir praėjusią žiemą, kai ties Elektrėnais girtas Trakų rajono policininkas pražudė tris žmones. Atsakomybę tada prisiėmė ir atsistatydino policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas. "Kada turėjo trauktis ministras R. Palaitis?" RESPUBLIKA
KULTŪRA
Antradienį paaiškėjo papildomo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatai. Klaipėdos universitetas (KU) papildomo priėmimo metu pasiūlė 173 laisvas vietas. 6 iš jų - valstybės finansuojamos. Nemažai laisvų vietų pasiūlė ir uostamiesčio neuniversitetinės aukštosios mokyklos. Daugiausiai - 157 - Klaipėdos valstybinė kolegija. 38 iš jų - valstybės finansuojamos. KU pradinio etapo metu priėmė per 1 000 studentų, papildomo priėmimo metu pasiūlytos dar 173 vietos. Pasak KU studijų prorektoriaus Vaidučio Laurėno, "jeigu visi pasirašytų sutartis su universitetu, susidarytų apie 1 200 - tai beveik lygiai tiek pat, kaip pernai". VAKARŲ EKSPRESAS
TEISĖTVARKA
Trims Medininkų bylos įtariamiesiems antradienį teismas skyrė suėmimą, tačiau, pasak teisininkų, siekis nuteisti Rusijoje pasislėpusius asmenis už akių tik dar labiau išryškins Lietuvos teisėtvarkos problemas. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas (VM1AT) patenkino generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Rolando Stankevičiaus prašymą Medininkų bylos įtariamiesiems 43 metų Aleksandrui Ryžovui, 45-erių Andrejui Laktionovui ir 51 metų Česlavui Mlinykui skirti kardomąją priemonę - suėmimą. A. Ryžovui, A. Laktionovui ir Č. Mlinykui pareikšti įtarimai dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis. Tačiau advokatas Rimas Andrikis antradienį kalbėdamas su LŽ skeptiškai vertino Medininkų bylos perspektyvas. Pasak R. Andrikio, "teismai už akių prasilenkia su daugeliu pasaulinės teisės normų", ir "kokių nors realių pokyčių tikėtis neverta - Medininkų byloje bandoma vykdyti daugiau ar mažiau politizuotą teisingumą".
Advokato įsitikinimu, naivu tikėtis, jog už akių nuteisti Medininkų bylos įtariamieji pasinaudos galimybe kreiptis į Lietuvos teismus, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta jiems dalyvaujant. Priėmus sprendimą už akių užsivers visos durys. Nuteisti asmenys tikrai neatvyks į Lietuvą apginti savęs, nes iš karto bus suimti. Pasak R. Andrikio, "nesugebėjimas patraukti atsakomybėn kaltų asmenų už itin žiaurius nusikaltimus parodo bejėgiškumą - priėmus įstatymų pataisas išvengta fisko, mat priešingu atveju šioje byloje būtų suėjęs senaties terminas". Tuo tarpu prokuroro R. Stankevičiaus nuomone, vakarykštis teismo sprendimas yra rimtas postūmis Medininkų byloje: "Bus parengti dokumentai dėl Europos arešto orderio išdavimo. Pasikeitė nusikaltimo kvalifikavimas, todėl įtariamieji bus ieškomi tiek Lietuvoje, tiek visos Europos Sąjungos teritorijoje". Tačiau prokuroras pripažino, kad Rusijoje, kurioje, kaip spėjama, šiuo metu gyvena visi trys ieškomi asmenys, arešto orderis negalioja. "Medininkų byla- už akių ir dėl akių?" LIETUVOS ŽINIOS
Marijampoliečių pora, sekmadienį nužudžiusi pensininką ir nupjovusi jam galvą, jautėsi atlikusi kone žygdarbį. galvą įmetę į upę, jie iki vakaro šiurpią egzekuciją gausiai laistė alkoholiu. 76 metų marijampoliečio Vytauto Pečiulio nužudymu ir kūno išniekinimu įtariamą 37 metų Mindaugą Lekešių antradienį Marijampolės apylinkės teismas leido suimti trims mėnesiams. Jo bendrininkė 31 metų Kristina Žolynaitė suimta vienam mėnesiui, nes teismas atsižvelgė į tai, kad įtariamoji augina 5 nepilnamečius vaikus - jauniausias gimęs šių metų balandį. Sekmadienio popietę mirtinai subadyto V. Pečiulio galvos, kurią žudikas nupjovė ir įmetė į Šešupės upę, antradienį narams rasti nepavyko. K. Žolynaitei ir M. Lekešiui gresia laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba įkalinimas iki gyvos galvos. "Galvą nupjovė be priežasties". LIETUVOS RYTAS
Antradienį keltas "Vilnius Seaways" vėlavo atvykti į Klaipėdos uostą, mat jame pasigesta moters. Baltijos jūroje vyko dingusio žmogaus paieškos operacija, kurioje dalyvavo ir pats laivas. Vakar apie incidentą jūroje buvo teikiama labai šykšti informacija, detalių nė viena oficiali institucija nekomentavo. Žinoma tiek, kad rytą, 8.42 val., "Vilnius Seaways" kapitono tiltelį pasiekė pranešimas apie tai, jog pasigesta vienos keleivės. "Vakarų ekspreso" žiniomis, tai buvo 30-45 metų amžiaus Lietuvos pilietė. 8.53 val. buvo paskelbtas aliarmas ir pradėta žmogaus paieška tiek laive, tiek jūroje. Keltas "Vilnius Seaways" apsisuko ir pakeitė kursą. Apie incidentą jūroje pranešta visiems netoliese buvusiems laivams. Paieškos ir gelbėjimo operacijai ėmė vadovauti Lenkijos Gdynės koordinacinis gelbėjimo centras. Tačiau visos pastangos rezultatų bent jau vakar iki 17.30 val. nedavė. Įvykį kelte, plaukiojančiame su Lietuvos vėliava, tirs Klaipėdos jūrų uosto policija. "Jūra plaukiančiame kelte dingo moteris". VAKARŲ EKSPRESAS
67 metų marijampolietį Bernardą Laukaitį, kuriam į ranką įgėlė širšė, ištiko alerginis šokas. Į ligoninę nuvežtas vyras buvo gaivinamas reanimacijos palatoje, tačiau išgelbėti gyvybės nepavyko. B. Laukaitis šeštadienį prieš vidurdienį išėjo į balkoną - čia virš vyro galvos pradėjo sukti ratus maždaug trijų centimetrų ilgio širšė - ji nutūpė B. Laukaičiui ant rankos ir įgėlė. Sugelta vieta netrukus smarkiai ištino. Vyriškį apėmė svaigulys, pasidarė silpna, pradėjo trūkti oro. Jis atsigulė ant sofos. Namiškiai iškvietė greitąją pagalbą. Vyras skubiai buvo nuvežtas į Marijampolės ligoninės reanimacijos skyrių. Po 40 minučių pacientas mirė, ištiktas anafilaksinio šoko. B. Laukaitis, "Lietuvos ryto" žiniomis, žinojo, kad yra alergiškas širšių nuodams. Įgėlus vabzdžiui, gyvybei pavojinga alerginė reakcija - anafilaksinis šokas - pasireiškia retai - vos vienam žmogui iš keliasdešimties tūkstančių. "Vyras mirė nuo širšės įgėlimo". LIETUVOS RYTAS
Šiaulių miesto apylinkės teismas leido suimti tris automobilių vagystėmis įtariamus šiauliečius. Du iš trijulės - nepilnamečiai. Anksčiau šešis kartus už vagystes ir plėšimus teistas 24-erių Žydrūnas J. suimtas trims mėnesiams. Reikalų su teisėsauga iki šiol neturėjusiems šešiolikmečiams teismas skyrė dešimties dienų suėmimo terminą. Trijulė sučiupta rugpjūčio 6-osios popietę per Šiaulių apskrities VPK Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pareigūnų surengtą operaciją. Šiaulių priemiestyje įtariamieji sulaikyti su įkalčiais - vairavo du pavogtuosius "VW Golf" automobilius. Dar du pagrobti automobiliai - "VW Golf" ir "Citroen" - taip pat netrukus buvo surasti. Neatmetama versija, kad suimtieji gali būti įvykdę ir dar daugiau automobilių vagysčių. "Automobilių vagystėmis įtariama trijulė suimta". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Neatsargūs vaikų žaidimai baigėsi sunkia devynmečio trauma. Jį netyčia dalgiu sužeidė dešimties metų brolis. Nelaimė įvyko antradienį po pietų Gaigalų kaime (Kauno r.). Lauke netoli namų dūko 9 metų Tomas B. ir vienais metais vyresnis jo brolis. Vyresnėlis buvo pasiėmęs dalgį. Nepaleisdamas dalgio berniukas atsidūrė priešais Tomą ir apglėbė jį rankomis. Po kelių akimirkų Tomas paplūdo krauju. Dalgio geležtė perrėžė vaikui šonus, pažeidė šonkaulius. Greitąją pagalbą iškvietė močiutė, pas kurią vyresnysis anūkas atlėkė verkdamas. Vakar Kauno klinikų chirurgai vaikui susiuvo žaizdas. Gyvybei pavojaus nėra. Vaikų tėvams už blogą mažamečių priežiūrą gali būti skirtas įspėjimas arba bauda iki 400 litų. LIETUVOS RYTAS
ENERGETIKA
Kairių (Šiaulių r.) gyventojams iš galimybės gauti šilumą pigiau, kai pradės veikti biojėgainė, deginanti uždaryto Kairių sąvartyno dujas, išėjo šnipštas. Šiluma bus gaminama kone dvigubai pigiau nei deginant rusiškas dujas, bet šiluma Kairių miestelio gyventojams nepigs. Kairių biojėgainę pastatė UAB "Energijos parkas". Į dujų išgavimą iš sąvartyno investavo 7,1 mln. litų, iš jų 3,56 mln. litų yra europinė parama. Pagaminta šilumos energija bus parduodama bendrovei "Šiaulių energija", kuri dabar gyvenvietę aprūpina šiluma. Pagal pateiktus skaičiavimus aišku, kad Kairių gyventojams šiluma galėtų pigti net 43,6 proc. Planuojama, kad biojėgainė gamins tiek šilumos, kad užteks patenkinti 94,9 proc. Kairių gyvenvietės centralizuoto šildymo poreikių.
Jeigu iš tikro biojėgainė tiektų 94,9 proc. reikiamo gyvenvietei šilumos kiekio - suskaičiuota, kad kairiškiams šilumos kaina galėtų mažėti nuo 20,28 cento už kilovatvalandę iki 11,44 cento. Tačiau, pasak bendrovės "Šiaulių energija" ekonomikos direktorės Audronės Čepulienės, Kairių gyvenvietei šilumos kainos neketinama keisti. Kodėl?.. "Pigesnės šilumos iš sąvartyno nebus". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
PREKYBA
Antradienį Rusija, daugiau nei porą mėnesių neįsileidusi vaisių ir daržovių siuntų iš ES, atkėlė vartus šiam eksportui, bet nei Lietuvos prekybininkai, nei augintojai į šią neprognozuojamą valstybę nesiveržia. Pasak prekybos įmones vienijančios asociacijos "Vaisiai ir daržovės" prezidentės Laimutės Grybauskaitės, "nuo birželio būta ne vieno gando, kad prekyba iš ES importuotomis daržovėmis jau atnaujinta, tačiau jie nepasitvirtino, ir verslininkai nenori rizikuoti - net ir dabar, kai oficialiai nereikalaujama sertifikatų, įrodančių, kad daržovių siuntoje nėra E.coli bakterijų". Anot L. Grybauskaitės, kol kas tyli ir užsakovai Rusijoje, nors pernai prekyba vyko neregėtais tempais. Apribojus agurkų, pomidorų, salotų ir cukinijų eksportą į Rusiją, vasaros pradžioje Lietuvoje susikaupė jų perteklius. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos prezidentės Zofijos Cironkienės teigimu, didžiausių nuostolių patyrė būtent šių daržovių augintojai. "Rusai - be lietuviškų daržovių". LIETUVOS RYTAS
Ūmios žarnyno infekcijos protrūkis Europos šalyse, kurio priežastis buvo neva užkrėsti agurkai, mūsų šalies augintojus irgi nuskriaudė. Kitų šalių augintojai bent gali pasiguosti, kad gaus kompensacijas, o mūsiškiai, nors ir patyrę 3,1 mln. litų nuostolį, jomis pasinaudoti negalės. Daržovių augintojų asociacijos vadovės Z. Cironkienės teigimu, augintojai pateikė prašymus atlyginti žalą, tačiau mūsų delegacijai nuvykus į Briuselį tapo aišku, jog prašymai nebus tenkinami. Mat Europos Komisija kompensuoja tik už išimtas iš rinkos daržoves, o išėmimo procedūroje turi dalyvauti ES įgaliotas atstovas, apie ją reikia iš anksto pranešti. Į skandalo sūkurį įtraukti augintojai rašė aktus, sunaikino 220 tonų daržovių, bet įgaliotųjų atstovų nebuvo pasikvietę, neįvykdė ir kitų Europos Komisijos reglamento reikalavimų, nes apie juos sužinojo per vėlai.
"Absurdas, didžiausia nesąmonė, kad atsitikus nelaimei turiu skambinti į Briuselį ir sakyti: "Atvažiuokit, ponai, pas mane į šiltnamius, padėkit pasverti agurkus" - piktinosi Europos valdininkų reikalavimais Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidentas Antanas Šležas. Jo teigimu, šiltnaminių agurkų augintojams šie metai bus blogi, nes dėl žarnyno infekcijos patirti nuostoliai palietė nekaltus. "Bakterija-vokiška, liga - Briuselio". RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Nors sunkmečiu šalies įmones šlavusi bankrotų banga šiemet sumažėjo maždaug penktadaliu, ties bankroto riba dar balansuoja šimtai bendrovių. Šiemet jas į bankrotų prarają kėsinasi įstumti kantrybės netekę verslo partneriai. Vienas pavyzdžių - Vievio paukštynas, kuriam neseniai bankroto bylą iškėlė Latvijos pašarų gamintoja "Dobeles dzirnavnieks". Balandį už 1 litą Vievio paukštyną įsigijusi Tautvydo Barščio kontroliuojama "KG group" nesugebėjo įtikinti skolininkų. Kelti bankroto bylą juos galėjo paskatinti pradėta įmonės restruktūrizacija, kuri reiškia, jog dar bent kelerius metus skolų grąžinimas būtų sustabdytas.
Kreditų biuro "Creditinfo" duomenimis, gegužę už skolas buvo areštuotas visas Vievio paukštyno turtas ir kai kurie kreditoriai jau neturėjo ką areštuoti. Šiuo metu areštuotas beveik 4 mln. litų vertės bendrovės turto. Iš Vievio paukštyno atgauti skolas siekia ne tik Latvijos verslininkai, bet ir bendrovės "Malsena plius", "Litagros grūdai", "Linas Agro", "Koldita". Naujausiais Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį daugiausia bankrotų (39 proc.) inicijavo kiti kreditoriai, 25 proc. - patys bankrutuojančių įmonių vadovai, o dabar atėjo metas, kai ilgiau laukti nebegali tie verslo partneriai, su kuriais dėl skolų grąžinimo buvo susitarta pernai ar net užpernai. "Kreditorių kantrybė vėl mąžta". KAUNO DIENA
RŪPYBA
Vis daugiau į užsieniečių šeimas išvežtų įvaikių iš Lietuvos siekia kuo išsamiau sužinoti apie savo biologinę šeimą, gimtąją šalį. Bet mūsų įstatymai ištremtiems vaikams - nepalankūs. Ekspertai aiškina, kad durys į įvaikių praeitį užveriamos tam, kad jie neatsisakytų įtėvių. Antradienį apie 20 italų šeimų su kadaise įvaikintais lietuviukais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje surengė reklaminę akciją. Ja siekta įtikinti, kaip įvaikiams iš Lietuvos užsienyje gera gyventi. Tarnybos vadovai siūlė visiems įsitikinti, kokie italais tapę lietuvių vaikai laimingi, prižiūrėti. Net pakalbinti juos leido. Tiesa, kalbėti būtų tekę itališkai, mat gimtąją kalbą įvaikiai jau kone visiškai pamiršę. Jei jau svetur toks rojus, kodėl vis daugiau lietuvių kilmės įvaikių siekia atkurti ryšius su biologiniais tėvais ir kitais artimaisiais?.. Įvaikinimo tarnyba veikia nuo 2000-ųjų ir kasmet užsieniečiams padovanoja po maždaug 100 vaikų. Pernai ir užpernai, pavyzdžiui, užsieniečiai įsivaikino net daugiau vaikų už lietuvius. Ir šįmet, prognozuojama, bus tas pats.
Užsienin išparceliuoti lietuviukai anksčiau ar vėliau ima domėtis savo šaknimis, biologine kilme. Informaciją apie biologinius šeimos narius įvaikis gali gauti tik sutikus įtėviams. Jei šie prieštaraus, įvaikis niekada nesužinos apie savo šaknis - kilmę, gimtąją šalį. Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus l. e. p. vadovė Giedrė Ūsaitė puikiai žino, kokie svarbūs ir gyvybiškai reikalingi įvaikiams ryšiai su biologiniais artimaisiais. Pasak jos, ne tik į užsienį išvežti vaikai ilgisi artimųjų - taip pat ir likę čia - išvežtųjų. 2010 m. užsieniečiai įvaikino 115 vaikų, lietuviai - 109. Šiemet iki rugpjūčio užsieniečiai įsivaikino 92 vaikus, lietuviai - 60. Rugpjūčio 1 d. Lietuvoje įvaikinimo laukė 526 vaikai iki 17 metų. "Ištremti vaikai gręžiasi atgal į Lietuvą". VAKARO ŽINIOS
TRANSPORTAS
Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje užregistruoti 1 373 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 134, sužeisti 1 646 eismo dalyviai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, žuvusiųjų skaičius išaugo 13,8 proc. (žuvo 16 žmonių daugiau). Šalies policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos teigimu, daugiausia eismo įvykių sukelia nepatyrę 18-27 metų vairuotojai. "Regitros" Egzaminų metodikos skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Ščiuplys "Respublikai" teigė, kad pirmąjį šių metų pusmetį B kategorijos vairavimo egzaminą iš pirmo karto išlaikė 38,68 proc. žmonių. Šių sėkmės kūdikių statistika pastaraisiais metais kito labai nedaug. "Paprastai iš pirmo ar antro karto vairavimo egzaminą išlaiko daugiau nei 75 proc. būsimųjų vairuotojų, - sakė S. Ščiuplys. - Žinoma, būna ir išimčių". Viena tokių išimčių - tik 25-uoju bandymu B kategorijos vairavimo egzaminą 2008-aisiais sugebėjusi išlaikyti moteris. Gavusi išsvajotąjį vairuotojo pažymėjimą ji juo džiaugėsi neilgai - dokumentą prarado už vairavimą išgėrus. "Vairuotojus egzaminuoja ir nelaimės". RESPUBLIKA
ŽEMĖ
Uždarius sąvartynus Biržų rajone, varnos neteko išgyvenimo šaltinio ir įsisuko į išpuoselėtas miesto vejas. Šie paukščiai jau išdraskė trijų miesto aikščių žolę - buvusios vejos po sparnuočių antplūdžio primena arimus. Pasak Biržų seniūnės Kristinos Vasiliauskienės, tenka tik apgailestauti, kad Biržų šeimininkai - jau nebe žmonės, o sparnuočiai, kurių negalima nei šaudyti, nei kitaip jais atsikratyti. Biržų rajono savivaldybės ekologas Vytautas Zurba varnų siautėjimą ir ardomas vejas aiškina tuo, kad Biržų rajone buvo uždaryti net 22 sąvartynai. "Varnų kerštas Biržuose". LIETUVOS ŽINIOS
SPORTAS
Lietuvos rinktinės krepšininkai antradienį vakare išskrido į Maskvą, kur šiandien išbandys jėgas su Rusijos rinktine. Prieš kelionę į Rusijos sostinę Lietuvos rinktinės trenerių štabas Kauno "Kaustos" sporto salėje surengė dvi valandas trukusią komandos treniruotę. Joje toliau buvo šlifuojami deriniai, taip pat ruošiamasi šiandieninei dvikovai su rusais. Po treniruotės rinktinės vyriausiasis strategas Kęstutis Kemzūra sakė, kad rungtynėse su Rusija daugiausiai dėmesio bus skiriama drausmei. "Šiek tiek informacijos apie rusus jau turime, šiandien bandėme, kaip reikėtų apsiginti nuo keleto jų derinių. Akcentavome, kad per rungtynes reikia daryti mažiau klaidų ir tiksliau perduoti kamuolį", - sakė K. Kemzūra. Po nesėkmės per pirmas kontrolines rungtynes su Slovėnija K. Kemzūra teigė, kad pralaimėjimai net ir draugiškuose mačuose nėra malonūs. Vis dėlto rinktinės strategas pripažino, kad rungtynėse su Rusija pergalė nėra gyvybės ir mirties klausimas. RESPUBLIKA
K. Kemzūra neišvengė klausimų ir apie prieš kelias dienas paskelbtą verdiktą, kai rinktinės stovyklą turėjo palikti Renaldas Seibutis, Martynas Gecevičius ir Donatas Motiejūnas. Kiek aukštaūgių turėtų būti pagrindiniame dvyliktuke, nesiryžo spėlioti ir "Žalgirio" kapitonas Paulius Jankūnas. "Suvokiame, kad komandoje liko daug aukštaūgių ir konkurencija labai didelė, tačiau galutinį sprendimą priims treneris", - sakė P. Jankūnas. Pasak jo, artimiausios rungtynės su rimtais varžovais daug ką sudėlios į vietas. "Maskvoje ir Madride bus sunkiau nei Klaipėdoje". KAUNO DIENA
Šarūnas Jasikevičius rinktinės treniruotę Kaune paliko vienas paskutinių - vėliausiai prie ekipos prisidėjęs 35-erių įžaidėjas, atrodo, kasdien stengiasi išlieti bent lašu prakaito daugiau nei kiti. Paklaustas, ko tikisi iš artimiausių rungtynių su rusais ir ispanais, Š. Jasikevičius atsakė: "Laimėti visada malonu, tačiau reikia rūpintis savo reikalais. Nieko prieš būčiau pralaimėti visas kontrolines rungtynes, jei tik lietuvių komanda judėtų į priekį. Dabar laukia komandos, kurios laimėjo du pastaruosius Europos čempionatus. Daugiau kalbėti nė nereikia. Tos rungtynės ir parodys, kokios formos esame. Kokių nors stebuklų neparodysime, bet mums svarbiausia eiti į priekį. Ne tiktai per varžybas, bet ir per treniruotes". LIETUVOS RYTAS
Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė trečiadienį vakare Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione susitiks su Armėnijos rinktine. Šis mačas turėtų tapti generaline repeticija prieš oficialias Europos čempionato atrankos etapo dvikovas su Lichtenšteinu ir Škotija. 2012 metų Europos čempionato 9-oje atrankos grupėje žaidžiantys lietuviai paskutinėje oficialioje dvikovoje birželio pradžioje 0:2 pralaimėjo Lichtenšteinui ir turėdami 4 taškus užima priešpaskutinę - ketvirtąją vietą. Rugsėjo 2 d. Lietuvos futbolininkai turės progą atsirevanšuoti "futbolo nykštukams", o dar po keturių dienų jau lauks išvyka į Škotiją. Tad draugiškas susitikimas su Armėnija turėjo tapti pagrindiniu (ir vieninteliu) Lietuvos komandos jėgų patikrinimu prieš lemiamas metų dvikovas.
Antradienį Kaune vykusioje spaudos konferencijoje Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Raimondas Žutautas nerimavo dėl pernelyg trumpo rinktinės treniruočių stovyklos laiko. "Ruošiamės kaip galime, bet per 48 valandas stebuklų nepadarysi. Galima tik pasikalbėti, išsiaiškinti, kaip futbolininkams sekasi klubuose, kokiose pozicijose jie dažniau žaidžia, ir tiek", - teigė R. Žutautas. Pasak jo, Armėnija buvo pasirinkta ne dėl panašumo į Lichtenšteiną, o dėl to, kad geresnių variantų nebuvo. "Iš jų buvo gautas patraukliausias pasiūlymas. Mėginsime atakuoti, reikia pelnyti bent vieną įvartį ir ruoštis mačui su Lichtenšteinu", - lakoniškas buvo Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris.
Ketvirtą vietą su 8 taškais grupėje užimančios Armėnijos rinktinės treneris Vardanas Minasianas teigė, kad mačą su Lietuva vertina kaip gerą repeticiją prieš atrankos etapo mačą su Andora ir Slovakija. "Mačiau kelias paskutines lietuvių rungtynes. Net ir mačas su Lichtenšteinu padarė gerą įspūdį. Komandoje yra didelis stiprių futbolininkų pasirinkimas. Manau, kad lietuviai turi šansą patekti ir į Europos čempionatą", - teigė V. Minasianas. Lietuvos ir Armėnijos susitikimas šiandien Kaune prasidės 19 val. RESPUBLIKA
"Gyvenimas žengia pirmyn, mano varžovai stiprėja, o mano jėgos - ne begalinės. Natūralu. Manau, nereikia tikėtis, kad viskas bus taip, kaip buvo prieš 10 ar bent prieš 3 metus", - interviu "Kauno dienai" sakė dukart olimpinis čempionas disko metikas Virgilijus Alekna. Prieš pasaulio lengvosios atletikos čempionatą jis ramus, tačiau nusiteikęs kovingai. "Savo sportine forma esu patenkintas, rezultatai - stabilūs, galbūt dar yra šiek tiek rezervo - esu nusiteikęs kovingai", - sakė V. Alekna. Pasak disko metiko, jis kol kas yra užsibrėžęs tikslą - dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse. "V. Alekna" "Varžovai stiprėja, o mano jėgos - ne begalinės". KAUNO DIENA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą